Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. V. ir J. V. – V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9656-862/2021 pagal ieškovių J. V. – V. ir M. V. ieškinį dėl bendraturčių sutikimo projektuoti ir įrengti vandens gręžinį, pareikštą atsakovams P. A. P. ir J. S. P., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikia kartu su apeliaciniu skundu naujus įrodymus – ieškovių 2021-03-23, 2021-05-07 elektroninį susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vyriausiuoju specialistu bei 2021-08-30 ieškovių atstovo susirašinėjimą su atsakovų atstovu. Visi šie prašomi priimti nauji įrodymai yra gauti bei sukurti iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, dėl kokių objektyviai pagrįstų priežasčių šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurie, be kita ko, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nepagrindžia jokių naujų itin svarbių aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos pirmosios instancijos teismui.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimas dėl teismo leisti joms įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį be bendraturčių P. A. P. ir J. St. P. sutikimo pagal UAB „Hidrogeologija“ parengtą techninį projektą ir šiame projekte numatytoje žemės sklypo vietoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,32 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Šalys žemės sklypu ir gyvenamuoju namu naudojasi nuo seno tokia tvarka, kuri matyti atsakovų pateiktame 1998 metų AB „Inžinieriniai tyrimai parengtame žemės sklypo plane. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės teigia, kad byloje esančiu 2019-09-20 elektroniniu laišku, adresuotu atsakovų sūnui, kreipėsi į atsakovus, siekdamos gauti jų sutikimą vandens gręžiniui įrengti, tačiau jokio atsakovų atsakymo negavo. Atsakovai teigia, kad ieškovės į juos dėl vandens gręžinio įrengimo žemės sklype nesikreipė, apie ieškovių ketinimą įrengti vandens gręžinį sužinojo tik gavę ieškinį ir, tam neprieštaraudami, per sūnų pateikė ieškovėms 2021-03-22 sutikimą, kuris yra ieškovių į bylą pateiktas kartu su patikslintu ieškiniu.

16. Iš byloje esančios atsakovų 2021-03-22 sutikimo kopijos matyti, jog atsakovai, ieškovėms pareiškus ieškinį teisme, surašė sutikimą, kuriame nurodė, jog kaip bendraturčiai neprieštarauja artezinio šulinio ir nuotekų valymo įrenginio statyboms, bet statybos turi būti vykdomos tik ieškovių sklype. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad šį sutikimą atsakovai pateikė būtent per savo sūnų R. P. elektroniniu paštu, o pateiktas sutikimas iš esmės nesukelia ieškovių siekiamų teisinių padarinių, t.y. ginčo žemės sklypas nėra atidalintas ir jo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl pagal tokį „sutikimą“ ieškovės negali kreiptis dėl leidimo vandens gręžinio ir nuotėkų šalinimo įrenginio statybai. Be to, kartu su patikslintu ieškiniu ieškovės pateikė ir jų užsakymu UAB „Hidrogeologija“ parengtą vandens gręžinio įrengimo techninį projektą, kuriame konkrečiai nurodytos vandens gręžinio įrengimo ir planuojamo buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimo vietos žemės sklype. Tiek pateiktame atsiliepime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad sutinka su ieškovių pateiktu vandens gręžinio ir nuotekų projektu, parengtu UAB „Hidrogeologija“, bei 2021-03-22 sutikimu jau išreiškė sutikimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys bandė sudaryti taiką, teismo posėdis buvo atidėtas atstovų nurodytam terminui, tačiau, šalių atstovų teigimu, šalims susitarti nepavyko dėl nesutarimo, kaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

18. Taigi, nagrinėjamoje byloje faktiškai yra susiklosčiusi tokia situacija – ieškovės 2019-09-20 atsakovų sūnui elektroniniu laišku siuntė sutikimo dėl vandens gręžinio bei nuotekų įrenginio vietos žemės sklype įrengimo projektą bei tiesiogiai kreipėsi į bendraturčių, kurie yra garbaus amžiaus, sūnų dėl atsakovų sutikimo gavimo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, jog atsakymas su nurodytu sutikimu ar nesutikimu buvo pateiktas, dėl ko ieškovės 2021-02-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, po kurio pateikimo, t.y. 2021-03-22 buvo surašytas ir ieškovėms būtent atsakovų sūnaus atsiųstas pirmiau aptartas sutikimas ieškovėms įsirengti gręžinį ir nuotekas ieškovėms priklausančiame sklype, nors turtas nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgdamos į tai, ieškovės pateikė patikslintą ieškinį su kuriuo pateikė ir UAB „Hidrogeologija“ parengtą vandens gręžinio ir nuotekų įrenginio įrengimo techninį projektą. Šiame projekte nurodytos gręžinio ir nuotekų įrenginio vietos šiek tiek skiriasi nuo ieškovių 2019-09-20 sutikimo projekte nurodytų vietų bei gręžinio apsaugos zona patenka į žemės sklypo dalį, kurią faktiškai naudoja atsakovai. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovai nurodė sutinkantys su UAB „Hidrogeologija“ parengtu vandens gręžinio ir nuotekų įrenginio įrengimo techninį projektu bei tai, kad jų pateiktas 2021-03-22 sutikimas yra galiojantis ir šiam techniniam projektui, kuris yra parengtas 2021 m. balandžio mėnesį, t.y. vėliau, nei buvo parašytas sutikimas.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, jog ieškovės išties nebuvo pateikusios UAB „Hidrogeologija“ parengto vandens gręžinio ir nuotekų įrenginio įrengimo techninio projekto atsakovams iki teisminio bylos nagrinėjimo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovai, deklaruodami, jog sutinka ir neprieštarauja ieškovių projektui dėl gręžinio ir nuotekų įsirengimo, faktiškai neatliko realius teisinius padarinius sukeliančių veiksmų – t.y. nepateikė jokio dokumento, kuriame būtų užfiksuotas aiškus ir konkretus sutikimas dėl atitinkamų įrenginių įrengimo bendrame šalių sklype. Tokios išvados nepaneigia ir byloje esanti bei pačių ieškovių pateikta 2021-03-22 atsakovų „Sutikimo“ kopija, kadangi, viena vertus, šiame sutikime yra formuluojama, kad ieškovės gali atlikti veiksmus savo žemės sklype, kas neatitinka faktinės situacijos, kadangi ieškovės neturi tik joms priklausančio žemės sklypo (žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti ieškovių nurodomomis aplinkybėmis, kad jos aptariamas sutikimas buvo pateiktas tik elektroninių ryšių priemonėmis nepasirašius elektroniniu parašu įgaliotam atstovui. Be to, atsakovai, civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, deklaruodami visiškai sutinkantys su ieškovių ketinimu įsirengti gręžinį ir nuotekų įrenginius, ieškovėms ar teismui taip pat nepateikė jokio dokumento, įrodančio tokią jų poziciją bei realų sutikimą,

20. CPK 2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, negali pažeisti civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą.

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę nesutarimai bei komplikuotas bendravimo pobūdis, kuris neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog tarp šalių ginčo nėra, o atsakovų elgesys nelemia probleminės situacijos neišsprendimo. Tai, kad šalys iš esmės pasirinko komunikuoti tarpusavyje teismo keliu, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei šalims deklaruojant tarpusavio sutarimą dėl įrenginių vietos sklype vis tiek nėra įmanoma pasiekti konkretaus susitarimo bei rezultato, leidžia vertinti, kad tarp šalių nesutarimai išties kyla, o šalys, net ir sutikusios spręsti taikos sudarymo galimybę esant atsakovų sutikimui dėl įrenginių įrengimo, neišsprendžia ginčo taikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija yra tarp šalių kilusio ginčo įrodymas, kurią bylą nagrinėjančiam teismui kyla pareiga išspręsti iš esmės, t.y. išspręsti kilusį ginčą.

22. Dėl pirmiau išdėstytų bei aptartų aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „Hidrogeologija“ parengtame vandens gręžinio ir nuotekų įrenginio įrengimo techniniame projekte gręžinys ir nuotekų įrenginiai yra suprojektuoti bendraturčių žemės sklypo dalyje, kuria pagal šalių nurodytas aplinkybes faktiškai naudojasi ieškovės, taip pat nenustačius jokių duomenų, susijusių su atsakovų nesutikimu dėl konkrečių UAB „Hidrogeologija“ parengto vandens gręžinio ir nuotekų įrenginio įrengimo techninio projekto aspektų ar sprendinių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių tarp bendraturčių kilusio ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo, pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir priimti naują sprendimą – ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti ir leisti joms įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) be bendraturčių P. A. P. ir J. S. P. sutikimo pagal UAB „Hidrogeologija“ parengtą techninį projektą ir šiame projekte numatytoje žemės sklypo vietoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

24. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą turi spręsti ir bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ir pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą.

25. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių atstovų nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo viena iš sąlygų, lėmusių taikos nesudarymą nagrinėjamoje byloje, nors buvo pareikštas neturtinis reikalavimas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju vertina, kad yra pagrindas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl leidimo davimo, dėl ko yra priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimas dėl teismo leidimo leisti ieškovėms įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį pagal UAB „Hidrogeologija“ parengtą techninį projektą ir šiame projekte numatytoje žemės sklypo vietoje yra tenkinamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, įvertinęs abiejų šalių procesinį elgesį pirmosios instancijos teisme bei tarpusavio elgesį iki iškeliant civilinę bylą teisme, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo pirmiau aptartų CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių.

27. Kaip jau minėta pirmiau šiame procesiniame sprendime, ieškovės, prieš kreipiantis į pirmosios instancijos teisme, atsakovams jų sūnaus elektroninio pašto adresu buvo siuntusios sutikimo dėl įrenginių rengimo projektą, kuriame buvo nurodyta itin bendra įrenginių vietos informacija. Nors, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ieškovės, pagal formuojamą teismų praktiką siekiant gauti bendraturčių sutikimą nėra privaloma pateikti itin konkrečius projektinius dokumentus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, palyginus ieškovių siųstą sutikimo projektą bei UAB „Hidrogeologija“ parengtą techninį projektą akivaizdžiai matyti, kad parengtas techninis projektas yra gerokai aiškesnis, o be to jame yra nurodyta, kad dalis gręžinio apsaugos zonos patenka į bendraturčių žemės sklypo dalį, kuria faktiškai naudojasi atsakovai. Kita vertus, ieškovės pirminiu ieškiniu kreipdamosi į teismą nebuvo pateikusios aptariamo UAB „Hidrogeologija“ ar kitokio projektinio dokumento, iš kurio būtų galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti gręžinio ir nuotekų įrenginio vietas bei jų apsaugos zonas, juo labiau kad, kaip nurodo pačios ieškovės, žemės sklype galioja elektros inžinerinių tinklų apsaugos zona ir tai turi įtakos kitų objektų įrengimo vietai. Tai leidžia pagrįstai vertinti, kad pačios ieškovės nebuvo pakankamai atidžios ir apdairios bei siekė gauti atsakovų sutikimą pernelyg neapibrėžto įrenginių įrengimo plano pagrindu, o konkretų projektinį projektą pateikė tik su patikslintu ieškiniu, gavusios atsakovų sutikimo kopiją. Be to, ieškovės nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad jos, 2019-09-20 išsiuntusios sutikimo projektą elektroniniu laišku atsakovų sūnui iki 2021-02-17, t.y. ieškinio pareiškimo teisme, buvo atlikusios papildomus sutikimo gavimo veiksmus – pakartotinai siuntusios sutikimo projektą, rašiusios dėl atsakymo gavimo, teiravusios, ar laiškas gautas ir buvo perduotas atsakovams bei pan. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien byloje kilusio ginčo išsprendimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės yra visiškai laimėjusios bylą CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

28. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat nagrinėjamoje situacijoje nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad būtent atsakovai gali būti laikomi laimėję bylą. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės buvo siuntusios atsakovų sūnui R. P. sutikimo projektą bei nurodžiusios, nors ir nepakankamai konkrečiai ir tiksliai, tačiau zoną, kurioje planavo rengti gręžinį bei nuotekų įrenginius. Aplinkybė, kad sutikimo projektas buvo siųstas atsakovų sūnui, priešingai nei tvirtinama atsiliepime į apeliacinį skundą, nepatvirtina, kad ieškovė sutikimo projekto atsakovams nesiuntė ar siuntė netinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai yra garbaus amžiaus (daugiau, nei 80 metų amžiaus), o jų sūnus ieškovėms siuntė atsakovų 2021-03-22 sutikimo kopiją. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų sūnus, gavęs ieškovių siųstą sutikimo projektą, būtų atsakęs ieškovėms, jog jis neketina perduoti tėvams informacijos ar kad laiškas turėtų būti siunčiamas tiesiogiai atsakovams, nors patys atsakovai pripažįsta, kad ieškovės iki pareiškiant ieškinį teisme su jų sūnumi kontaktavo bei siuntė jam sutikimo projektą (tai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą). Taigi šiuo atveju ieškovėms pradėjus procesą dėl sutikimo gavimo, atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad būtų kaip nors į tai reagavę, išreiškę sutikimą ar nesutikimą, o taip pat nurodę, jog jiems pateiktas projektas nėra pakankamai aiškus ir konkretus ir dėl to prašoma tikslesnių projektinių sprendinių. Negana to, atsakovai pirmosios instancijos teisme užvedus civilinę bylą pagal ieškovių ieškinį, pateikė 2021-03-22 sutikimą, nors jokių konkrečių projektinių sprendimų atsakovės dar nebuvo pateikusios ir nurodžiusios, t.y. ėmėsi bandyti spręsti susiklosčiusią situaciją tik ieškovėms kreipusis į teismą. Be to, atsakovai viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tvirtinę, jog sutinka su ieškovių prašymu, nepateikė realius teisinius padarinius sukeliančio sutikimo. Tai, kad 2021-03-22 sutikime nurodyta, jog sutinka su įrenginių įrengimu ieškovių sklype, nors, kaip teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovai turėjo omenyje, kad sutinka su įrenginių įrengimu žemės sklypo dalyje, kuriuo faktiškai naudojasi ieškovės, savaime nepatvirtina, kad toks sutikimas gali sukelti teisinius padarinius pagal ne pagal jame išdėstytą žodžių reikšmę, o pagal atsakovų turėtą omenyje nuostatą. Kita vertus, UAB „Hidrogeologija“ techninis projektas yra parengtas 2021 m. balandžio mėnesį, t.y. vėliau, nei atsakovų duotas sutikimas, dėl ko, pirminiame sutikimo projekte nesant jokių duomenų apie tai, kad vieno įrenginių apsaugos zona patenka į atsakovų pagal nusistovėjusią tvarką faktiškai valdomo žemės sklypo dalį, nepatvirtina atsakovų nurodomų argumentų, jog sutikimu taip pat yra pritariama ir UAB „Hidrogeologija“ techniniam projektui.

30. Taigi, atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad nors ir visiškai tenkinant ieškovių pareikštą ieškinį dėl teismo leidimo suteikimo, ieškovėms yra atlyginama 50 proc. jų turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, o atsakovams jokia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dalis nėra atlyginama, kadangi jie negali būti pripažinti, kaip laimėję dalį bylos dėl materialinio reikalavimo.

31. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės pirmosios instancijos teisme patyrė 75 Eur žyminio mokesčio bei 423,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (tokią sumą ieškovės nurodė pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Taigi, atsižvelgus į tai, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg neproporcingos, itin didelės bei neviršija rekomenduojamų dydžių, iš kiekvieno iš atsakovų ieškovėms lygiomis dalimis priteisiama po 18,75 Eur žyminio mokesčio bei po 106 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

32. Atitinkamai pirmosios instancijos teisme susidariusios 17,80 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš kiekvienos iš šalių po lygiai, t.y. po 4,45 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės patyrė 85 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Kitas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas dokumentai pateikti nebuvo. Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, jog turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo parengimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 50 proc., iš kiekvieno iš atsakovų ieškovėms lygiomis dalimis yra priteisiama po 21,25 Eur. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su materialinio bei esminio ieškinio reikalavimo tenkinimu apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovių atsakovams, kurie negali būti laikomi laimėję bylą, nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti. Leisti ieškovėms J. V. – V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) be bendraturčių P. A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Hidrogeologija“ parengtą techninį projektą ir šiame projekte numatytoje žemės sklypo vietoje.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms J. V. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 106 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms J. V. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 106 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei 4,45 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei 4,45 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės J. V.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei 4,45 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei 4,45 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo P. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms J. V. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms J. V. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą