Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-13943-1171/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-29
Bylos Nr.: e2-13943-1171/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Brazinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Alteus“
Atsakovas: T. B.
Advokatai: Jovita Valatkaiteiir, Jolanta Raudonytė

Kategorijos

1.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-13943-1171/2024

Teisminio proceso 2-68-3-08960-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Kristinai Murauskienei, Linai Kelevičienei, Gintarei Truncaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alteus“ atstovėms advokatei Jovitai Valatkaitei ir advokato padėjėjai Jolantai Raudonytei,

atsakovui T. B.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alteus“ ieškinį atsakovui T. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alteus“ pareiškė ieškinį atsakovui T. B., kuriuo prašo pripažinti atsakovo T. B. atleidimą 2024 m. balandžio 19 d. iš darbo UAB „Alteus“ pagrįstu ir teisėtu, priteisti 6 869 Eur turtinės žalos atlyginimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2023 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 363, pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. balandžio 27 d. pradėjo eiti sandėlio ir logistikos vadovo pareigas. Pagrindinės atsakovo darbo funkcijos buvo organizuoti sandėlio darbą (darbo sutarties 2.3 punktas). Ieškovė atsakovui suteikė krovininį automobilį Citroen Jumpy, v/n (duomenys neskelbtini) reikalingą darbo funkcijų vykdymui ir krovinių pervežimui. Pasirašydamas darbo sutartį atsakovas įsipareigojo naudoti ieškovės perduotą turtą tik savo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams (darbo sutarties 9.3.2 punktas). 2024 m. kovo 27 d. atsakovas informavo ieškovę, kad serga ir iki 2024 m. kovo 29 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl į darbą neatvyks ir darbo funkcijų nevykdys. Pažymėjo, kad Sodros sistemoje minėtu laikotarpiu buvo nurodytas atsakovo nedarbingumas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 5 d. Atsakovui būnant nedarbingumo laikotarpyje, t. y. 2024 m. kovo 28 d. buvo užfiksuotas atsakovui suteikto automobilio judėjimas ir sustojimas prie (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas sirgo ir automobiliu neturėjo būti naudojamasi, saugumo tikslais, buvo nutarta patikrinti automobilį. Pažymėjo, kad krovininis automobilis yra išskirtinai skirtas ieškovės krovinių pervežimui ir už šio turto saugumą atsakinga išorės apsaugos įmonė G4S. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) apsaugos įmonės G4S darbuotojams, paaiškėjo, kad atsakovas pats atvyko automobiliu prie (duomenys neskelbtini) ir žvejoja. Dėl šių atsakovo veiksmų, ieškovei buvo pagrindas manyti, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. padarė turtinės žalos ieškovei, nes nedarbingumo laikotarpiu laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl ieškovė turėjo atsakovui nepagrįstai mokėti ligos išmoką už laikotarpį, kurio metu atsakovas visiškai nesirūpino darbingumo atstatymui. Be kita ko, ieškovės teigimu, atsakovas padarė ir kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos: 1) pažeidė pareigą naudoti ieškovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams; 2) pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, 2005 m. birželio 30 d. patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189, (toliau – taisyklės) 51.6. punktą numatantį, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba (-o) mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (taisyklių 51.8 punktas). 2024 m. balandžio 2 d. ieškovė paprašė atsakovo iki 2024 m. balandžio 3 d. 11.00 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų pažeidimų. Atsakovas 2024 m. balandžio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodoma priešistorė iki automobilio skyrimo ir informacija, kad kiti ieškovės darbuotojai naudojasi automobiliais savo asmeniniais tikslais, kas niekaip nesusijęs su padarytu darbo pareigų pažeidimu. Pasiaiškinimui dėl konkretaus darbo pareigų pažeidimo, atsakovas skiria vos vieną pastraipą ir pateikia melagingus argumentus, t. y. atsakovas sutinka, kad 2024 m. kovo 28 d. važinėjo automobiliu, tačiau paaiškina, kad turi augintinį, kurį privalo reguliariai vedžioti lauke ir jokios laikinojo nedarbingumo taisyklės to nedraudžia. Ieškovė siekdama išsamiai ir nešališkai išnagrinėti galimą atsakovo darbo pareigų pažeidimą 2024 m. balandžio 4 d. sudarė komisiją, kuriai pavedė nustatyti, ar turima informacija yra teisinga. Ieškovės teigimu, atsakovas sužinojęs apie pradėtą darbo pareigų pažeidimą pradėjo neadekvačiai elgtis ir įžūliai komunikuoti su ieškovės vadovybe, bendradarbiais, taip pat prasidėjo provokacijos ir grasinimai dėl ko ieškovės vadovas ir administracijos vadovė buvo priversti pasisamdyti asmeninę fizinę apsaugą. Ieškovė atsakovą tyrimo metu nušalino nuo pareigų vykdymo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį ir nurodė gražinti automobilį, kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Atsakovas gražino nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną, tačiau kompiuteryje buvo ištrinta didžioji dalis ieškovei priklausančios informacijos, o mobiliajame telefone buvo atstatyti gamykliniai parametrai, kas reiškia, kad visa telefone buvusi informacija yra ištrinta. Šie atsakovo veiksmai vertintini tik kaip dar vienas noras pakenkti ieškovei dėl pradėto darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad vykdant tyrimą buvo apklausti ieškovės darbuotojai, kurio metu buvo gautą atsakovą charakterizuojanti informacija, bei patvirtinimas, kad darbuotojai, kurie naudojasi tarnybiniais automobiliais, žino, jog norėdami naudotis automobiliu savo reikmėms turi gauti atskirą administracijos leidimą ir kurą įsigyti savo lėšomis. Ieškovė pažymėjo, kad įvertinusi atsakovo pasiaiškinimą, jo elgesį vykdant tyrimą, ieškovės darbuotojų apklausos protokolus, komisijos ataskaitą ir rekomendaciją, nustatė, kad nėra jokių aplinkybių pateisinančių darbuotojo veiksmus ir 2024 m. balandžio 19 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovės teigimu, ji tinkamai kvalifikavo atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų, be to, ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus galiojančius teisės aktus, ieškovė patyrė ženklią turtinę žalą, tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Ieškovę ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs atsakovui pažeidus darbo pareigas ir galiojančius teisės aktus. Dėl žalos padarymo neteisėtais veiksmais ir žalos dydžio nurodė, kad atsakovas sąmojingai ištrindamas duomenis ir informaciją iš ieškovės jam suteikto nešiojamo kompiuterio ir mobiliojo telefono padarė turtinės žalos ieškovei, dėl ko ieškovė ištrintų duomenų atstatymui turėjo sumokėti 1 240 Eur (be PVM). Taip pat atsakovo agresyvus ir piktybinis elgesys, grasinimas susidoroti, įbaugino ieškovės vadovą ir darbuotoją, dėl ko ieškovė buvo priversta pasisamdyti fizinę apsaugą tiek vadovui, tiek darbuotojai ir šiai apsaugai sumokėjo 5 629 Eur. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškę grasinimu susidoroti bei ištrinti ieškovės duomenys ir informaciją iš ieškovei priklausančio nešiojamo kompiuterio ir telefono lėmė, kad ieškovė patyrė turtinę žalą. Dėl atsakovo kaltės nurodė, kad atsakovas žinojo, kad grasinimas susidoroti ir reikalavimas elgtis pagal jo nurodymą yra netinkamas ir neteisėtas elgesys. Taip pat atsakovas ištrindamas svarbią informaciją, žinojo, kad elgiasi nederamai ir tokio elgesio motyvai vertintini kaip noras pakenkti ieškovei už tai, kad ši pradėjo jo atžvilgiu darbo pareigų pažeidimą. Tokiais savo veiksmais atsakovas siekė sukelti kuo daugiau turtinės žalos ir nepatogumo ieškovės vadovui ir kitiems ieškovės darbuotojams. Dėl darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimo bei žalos padarymo vykdant darbo funkcijas, nurodė, ginčo dėl to, kad ieškovę ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai, nėra. Pažymėjo, kad atsakovo padaryta žala yra susijusi su jo darbo veikla, taip pat atsakovas pažeisdamas galiojančius teisės aktus, padarė darbo pareigų pažeidimą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 6 869 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tyčinė žala padaryta darbdaviui mokant už ligos dienas ir tuo, kad atsakovas bendrovės turtą (automobilį ir kurą) atsakovas naudojo savo reikmėms. Kiti pažeidimai: bendrovės turtas naudojamas ne darbo funkcijoms atlikti; pažeistos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės; savo elgesiu atsakovas darė spaudimą ir grasino įmonės darbuotojams. Grasinimas pasireiškė tuo, kad darbuotojai gavo žinutes, kas sukėlė įtampą ir nerimą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tarp jo ir ieškovės 2023 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 363, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas sandėlio ir logistikos vadovu. Paaiškino kad nuo pačios pirmos darbo dienos pas ieškovę, tarnybinėms funkcijoms atlikti atsakovas naudojo savo asmeninį automobilį Audi A6 ALLROAD, v/n. (duomenys neskelbtini) kurį prižiūrėjo ir remontavo savo lėšomis, nors tokia sąlyga ir nebuvo aptarta darbo sutartyje. Asmeninį automobilį bendrovės reikmėms atsakovas naudojo iki 2023 m. birželio 5 d., kol vykdydamas darbo funkcijas pateko į autoįvykį, po kurio asmeniniu automobiliu naudotis nebebuvo galimybės. Ieškovei įsigijus naują tarnybinį automobilį Citroen Jumpy, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas jį naudojo tiek darbo, tiek ir asmeniniais reikalais, nes niekur nebuvo nustatyta tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos, o ir atsakovo asmeninis automobilis po autoįvykio buvo remontuojamas ir juo nebuvo galima naudotis. Pažymėjo, kad faktą, jog atsakovas tarnybinį automobilį naudoja ne tik darbo reikalais žinojo tiek atsakovo tiesioginė vadovė, tiek buhalterė bei įmonės vadovas. Nurodė, kad atsakovas 2024 m. kovo 27 d. susirgo ir tą pačią dieną informavo ieškovę apie jam suteikta nedarbingumo pažymėjimą iki 2024 m. kovo 29 d. Atsakovas sutinka, kad 2024 m. kovo 28 d. ieškovę aptarnaujančios G4S darbuotojai nustatė tarnybinio automobilio naudojimo atvejį prie (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškino, kad daugelis ieškovės darbuotojų yra matę ir žino, kad atsakovas turi augintinį, vokiečių aviganių veislės šunį, kurį privalo reguliariai vedžioti lauke ir jokios laikinojo nedarbingumo taisyklės tai nedraudžia. Paaiškino, kad remiantis ieškovės minimų taisyklių 51 punkte nurodyti atvejai, kurie laikomi elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais, tačiau jų tarpe nėra tokių atvejų, kad pažeidimu laikomas buvimas lauke ar naminio augintinio vedžiojimas. Teigė, negalintis suprasti kodėl ieškovei nustačius šį atvejį, nei vienas ieškovės įmonės darbuotojas atsakovui nepaskambino ir nepabandė pasiaiškinti šio įvykio aplinkybių, o iškart nutarė nušalinti atsakovą nuo pareigų, pradėti tarnybinį patikrinimą ir galiausiai taikė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą. Nurodė, kad bendraujant su buvusiais kolegomis atsakovui susidarė įspūdis, kad bendrovėje norima atsisakyti sandėlio ir logistikos vadovo pareigybės, dėl ko sumažėtų ieškovės išlaidos, skiriamos darbo užmokesčio fondui. Pažymėjo, kad niekas iki šiol nedirba atsakovo pareigose bei nėra skelbiamas konkursas tokioms pareigoms užimti. 2024 m. balandžio 4 d. ieškovės įsakymu buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri nustatė, kad atsakovas, pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik tarnybinių pareigų atlikimui bei elgesio taisykles nedarbingumo laikotarpiu, ir tokiais savo veiksmais tyčia padarė ieškovei žalos už 33,69 Eur. 2024 m. balandžio 18 d. komisija pripažino tai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris nulėmė, kad atsakovas 2024 m. balandžio 19 d., buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad ieškovės sudaryta tyrimo komisija buvo visiškai šališka atsakovo atžvilgiu, nes komisiją sudarė konflikto su atsakovu bendrovėje iniciatorė J. D., Š. S. (finansų analitikas, įdarbintas tos pačios J. D. ir jos dukros vyras), E. V. (personalo vadybininkė, dėl kurios galimų asmens duomenų pažeidimų bendrovėje atsakovo iniciatyva vyksta tyrimas Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje). Ieškovė ieškinyje kelia reikalavimą papildomai priteisti iš atsakovo 6 869 Eur turtinės žalos atlyginimą už papildomos apsaugos samdymą bei elektroninės informacijos duomenų atstatymą. Dėl šio atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu ieškovė pareikalavo grąžinti tarnybinį automobilį, kompiuterį ir telefoną. Pašalinęs iš tarnybinio kompiuterio ir telefono asmeninę informaciją, atsakovas visus aukščiau išvardintus daiktus ieškovei grąžino. Pažymėjo, kad ieškovė akcentuoja, kad iš ryšio priemonių buvo ištrinta svarbi bendrovei informacija, tačiau niekur nedetalizuoja šios informacijos turinio, nenurodo, kokios darbinės ir įmonėje naudojamos kompiuterinės ar telefoninės programos, registrai, duomenų bazės buvo ištrintos, apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais „didžioji dalis įmonei priklausančios informacijos“, „svarbi informacija“ ir pan. Ieškovės pateiktoje MB „Naujoji grupė“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NG5585 nurodyta, kad duomenų atstatymo darbai vykdyti dešimčiai vienetų, o diegimo ir konfigūravimo darbai 5 vienetams objektų, tuo tarpu, atsakovas ieškovei grąžino tik 2 vnt. techninių priemonių (1 tarnybinį telefoną ir 1 nešiojamą kompiuterį). Dėl ieškovės būgštavimų fiziškai susidoroti ir fizinės apsaugos samdymo bei tokiu būdu materialinės žalos ieškovei padarymo nurodė, kad atsakovas nei vienoje telefono žinutėje ieškovei negrasino, o iš jų turinio akivaizdu, kad atsakovas yra įžeistas dėl tokio nesąžiningo jo atžvilgiu ieškovės vadovybės elgesio ir neketina nusileisti, o ir 2024 m. balandžio 3 d. atsakovas pateikdamas pasiaiškinimą ieškovei pabaigoje nurodė, kad „labai tikiuosi, kad iškilusį ir mano veiksmais niekaip neišprovokuotą konfliktą pavyks tarpusavyje išspręsti taikiai ir nereiks kreiptis pagalbos į kitas valstybines institucijas, siekiant apginti savo interesus“. Todėl atsakovui visiškai nesuprantami ieškovės teiginiai dėl galimų grėsmių jai ar įmonės darbuotojams. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei atstačius atsakovo grąžinto tarnybinio kompiuterio duomenis ir sužinojus asmeninę informaciją dėl atsakovo noro įsigyti leidimą ginklui, jai tai sukėlė baimę ir susirūpinimą dėl bendrovės darbuotojų saugumo, todėl ji buvo priversta sugriežtinti bendrovės fizinę apsaugą. Tačiau pažiūrėjus į ieškovės pateiktas sąskaitas matyti, kad atsakovo atiduoto tarnybinio kompiuterio duomenų atstatymo sąskaita ieškovei išrašyta 2024 m. balandžio 8 d., t. y. tą dieną ieškovė tariamai sužinojo apie galimas grėsmes ieškovės saugumui dėl atsakovo galimo ginklo turėjimo, kai tuo pat metu iš ieškovės pateiktos apsaugos bendrovės užsakymo Nr. FAT6317 turinio matyti, kad apsaugos paslaugos buvo atsisakyta jau 2024 m. balandžio 10 d. Dėl šių aplinkybių atsakovo teigimu, ieškovė galimą pavojų jautė tik vieną arba dvi dienas, kas visiškai nelogiška ir leidžia teigti, kad ieškovė specialiai bando bauginti atsakovą kaltindama jį nepagrįstais materialiniais reikalavimais. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl tokio ieškovės elgesio patyrė emocinę traumą, pasireiškusia dideliais išgyvenimais, depresija, netikrumu dėl ateities. Atsakovas yra įtrauktas į ilgą bylinėjimosi procesą, dėl ko patiria didelį pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą, prarado tikėjimą teisingumu ir patyrė neturtinę žalą. Taip pat dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas jau tris mėnesius negali pretenduoti į valstybės skiriamą nedarbingumo išmoką ir dėl to patiria finansinių sunkumų, siekdamas palaikyti bent minimalias buities sąlygas asmeniniame gyvenime.

Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2024 m. kovo 28 d. jis nežvejojo. Teigė, kad 4 metus lankosi pas psichiatrą, nes turi panikos atakas. Nuolat pas jį lankosi ir naudoja raminamuosius vaistus. Vienas iš gydymo būdų – būti lauke. Jautėsi blogai, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, nes kreipimasis į psichiatrą dėl nedarbingumo užtrunka. J. D. jam davė kortelę, kad naudotųsi kuru, limitų nebuvo. Taip pat davė naudotis telefoną. Jis neturi teisės vairuoti automobilio su mechanine greičių dėže. Kas mėnesį kelionės lape pažymėdavo, kiek nuvažiavo, važiavo kur nori, niekam nereikėjo atsiskaityti.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba apsaugos įmonėje G4S, reagavimo grupėje. Iš vadovo telefonu gavo nurodymą, kad reikia surasti automobilį. Pagal koordinates nustatė jo buvimo vietą. Pradėjo automobilio ieškoti, rado (duomenys neskelbtini) prie elektrinės aušinimo vietos. Atsakovas buvo vienas, jam paaiškinta, kad automobilis bus filmuojamas ir fotografuojamas. Prie vandens matė žvejybinę įrangą. Atsakovo neklausė, ką šis veikia, nes neaktualu. Apie tai surašė tarnybinį pranešimą, kurį turi išsisaugojęs telefone. Kad atsakovas žvejoja, nusprendė iš įrangos, žuvies nematė. Atsakovą matė iš toli, stovėjo jis aukštai, iki kanalo nebuvo nusileidęs. Aplink šuo nelakstė ir nelojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo iš darbo atleidimo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl to atsiradusių teisinių pasekmių bei turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, jog 2023 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės UAB „Alteus“ ir atsakovo T. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 363, kuria atsakovas įdarbintas sandėlio ir logistikos vadovu (darbo sutarties 2.2 p.). Minėta sutartimi darbuotojas įsipareigojo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir funkcijas, nustatytas darbdavio valdymo organų sprendimuose ir nurodymuose, vidiniuose darbdavio dokumentuose ir jo pareigybės aprašyme (darbo sutarties 2.5 p.). UAB „Alteus“ direktoriaus 2024 m. balandžio 19 d. įsakymu T. B. iš pareigų atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), konstatavus kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktuali DK 58 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau šioje dalyje numatytas atvejų sąrašas nėra baigtinis. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 7 punktą – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. DK 58 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad darbdavys norėdamas atleisti darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, visų pirma, turi nustatyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo faktą ir darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą atlikti laikydamasis DK nustatytų reikalavimų.

Dėl atleidimo iš darbo procedūros

Kaip jau minėta, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog atleidžiant atsakovą iš darbo darbdavys 2024 m. balandžio 2 d. reikalavimu pasiaiškinti paprašė pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl reikalavime nurodytų pažeidimų iki 2024 m. balandžio 2 d. 18 val.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra formuojamas darbdavio reikalavimo pateikti rašytinį darbuotojo paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo reikšmingumas, nors jis nėra suabsoliutintas. Akivaizdu, jog kiekviena situacija yra individuali, todėl vertintinos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

Reikalavime pasiaiškinti darbdavys nurodė, jog bendrovei padaryta turtinė žala, nes nedarbingumo laikotarpiu atsakovas laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką; pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams; taip pat pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Tačiau atlikus tyrimą, konstatuoti ne tik minėtieji darbo drausmės pažeidimai, tačiau papildomai konstatuota ir drausminė nuobauda skirta ir už tai, kad atsakovas vykdė grasinimus prieš bendrovės darbuotojus, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja. Duomenų patvirtinančių aplinkybę, jog dėl pastarojo galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo darbdavys būtų reikalavęs pateikti paaiškinimą byloje nėra. Tai suponuoja teismo išvadą, kad darbdavys skirdamas atsakovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo suvaržė atsakovo teises, nepaprašęs pateikti paaiškinimo dėl galimai visų padarytų darbo drausmės pažeidimų, dėl šios priežasties neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus faktines ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtu dėl padarytų procedūrinių pažeidimų.

Dėl drausmės pažeidimų

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

UAB „Alteus“ direktorius 2024 m. balandžio 19 d. įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ 21.1 p. konstatavo, kad darbuotojas nedarbingumo metu 2024 m. kovo 28 d. važiuodamas prie (duomenys neskelbtini) automobiliu, kuris jam buvo skirtas atlikti darbo funkcijas: (1) tyčia padarė turtinės žalos bendrovei, nes nedarbingumo laikotarpiu laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką už laikotarpį, kurio metu darbuotojas visiškai nesirūpimo darbingumo atstatymu, taip pat naudojo kurą, apmokėtą darbdavio suteikta kuro kortele, ne darbo funkcijų vykdymui, bet savo asmeninėms reikmėms; 2) padarė kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos, t.y. pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimu ir nenaudoti jo kitiems tikslams bei pažeidė taisyklių nuostatas; 3) vykdė grasinimus prieš bendrovės darbuotojus, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja.

Dėl tyčia padarytos turtinės žalos. Pasak ieškovės, DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte padarytas darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, jog nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką. 2024 m. balandžio 3 d. atsakovas paaiškinime pažymėjo, jog 2024 m. kovo 27 d. susirgo ir iš karto informavo apie tai darbdavį bei tai, kad turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau detaliau plėstis nenorėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog jis 4 metus lankosi pas psichiatrą, jį kamuoja panikos atakos. Vienas iš gydymo tikslų – būti lauke. Kadangi jautėsi blogai, kreipėsi į šeimos gydytoją.

Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai, yra vienu iš įrodymų byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, jog nuo 2024 m. kovo 27 d. jis sirgo, nes tokie paaiškinimai atitinka kitus bylos duomenis, t.y. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris vėliau pratęstas iki 2024 m. balandžio 5 d. Byloje pateiktas medicininis išrašas patvirtina, jog atsakovas lankosi pas psichiatrą ir jam yra skiriamas medikamentinis gydymas. Iš 2024 m. spalio 14 d. medicininio išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui, be kita ko, skirtas poilsio rėžimas, tačiau poilsio rėžimo skyrimas nereiškia, jog atsakovui privalu būti namuose. Ieškovės tvirtinimais, atsakovas 2024 m. kovo 29 d. žvejojo, tačiau liudytoju apklaustas A. V. parodė, jog „matė žvejojimo įrankius, todėl nusprendė iš įrangos, kad žvejojo, žuvies nematė. Atsakovą matė iš toli, stovėjo jis aukštai, iki kanalo nebuvo nusileidęs“. Tuo tarpu atsakovo tvirtinimu, jis prie (duomenys neskelbtini) buvo atsivežęs augintinį. Nors abiejų šalių versijos dėl to, kaip 2024 m. kovo 28 d. leido laiką atsakovas prie (duomenys neskelbtini) skiriasi, tačiau šioje vietoje būtina pastebėti, jog ieškovės versija neįrodo, jog atsakovas pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, 2005 m. birželio 30 d. patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189, (toliau – taisyklės) 51.6. punktą numatantį, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba (-o) mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (taisyklių 51.8 punktas). Teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl jo sveikatos būklės poreikio būti lauke yra pakankami pateisinti atsakovo elgesį esant blogai savijautai. Maža to, drausminė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma už darbo drausmės pažeidimo padarymą, todėl atsakovui, esant nedarbingam ir turint sveikatos įstaigos išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kas reiškia, jog darbuotojas darbo funkcijų tuo metu neatliko, negali būti taikoma drausminė atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. Be to, DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti padarytas tyčia, ir tai turi įrodyti darbdavys. Šiuo atveju darbdavys atsakovo veiksmuose buvus tyčia ne tik kad neįrodė, tačiau net ir neįrodinėjo. Esant prastai sveikatos būklei ir dėl to darbuotojui būnant nedarbingume akivaizdu, jog atsakovas tokiais savo veiksmais neturėjo tikslo ir nesiekė padaryti turtinės žalos darbdaviui.

Ieškovės paaiškinimais, atsakovas taip pat naudojo kurą, apmokant darbdavio suteikta kuro kortele, ne darbo funkcijų vykdymui, bet savo asmeninėms reikmėms. Ieškovės atstovės teismo posėdyje neneigė, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai įmonės automobilius galėjo naudoti savo asmeninėms reikmėms, tačiau tokiu atveju apie tai turėjo būti informuojamas darbdavys. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės pripažino, kad darbdavė nėra priėmusi jokių vidinių aktų dėl automobilio naudojimosi įmonėje tvarkos, taip pat kuro normų ir su kuriomis atsakovas būtų buvęs supažindintas. Priešingai, į bylą pateiktame atsakovo atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad jis gauna pajamas natūra, kuro pasirinkta apmokestinimo schema rodo, kad darbuotojui leidžiama asmeninėms reikmėms naudoti tiek automobilį, tiek kurą, todėl darbdavės atleidimo įsakyme nurodytas teiginys, kad darbuotojas įmonei padarė turtinę žalą byloje visiškai neįrodytas. Pabrėžtina, kad darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti itin atsakingai, tinkamai, tačiau to nedarydama, turi prisiimti iš tokio savo netinkamo veikimo kylančius padarinius ir negali tikėtis, kad jos interesai bus ginami. Tuo labiau, pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.

Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė įmonei turtinę žalą, t. y. šiurkščiai pažeidė savo kaip darbuotojo darbo pareigas, todėl darbuotojo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu už tyčia padarytą turtinę žalą įmonei pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl kitų pažeidimų. DK 58 straipsnio 3 dalyje išvardintas nebaigtinis sąrašas drausmės pažeidimų, kurie darbdavio gali būti pripažinti šiurkščiais,7 dalyje nustatyta, jog šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Tai reiškia, jog darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

Iš UAB „Alteus“ direktoriaus 2024 m. balandžio 19 d. įsakymo matyti, jog atsakovui drausminė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad padarė kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos, t.y. pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams bei pažeidė taisyklių nuostatas; pažeistos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės; savo elgesiu atsakovas darė spaudimą ir grasino įmonės darbuotojams, vykdė grasinimus prie bendrovės darbuotojus, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja.

Darbo sutarties 9.3.2 p. sutarta, kad darbuotojas įsipareigoja naudoti turtą tik savo pareigų, numatytų šioje darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog nors šalys tokį susitarimą sudarė, tačiau realiai tarp šalių buvo žodinis sutarimas, jog automobilis bus naudojamas ne tik darbo funkcijoms vykdyti, juolab, jog atsakovo paaiškinimais, iki to momento, kai jo asmeninis automobilis pateko į autoįvykį, jis savo nuosavą automobilį naudojo darbo funkcijoms atlikti. Atsakovo paaiškinimais, tarnybinis automobilis Citroen Jympy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebūdavo paliekamas įmonės teritorijoje, juo atsakovas vykdavo į namus. Tai patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, kuris surašytas už 2023 m. gruodžio 22 d. 19 val. 09 min. padarytą administracinį nusižengimą. Nusižengimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini). Protokolas surašytas T. B. už netinkamai gyvenamojoje vietoje pastatytą tarnybinį automobilį. Pranešimą dėl padaryto nusižengimo ir nuotraukas atsakovui persiuntė įmonės buhalterė J. D.. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Be to, 2024 m. kovo 28 d. dėl neva padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovė nekėlė klausimo, dėl kokių priežasčių automobilis buvo atsakovo dispozicijoje. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog realiai įmonėje egzistavo žodiniai susitarimai. Dėl kuro naudojimo jau pasisakyta. Todėl dar kartą pažymėtina, kad darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti itin atsakingai, tinkamai, tačiau to nedarydama, turi prisiimti iš tokio savo netinkamo veikimo kylančius padarinius.

Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimo pastebėtina, jog darbdavys neturi kompetencijos vertinti, ar darbuotojas pažeidė savo veiksmais minėto teisės akto reikalavimus ir taikyti drausminę atsakomybę. Kaip jau buvo minėta, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumą pratęsiant iki 2024 m. balandžio 5 d. Duomenų, jog tokią kompetenciją turintis subjektas būtų panaikinęs ar būtų pripažinta, jog nedarbingumas suteiktas nepagrįstai, byloje nėra, todėl spręstina, jog drausminė atsakomybė ir šiuo atveju atsakovo atžvilgiu taikyta nesant tam teisinio pagrindo.

Teismas jau anksčiau konstatavo, jog padarytas procedūrinis pažeidimas skiriant atsakovui drausminę nuobaudą už tai, kad savo elgesiu atsakovas darė spaudimą ir grasino įmonės darbuotojams, vykdė grasinimus prieš bendrovės darbuotojus, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad grasinimas pasireiškė tuo, kad darbuotojai gavo žinutes, kas sukėlė įtampą ir nerimą. Kaip matyti iš ieškinio, atsakovas siuntinėjo kitai bendrovės darbuotojai trumpąsias žinutes: „Pagalvokit ką darot“, „jūs jau visas ribas peržengėte“ arba „viskas bus paviešinta“. Tai ieškovė vertina kaip psichologinį smurtą – buvo sutrikdyta darbuotojos sveikata ir paveikta psichologinė būsena. Teismas šiuo atveju visiškai pritaria Darbo ginčų komisijos išsakytiems argumentams, jog tokios žinutės nėra pripažintina mandagaus dalykinio bendravimo dalimi, tačiau nevertina kaip grasinimas, o kaip atsakovo reakcija į darbdavio veiksmus nurodant kuriems darbuotojams su ieškovu nebendrauti ir kolegai ieškovą informavus apie darbdavio veiksmus skleidžiant neigiamo pobūdžio informaciją kolegoms apie ieškovą (jo... apšiko tave iš visų pusių, visi buvo sukrėsti(...)įspėjo su tavim nebendrauti“. Taip pat pritartina, kad atsakovo 2024 m. kovo 28 d. veiksmai nesudaro pagrindo darbdaviui pagrindo izoliuoti darbuotoją nuo kolegų ir liepti jiems nebendrauti.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas laiko, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kyla DK 218 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus.

Teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie atleidimo iš darbo aplinkybes, aplinkybę, kad pats atsakovas neprašo jo grąžinti į darbą ir manydamas, kad darbuotojui bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laiko, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga, todėl pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atsakovo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio nuostatas. Kadangi atsakovas UAB „Alteus“ dirbo mažiau nei dvejus metus, kompensacija jam nepriklauso.

Atsakovas atleistas iš UAB „Atleus“ 2024 m. balandžio 19 d. Teismas priteisdamas vidutinį darbo užmokestį atsakovui vadovaujasi ieškovės pateikta UAB „Atleus“ pažyma apie darbo užmokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atsakovui T. B. iš ieškovės UAB „Alteus“ priteisia 18448,01 Eur (2477,75 Eur x 7 mėn.+ už aštuonios darbo dienas už 2024 lapkričio mėnesį (137,97 Eur x 8 d.d.=1103,76) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 137,97 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį išreiškė prašymą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas atsisakė priimti nagrinėjimui, kadangi nepasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tačiau vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką pagal DK nuostatas darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais: kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, apie darbuotoją paskleidžiama informacija, kuri nėra susijusi su jo darbo savybėmis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005).

Teismas akcentuoja tai, kad atsakovas pas ieškovę dirbo metus, įrodymų apie atsakovui anksčiau skirtas drausmines nuobaudas į bylą pateikta nėra. Darbdavio elgesys draudžiant su atsakovu bendrauti kitiems bendrovės darbuotojams, jo atjungimas nuo elektroninio pašto ir pašalinimas iš darbuotų bendravimo portalo, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė atsakovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepagrįstą negatyvų nuomonės apie ją formavimą. Teismas laiko, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos. Dėl atleidimo iš darbo atsakovas negali pretenduoti į valstybės skiriamą nedarbingumo išmoką, dėl ko patiria finansinių sunkumų. Atsakovo pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai pripažįstant jo atleidimą iš darbo neteisėtu buvo apginti mažiau nei po mėnesio, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes, atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš ieškovės 1 000 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu 1 000 Eur neturtinės žalos suma šiuo atveju yra pakankama, atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

DK 151 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Žala yra civilinės teisės institutas, todėl jos išieškojimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos taisyklės su DK įtvirtintomis išimtimis. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Taigi, darbuotojo atsakomybei dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo yra būtinos visos šios sąlygos: l) realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; 2) žala padaroma darbuotojo neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) nustatoma darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo. Tik esant visoms keturioms sąlygoms, darbdavys įgyja teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo trijų, šešių ar dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, įtvirtintais DK 153 straipsnyje atvejais arba visos žalos atlyginimo, kai darbuotojas žalą padaro: 1) tyčia, 2) žala padaroma darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaroma neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, 4) žala padaroma pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaroma neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. DK 152 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl to, jog atsakovas sąmoningai ištrynė duomenis ir informaciją iš ieškovės jam suteikto nešiojamo kompiuterio ir mobiliojo telefono. Be to, dėl atsakovo įžūlių, neteisėtų veiksmų, pasireiškusių agresyvumu ir piktybiniais veiksmais, bandant paveikti ir įbauginti ieškovo vadovą ir bendrovės darbuotojus, ieškovė turėjo teisę apsisaugoti pati ir apsaugoti savo darbuotojus, t.y. pasisamdyti fizinę apsaugą. Įvertinus atsakovo elgesį ir eskaluojamus grasinimus, buvo rimtas pagrindas manyti, kad pavojus yra realus ir galimas net fizinis susidorojimas. Tokiu būdu atsakovas tyčia padarė turtinės žalos ieškovei, t.y. ieškovas fizinei apsaugai buvo priversta išleisti 5629 Eur (be PVM), o duomenų atstatymui 1240 Eur (be PVM).

Pažymėtina, jog ieškovė pašydama priteisti turtinės žalos atlyginimą, turi įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Viena jų – atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ji (ieškovė) patyrė žalą. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Ieškovės paaiškinimais 5629 Eur (be PVM) turtinę žalą ji patyrė, kadangi teko ieškovei samdyti fizinę apsaugą. Anot jos, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė siunčiant trumpąsias žinutes su grasinimais „pagalvoti, ką darot“, „Jūs jau visas ribas peržengėte“ arba „viskas bus paviešinta“. Įvertinus žinučių turinį ir kontekstą, kuriame jos buvo rašomos, teismo vertinimu, jose nėra išreikšta jokio grasinimo fiziškai susidoroti su ieškovės darbuotojais, dėl ko buvo būtina samdyti fizinę apsaugą, ir žinučių turinys neabejotinai turi būti vertinamas neatsietai nuo viso susirašinėjimo. Akivaizdu, jog atsakovo rašytos žinutės yra jo atsakas į darbdavio veiksmus, kurie, atsakovo požiūriu, buvo neadekvatūs į 2024 m. kovo 28 d. įvykius, t.y darbdavio draudimas darbuotojams bendrauti su atsakovu, pašalinimas iš bendrų darbinių grupių, atjungimas nuo darbino elektroninio pašto. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Teismas taip pat neįrodytais laiko atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl 1240 Eur (be PVM) padarytos žalos atstatant nešiojamo kompiuterio ir mobilaus telefono duomenis. Tam, kad galima būtų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovė turi konkretizuoti, kokie duomenys – bendrovei priklausanti informacija – buvo ištrinta. Šiuo atveju abstraktaus pobūdžio pareiškimas dėl bendrovei priklausančios informacijos ištrynimo, negali būti teismo vertinimo objektu. Juolab, jog ieškovės įmonėje nebuvo patvirtinta kompiuterinės įrangos naudojimo tvarka, todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties atsakovas net ir negalėjo būti su ja supažindintas, kaip ir tvarka dėl mobiliojo telefono naudojimo. Be to, mobilusis telefonas pats savaime nėra įrenginys, informacijai saugoti, ir mažai tikėtina, jog jis galėtų būti vieninteliu įmonės įrenginiu, kuriame saugoma, informacija. Pastebėtina, jog atsakovo paaiškinimais, jis ištrynė asmeninio pobūdžio informaciją saugotą anksčiau minėtuose įrenginiuose, todėl tokių duomenų ištrynimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

Įvertinus tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo veiksmų– neteisėtumo. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybės negali būti taikoma. Dėl nurodytos priežasties, ieškovės prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Apibendrinant tai, kas aptarta, dar kartą pažymėtina, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Teismo vertinimu, ieškovė vienu atveju visai nepaprašius pateikti atsakovo paaiškinimo dėl galimai padaryto pažeidimo, visų pirma, padarė procedūrinį pažeidimą, dėl ko paviršutiniškai ištyrė drausminį pažeidimą, kas turėjo tiesioginės įtakos tyrimui ir darbdavio sprendimui. Kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų padaręs drausmės pažeidimus, kurie būtų pripažinti šiurkščiais, darytina išvada, jos ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl spręstina, jog atsakovui drausminė nuobauda skirta nepagrįstai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Kadangi teismas pripažino, jog atsakovas atleistas iš darbo UAB „Alteus“ nepagrįstai ir neteisėtai, laikytina, kad darbo sutartis nutraukta su atsakovu teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmestinas.

Kadangi procesinių dokumentų siuntimo 4,62 Eur išlaidos kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyto dydžio, jog teismo sprendimu nepriteistinos.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alteus“, juridinio asmens kodas 300109675, 18 448,01 Eur (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 01 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 137,97 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos atskaičius mokesčius) bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą darbo bylose Nr. APS-100-7756/2024 ir APS-131-7806/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė