Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-440-912/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-04
Bylos Nr.: e2A-440-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00668-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kalvos“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Virdesa“

Kategorijos

2.6.2.2Laidavimas

Civilinė byla Nr. e2A-440-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00668-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kalvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virdesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kalvos“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Statybų garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 220 554,72 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Virdesa“, UAB „Garantas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Bugasta“), UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Saulės kalvos“ 2018 m. balandžio 4 d. pasirašė susitarimą dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo (toliau – ir susitarimas), pagal kurį šalys susitarė, kad UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Saulės kalvos“ įsipareigoja neatlygintinai atsakyti UAB „Virdesa“ (kreditorei), jeigu UAB „Garantas“ (skolininkė) tinkamai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal šio susitarimo 1.1 punkte nurodytą prievolę Nr. l, t. y. sumokėti kreditorei (ieškovei) 305 699,71 Eur skolą dalimis, t. y. 200 000 Eur – iki 2018 m. gruodžio 31 d., 105 699,71 Eur skolos dalį – iki 2019 m. birželio 30 d., ir 1.2 punkte nurodytą prievolę Nr. 2, t. y. sumokėti ieškovei 94 300,27 Eur skolą. Susitarimo 1.3 punkte nustatyta, kad skolininkė UAB „Garantas“ įsipareigoja mokėti kreditorei UAB „Virdesa“ 5,2 procentų (toliau – proc.) metines palūkanas nuo visos 399 999,98 Eur sumos; palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki dienos, kai kreditorei bus sumokėta visa įsipareigojimų suma; iki susitarimo pasirašymo dienos nesumokėtų palūkanų suma – 10 053,42 Eur. Šią sumą skolininkė UAB „Garantas“ įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. balandžio 15 d. Pagal 2018 m. balandžio 4 d. susitarimo 3 punktą, jeigu skolininkė neįvykdys visos ar dalies prievolės, laiduotojos įsipareigojo atsakyti kreditorei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 220 554,72 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2446-933/2021).

4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir prašė panaikinti teismo 2021 m. birželio 18 d. preliminarų sprendimą bei atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei tik įrodžiusi, jog pagrindinė prievolė pagal sutartį yra reali, galiojanti, vykdytina ir skolininkė ją pažeidė. Ieškovė neįrodė turinti galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę sutartyje nurodytu teisiniu pagrindu, t. y. nepatvirtino paslaugų pagal 2010 m. kovo 18 d. sutartį suteikimo realumo, pareigos padengti įsiskolinimą už neišmokėtus dividendus egzistavimo. Ieškovė neįrodė, kad skolininkė neįvykdė šių įsipareigojimų. Ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą po susitarimo sudarymo, ji nepatenka į atsakovės atsakomybės pagal sutartį apimtį ir atsakovės neįpareigoja. Atsakovė, kaip laiduotoja, neturi pareigos atsakyti už kitų ieškovės ir skolininkės sudarytų sandorių vykdymą, nes tokių įsipareigojimų sutartimi neprisiėmė. Prievolės pagal susitarimą pasibaigę, skola susidarė pagal kitas prievoles. Ieškovė įskaičiavo palūkanas į bendrą skolos sumą, nenurodė, už kokį laikotarpį, nuo kokių neįvykdytų prievolių ir kokio dydžio jos apskaičiuotos. Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas neturi prejudicinės galios, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti reiškiamo turtinio reikalavimo atsakovei pagrindą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovės prieštaravimus ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei priteista iš atsakovės 220 554,72 Eur skola, 6 proc. procesinės palūkanos bei 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 3 902 Eur ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, likviduojamai dėl bankroto UAB „Statybų garantas“ 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. susitarime nustatytos tokios sąlygos: atsakovei taikoma laidavimo apimtis (solidarioji atsakomybė); atitinkamos skolos sumos; jų atsiradimo pagrindai; įvykdymo terminai; palūkanų skaičiavimo tvarka, dydis. Atsakovė pasirašė šį susitarimą. Susitarimas nėra pripažintas negaliojančiu. Jis įsigaliojo nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolės Nr. 1 ir prievolės Nr. 2 įvykdymo (4.1 punktas). Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad įvykdytos susitarime nustatytos prievolės, už kurias ji laidavo. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina 220 554,72 Eur skolos nesumokėjimą. Atsakovė neįrodė, kad skolos likutis (220 554,72 Eur) susidarė kitu pagrindu, negu susitarime nurodyta pagrindinė prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė. 2019 m. kovo 14 d. skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytas skolos likutis 220 554,97 Eur, pasirašė tik viena šalis – ieškovės įgaliotas asmuo UAB „Audito sprendimai“. Tačiau ieškovė ir UAB „Bugasta“ 2018 m. rugsėjo 7 d. pasirašė kitą skolų suderinimo aktą, kuriame užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo likutis – 215 960,22 Eur. Dviem teismų procesiniais sprendimais patvirtinti 220 554,72 Eur kreditoriniai reikalavimai BUAB „Bugasta“ ir UAB ,,Statybų garantas“ bankroto bylose.

8. Dauguma atsakovės argumentų pripažinti nepagrįstais Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi: 1) byloje pateiktos sutartys yra galiojančios, dėl jų nėra kilusių ginčų; 2) nedetalizuota (neišskirta), kokio dydžio skolos likutis susidaręs pagal kiekvieną iš laidavimo susitarime nurodytų teisinių pagrindų; 3) pareiškėja UAB ,,Virdesa“ turi 220 554,72 Eur reikalavimo teisę į UAB ,,Bugasta“, už šios prievolės tinkamą įvykdymą pareiškėjai laidavo UAB ,,Statybų garantas“ bei UAB ,,Saulės kalvos“; 4) byloje pakanka duomenų apie tai, kad kreditorės finansinis reikalavimas egzistuoja, jo dydis aiškus; 5) apeliantė siekia, kad būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (civilinė byla Nr. e2-1062-881/2021).

9. Kai kuriose ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose neapskaičiuota ir neišskirta PVM suma, faktūrų nepasirašė šalių įgalioti asmenys, bet tai nepaneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Mokėjimo nurodymuose užfiksuota ir mokėjimo paskirtis, kuri nepaneigta kitais bylos duomenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laidavimo susitarimo, kuriame nurodyta skolos suma, pagrindas, įvykdymo terminas, pateikimas byloje yra tinkamas ir pakankamas reikalavimams pagrįsti. Ieškovė privalėjo įrodyti prievolės atsiradimo aplinkybes, pagrįsti reikalavimo teisę, t. y. paslaugų suteikimo faktą, pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, kurie nurodyti susitarime dėl laidavimo. Apeliantė nepateikė nurodytų duomenų.

10.2. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad trečiojo asmens BUAB „Bugasta“ skolos likutis susidarė kitu teisiniu pagrindu negu nustatyta susitarime dėl laidavimo. Tai patvirtina ieškovės ir pagrindinio skolininko trečiojo asmens BUAB „Bugasta“ tarpusavio atsiskaitymų apyvartos išrašai, buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos, mokėjimo nurodymai). Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. turėjo 187 045,13 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Bugasta“. Ieškovė po 2018 m. balandžio 5 d. išrašė nurodytai skolininkei PVM sąskaitas faktūras apmokėti už žemės sklypą. Sąskaitose nurodytos tokios sumos: 747 867,72 Eur, 85 000 Eur. Ieškovė nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. sausio 28 d. išrašė 10 PVM sąskaitų faktūrų palūkanoms apmokėti. Bendra palūkanų suma – 11 276,70 Eur. Apyvartos išrašo pusėje, debeto stulpelyje, apskaityta 844 144,42 Eur skolininkės BUAB „Bugasta“ įsipareigojimų ieškovei. BUAB „Bugasta“, mažindama savo skolą, nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 436 544,57 Eur ir liko ieškovei skolinga 220 554,72 Eur (844 144,42 – 187 045,13 – 436 544,57). Pareikštas reikalavimas kilo ne laidavimo susitarime nurodytu teisiniu pagrindu, bet atsirado po laidavimo sutarties sudarymo.

10.3. Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė ieškovės ir BUAB „Bugasta“ 2018 m. rugsėjo 7 d. skolų suderinimo aktui ir jame nurodytam BUAB „Bugasta“ 215 960,22 Eur skolos likučiui 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šioje byloje sprendžiamas laiduotojo, bet ne pagrindinės skolininkės prievolių ieškovei vykdymo klausimas.

10.4. Teismas grindė sprendimą aplinkybe, jog ieškovės 220 554,72 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylose. Vis dėlto apeliantė nedalyvavo BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylose, todėl nutartis dėl finansinio reikalavimo bankroto bylose patvirtinimo neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi apeliantės argumentai pripažinti nepagrįstais. Ši teismo išvada neteisėta, nes ja paneigta apeliantės teisė gintis nuo pareikštų ieškinio reikalavimų, pažeisti teisės kreiptis į teismą, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinės lygybės principai.

10.5. Skundžiamame sprendime ir bankroto byloje analizuoti netapatūs įrodymai. Civilinėje byloje Nr. e2-1062-881/2021 ieškovė neteikė PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų kopijų, kuriuos ieškovė pateikė nagrinėjamoje byloje. Šie įrodymai pagrindžia laidavimo prievolių pabaigą.

10.6. Ieškovė prašė priteisti bendrą 220 554,72 Eur sumą, į kurią įskaičiuota ir neapibrėžto dydžio palūkanų suma. Ieškovė nenurodė, kokią palūkanų normą taikant, nuo kokios skolos sumos ir už kokį laikotarpį apskaičiuotos palūkanos. Teismas buvo pasyvus, neišreikalavo šių duomenų. Laidavimo susitarime užfiksuota 10 053,42 Eur palūkanų skola, taip pat nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki visų įsipareigojimo grąžinimo dienos. Po laidavimo sutarties sudarymo ieškovė išrašė naujų PVM sąskaitų faktūrų palūkanoms apmokėti, pagrindinė skolininkė šias sąskaitas apmokėjo. Teismas neištyrė reikalavimo pagrįstumo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

11.1. Pagal laidavimo sutartį (susitarimą), prievolė Nr. 1 yra 305 699,71 Eur skola. Sutarties 1.1 papunktyje nustatyti skolos sumokėjimo terminai. Už šios prievolės tinkamą įvykdymą nustatytu laiku laidavo apeliantė. Sutarties 1.1 papunktyje įvardytas 2016 m. vasario 23 d. susitarimas dėl 2010 m. kovo 18 d. sutarties nutraukimo nurodo skolos atsiradimo pagrindą. 2016 m. vasario 23 d. susitarime nustatyta, kad skolininkė UAB „Garantas“ pradiniam kreditoriui UAB „PV Holdings“ skolinga bendrą 305 699,71 Eur sumą, kurią pradinė kreditorė UAB „PV Holdings“ 2017 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atlygintinai perleido naujajai kreditorei (ieškovei). Apeliantės argumentai, kad ieškovė turėtų įrodinėti paslaugų pagal UAB „PV Holdings“ ir UAB „Garantas“ 2010 m. kovo 18 d. sutartį suteikimą jos galiojimo laikotarpiu, nepagrįsti, nes apeliantė pagal šią sutartį nelaidavo ir jokių įsipareigojimų dėl jos įvykdymo užtikrinimo neprisiėmė. Susitarimu dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo apeliantė laidavo dėl konkrečios šalių aptartos sumos sumokėjimo nustatytais terminais, kuri šalims sutarties pasirašymo metu buvo aiški pagal savo kilmę ir nekėlė abejonių dėl nurodomo sumos dydžio.

11.2. Prievolė Nr. 2 yra 114 300,27 Eur skola. Jos sumokėjimo terminai nustatyti sutarties 1.2 papunktyje. Jame įvardyta UAB „Garantas“, P. V. ir UAB „PV Holdings“ 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis – skolos atsiradimo pagrindas. UAB „PV Holdings“, kaip pradinė kreditorė, 2017 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atlygintinai perleido naujai kreditorei UAB „Virdesa“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Garantas“ nesumokėtą 114 300,27 Eur sumą pagal 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apeliantės argumentai, kad ieškovė turėtų įrodinėti pareigos mokėti dividendus egzistavimą, nepagrįsti, nes apeliantė už šią sutartį ir joje nurodytas šalių pareigas dėl dividendų mokėjimo nelaidavo ir jokių įsipareigojimų dėl jos įvykdymo užtikrinimo neprisiėmė. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai išmokėti dividendus tokia apimtimi, kokia nurodyta 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, buvo aktualūs jos šalims: UAB „Garantas“, P. V. ir UAB „PV Holdings“. Iš šios sutarties kilę prievoliniai įsipareigojimai ir neįvykdytos prievolės suma buvo kitos 2017 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalykas. Susitarimu dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo apeliantė laidavo dėl konkrečios šalių aptartos sumos sumokėjimo nustatytais terminais, kuri šalims sutarties pasirašymo metu buvo aiški.

Šalies argumentai

11.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimas į skolininkę BUAB „Bugasta“ susidarė kitu, ne laidavimo susitarime nurodytu teisiniu pagrindu, t. y. kilo iš nekilnojamojo turto (žemės sklypo (-ų) pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Ieškovė pateikė UAB „Virdesa“ apyvartų žiniaraščius už 2018 m. balandžio 4 d. – 2019 m. sausio 31 d. laikotarpį. Juose užfiksuotos piniginės operacijos pagal perimtus reikalavimus į UAB „Bugasta“ ir atsiskaitymus už parduotą žemės sklypą. Nurodyti atsiskaitymai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes sandoris užbaigtas. Vis dėlto jis yra buhalterinės apskaitos dokumentuose. UAB „Virdesa“ ir UAB „Garantas“ kartu vykdė gyvenamųjų namų statybos projektą. UAB „Virdesa“ buvo žemės sklypo savininkė, o UAB „Garantas“ – statytojas. Pagal iki 2018 m. balandžio 4 d. galiojusį šalių susitarimą, kai buvo parduodamas ant ieškovei priklausančio sklypo pastatytas nekilnojamas turtas, į UAB „Virdesa“ sąskaitą buvo pervedama dalis gautų už parduotą turtą lėšų kaip mokėjimas už žemės sklypo dalies pardavimą trečiajai šaliai. Kai visas žemės sklypas kartu su pastatytu nekilnojamuoju turtu buvo parduotas tretiesiems asmenims, UAB „Virdesa“ nuosavybės teise priklausiusio sklypo pardavimas buvo įformintas notaro patvirtinta sutartimi. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta mokėjimo paskirtis pagrindžia, kad buvo atsiskaitoma už parduotą žemės sklypą.

11.4. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovės 220 554,72 Eur reikalavimas susidaręs sutarties pagrindu. Mokėjimo nurodymuose aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis. Jokių kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti ieškovės apskaitos teisingumu ir skolos atvaizdavimu bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus – pirminius sutarčių vykdymo (apskaitos) dokumentus, patvirtinančius laidavimo susitarime nurodytų prievolių tikrumą, galiojimą ir vykdytinumą, nes jie nesusiję su nagrinėjamam ginčui svarbiomis aplinkybėmis.

11.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dviem teismų procesiniais sprendimais patvirtinti UAB „Virdesa“ 220 554,72 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai BUAB „Bugasta“ ir UAB ,,Statybų garantas“ bankroto bylose, o daugelis argumentų, kuriuos šioje byloje kelia atsakovė, yra pripažinti nepagrįstais Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1062-881/2021).

11.7. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bugasta“ pakeistas jos teisių perėmėja UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. UAB „PV Holdings“ (paslaugų teikėja) ir UAB „Garantas“ (užsakovė) 2010 m. kovo 18 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Paslaugų teikėja UAB „PV Holdings“ įsipareigojo teikti užsakovei įmonės valdymo, administravimo, kanceliarinių, reprezentacinių prekių užsakymo, sutarčių sudarymo, buhalterinės ir finansinės apskaitos bei kitas paslaugas. Šalys 2016 m. vasario 23 d. susitarimu nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimo dieną UAB „Garantas“ liko skolingas UAB „PV Holdings“ 305 699,71 Eur.

13. UAB „Garantas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Bugasta“) (kreditorius 1), P. V. (kreditorius 2), UAB „PV Holdings“ (kreditorius 3) 2014 m. sausio 30 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. P. V. perleido UAB „Garantas“ teisę gauti iš UAB „PV Holdings“ 1 445 000 Lt (taip pat ir gyventojų pajamų mokestį – 1 700 000 Lt) neišmokėtų dividendų ir 3 030 675 Lt (taip pat ir gyventojų pajamų mokestį – 3 565 500 Lt) laisvų lėšų, iš viso – 4 475 675 Lt (su gyventojų pajamų mokesčiu – 5 265 500 Lt). Šia sutartimi įskaityti taip pat ir priešiniai reikalavimai. UAB „Garantas“ buvo skolingas UAB „PV Holdings“ 5 000 000 Lt neišmokėtų dividendų, UAB „PV Holdings“ buvo skolingas UAB „Garantas“ 4 475 675 Lt sumą, kreditorius 1 ir kreditorius 3 susitarė dėl 4 475 675 Lt sumos įskaitymo. UAB „Garantas“ įsipareigojo sumokėti 524 325 Lt nesumokėtą dividendų dalį ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „PV Holdings“ sutiko su tokiu mokėjimu. Po sutarties pasirašymo UAB „PV Holdings“ liko skolinga P. V. 1 219 325 Lt neišmokėtų laisvų lėšų (taip pat ir gyventojų pajamų mokestį – 1 434 500 Lt); UAB „Garantas“ – UAB „PV Holdings“ 524 325 Lt iki 2014 m. sausio 1 d. paskirtų ir neišmokėtų dividendų.

14. UAB „PV Holdings“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Virdesa“ (nauja kreditorė) 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į 421 110,94 Eur skolą (305 699,71 Eur pagal 2016 m. vasario 23 d. susitarimą + l14 300,27 Eur pagal 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį).

15. UAB „Virdesa“ (kreditorė), UAB „Garantas“ (skolininkė), UAB „Statybų garantas“ (laiduotoja 1), UAB „Saulės kalvos“ (laiduotoja 2) 2018 m. balandžio 4 d. sudarė susitarimą dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo. Šalys susitarė, kad UAB „Garantas“ skolingas UAB „Virdesa“: 1) pagal 2016 m. vasario 23 d. susitarimą dėl 2010 m. kovo 18 d. sutarties nutraukimo 305 699,71 Eur (toliau – prievolė Nr. 1). UAB „Garantas“ apmoka 200 000 Eur skolos dalį iki 2018 m. gruodžio 31 d., 105 699,71 Eur – iki 2019 m. birželio 30 d. (1.1 papunktis); 2) pagal 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį 94 300,27 Eur (toliau – prievolė Nr. 2). UAB „Garantas“ įsipareigojo sumokėti 114 300,27 Eur skolą iki 2019 m. birželio 30 d. (1.2 papunktis). Skolininkė taip pat įsipareigojo mokėti UAB „Virdesa“ 5,2 proc. metines palūkanas nuo 399 999,98 Eur sumos iki bus įvykdyti visi įsipareigojimai. UAB „Garantas“ įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 15 d. sumokėti 10 053,42 Eur palūkanų (1.3 papunktis). Nurodytu susitarimu UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Saulės kalvos“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti UAB „Virdesa“ (kreditorei), jeigu UAB „Garantas“ (skolininkė) tinkamai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal šio susitarimo 1.1, 1.2 papunkčiuose nurodytas prievoles Nr. 1 ir Nr. 2 ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė ne vėliau kaip per 5 dienas nuo kreditorės rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos (2.1, 2.2, 3.1, 3.2 papunkčiai). Laiduotojos atsisakė teisės reikalauti, kad UAB „Virdesa“ (kreditorė) pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininkės turtą (3.3 papunktis).

16. UAB „Virdesa“ ir UAB „Bugasta“ 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį 2018 m. rugpjūčio 31 d. skolų likutis buvo 215 960,22 Eur. 2019 m. kovo 14 d. akte užfiksuota 220 554,97 Eur skola. Pastarąjį aktą pasirašė tik ieškovės įgaliotas atstovas UAB „Audito sprendimai“.

17. Ieškovė 2021 m. gegužės 21 d. pateikė pretenziją apeliantei dėl prievolės vykdymo.

18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patikslino BUAB „Bugasta“ kreditorių reikalavimų sąrašą, taip pat patvirtino kreditorės UAB „Virdesa“ patikslintą 220 554,97 Eur trečios eilės reikalavimą (civilinė byla Nr. B2-1731-560/2019).

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį, kuria patvirtintas UAB ,,Virdesa“ 220 554,72 Eur reikalavimas UAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. e2-1062-881/2021).

20. Ieškovė pateikė UAB „Bugasta“ išrašytų sąskaitų ir gautų mokėjimų dėl perimtų reikalavimų suvestinę pagal UAB „Virdesa“ apskaitos dokumentus bei ją pagrindžiančius įrodymus, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus.

21. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. preliminariu teismo sprendimu priteisė ieškovei iš apeliantės 220 554,72 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2446-933/2021).

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Bugasta“ teisių perėmėja UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“.

Dėl laiduotojo atsakomybės

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, neišreikalavo iš ieškovės papildomų duomenų, pagrindžiančių pareikštus reikalavimus, neįvertino, kad skolininkė įvykdė įsipareigojimus, t. y. pasibaigė laidavimo sutartis.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties šalys gali susitarti papildomomis prievolėmis užtikrinti jau esamų ar būsimų prievolių įvykdymą. Prievolės įvykdymo užtikrinimas – tai ne tik papildoma turtinio pobūdžio priemonė kreditoriui paveikti skolininką, kad šis tinkamai įvykdytų prievolę, bet ir galimybė išvengti neigiamų padarinių ar juos sumažinti, jeigu skolininkas neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų savo prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai įtvirtinti CK 6.70 straipsnyje. Vienas iš prievolės užtikrinimo būdų – laidavimas.

25. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Ji pasibaigia tuomet, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). CK 6.82 straipsnyje įtvirtinta laiduotojo teisė pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas, net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę.

26. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

27. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 22 punktas).

28. Apeliantė teigia, kad ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka pareikštiems reikalavimams pagrįsti. Turėjo būti pateikti duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad suteiktos paslaugos pagal UAB „PV Holdings“ ir UAB „Garantas“ 2010 m. kovo 18 d. paslaugų teikimo sutartį ir priimti akcininkų sprendimai išmokėti laidavimo susitarime nustatyto dydžio dividendus.

29. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad laidavimo susitarime užfiksuotas ne tik UAB „Bugasta“ skolos dydis ieškovei, bet ir pakeisti prievolių įvykdymo terminai. Taigi apeliantė, sudarydama laidavimo susitarimą, žinojo UAB „Bugasta“ įsipareigojimų dydį ieškovei, taip pat tai, kad skolininkė praleido prievolių įvykdymo terminą. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji, sudarydama laidavimo susitarimą, nesutiko su UAB „Bugasta“ prievolių apimtimi, nes neaiškios skolos susidarymo aplinkybės, nekėlė klausimo dėl paslaugų sutarties vykdymo ar akcininkų sprendimo išmokėti dividendus priėmimo. Priešingai – ji, pasirašydama susitarimą, sutiko su pagrindine prievole, skolos dydžiu ir skolininkės įsipareigojimu sumokėti skolą (pradelstus įsipareigojimus) per laidavimo susitarime iš naujo nustatytus terminus. Byloje nėra duomenų, kad laidavimo susitarimas, kurį pasirašė apeliantė, nuginčytas. Susitarime apibrėžtos šalių prievolės (skolos ir palūkanų dydis), jų įvykdymo terminai. Taigi CK 6.82 straipsnyje įtvirtinta apeliantės (laiduotojos) teisė pareikšti ieškovei (kreditorei) atsikirtimus nėra pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui išreikalauti visus įrodymus, susijusius su UAB „PV Holdings“ paslaugų suteikimu skolininkei ar įmonės akcininko sprendimu išmokėti dividendus. Apeliantė turi teisę reikšti ieškovei atsikirtimus, susijusius tik su UAB „Bugasta“ prievolės įvykdymu ieškovei pagal laidavimo susitarimą, t. y. pagrįsti, kad pagrindinė skolininkė sumokėjo ieškovei skolą per laidavimo susitarime nustatytus terminus. Apeliantės argumentas, kad ieškovė turėjo įrodyti paslaugų suteikimo ir sprendimo išmokėti dividendus faktus atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių skolos atsiradimą.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad BUAB „Bugasta“ skolos likutis susidarė ne laidavimo sutartyje nurodytu pagrindu ir vėliau, t. y. po laidavimo sutarties pasirašymo. Apeliantė neteisingai interpretuoja ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus: ieškovės ir pagrindinės skolininkės tarpusavio atsiskaitymų apyvartos išrašus, buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas, mokėjimo nurodymus). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kuriame UAB „Bugasta“ statė nekilnojamojo turto objektus. Pastaroji, pardavusi pastatytą turtą, dalį lėšų pervesdavo ieškovei. Ši 2018 m. balandžio 5 d. sutartimi pardavė visą žemės sklypą, reikalingą projektui. Ieškovė pateikė UAB „Virdesa“ išrašytų sąskaitų UAB „Bugasta“ ir gautų mokėjimų dėl perimtų reikalavimų bei parduoto nekilnojamojo turto (žemės) suvestines pagal UAB „Virdesa“ apskaitos dokumentus, taip pat sąskaitas, mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodyta mokėjimų paskirtis. Trečiasis asmuo UAB „Bugasta“ neturi įsipareigojimų pagal nekilnojamojo turto vystymo projektą. Jo prievolė sumokėti už žemės sklypą, kuriame jis statė nekilnojamojo turto objektus, pasibaigusi. Tai, kad UAB „Bugasta“ mokėjimai už žemės sklypą įtraukti į ieškovės finansinių duomenų apskaitą, nepatvirtina, kad skolininkė įvykdė laidavimo sutartyje nurodytas prievoles ar kad atlikti mokėjimai turi būti apskaityti kaip prievolių Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad laidavimo sutarties sudarymo metu, UAB „Bugasta“ turėjo įsipareigojimų ieškovei pagal nekilnojamojo turto vystymo projektą. Šie skolininkės įsipareigojimai neaptarti laidavimo susitarime, apeliantė už juos nelaidavo.

31. Iš UAB „Virdesa“ išrašytų sąskaitų trečiajam asmeniui BUAB „Bugasta“ ir gautų mokėjimų dėl perimtų reikalavimų suvestinės pagal ieškovės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pagal pirmiau nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis UAB „Virdesa“ įgijo 421 110,94 Eur (114 300,27 Eur pagal prievolę Nr. 2, 305 699,71 Eur pagal prievolę Nr. 1, 1 110,96 Eur palūkanų) reikalavimą į trečiąjį asmenį UAB „Bugasta“. Laidavimo susitarime užfiksuota UAB „Bugasta“ 410 053,40 Eur skola (94 300,27 Eur pagal prievolę Nr. 2, 305 699,71 Eur pagal prievolę Nr. 1, 10 053,42 Eur palūkanų) ieškovei, taip pat nustatytas palūkanų dydis – 5,2 proc. Suvestinėje užfiksuoti visi skolininkės atlikti mokėjimai, nurodyti juos pagrindžiantys mokėjimo nurodymai, išskirtas skolos likutis pagal kiekvieną laidavimo susitarime nurodytą teisinį pagrindą, paskaičiuotos palūkanos nuo likusios mokėti skolos sumos. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad palūkanų dydis (5,2 proc.) nustatytas laidavimo susitarime. Susitarime šalys taip pat susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 5 d. (įskaičiuojant šią dieną) iki dienos, kai bus grąžinta visa įsipareigojimų suma. Palūkanos už einamąjį mėnesį sumokamos iki kito mėnesio (po einamojo mėnesio) 15 dienos (laidavimo susitarimo 1.3 papunktis). UAB „Virdesa“ ir UAB „Bugasta“ 2018 m. rugsėjo 7 d. skolų suderinimo akte nurodytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. skolų likutis – 215 960,22 Eur. Šis įrodymas pagrindžia trečiojo asmens įsipareigojimų ieškovei dydį. Apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad po šio skolų suderinimo akto pagrindinė skolininkė būtų įvykdžiusi ieškovei įsipareigojimus pagal prievoles Nr. 1 ir Nr. 2.

32. Apeliantė teisingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laiduotojos, bet ne pagrindinės skolininkės prievolių ieškovei vykdymo klausimas. Laiduotojai kilo atsakomybė pagal laidavimo susitarimą, nes pagrindinė skolininkė neįvykdė savo įsipareigojimų kreditorei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės ir skolininkės pasirašytu skolos suderinimo aktu, nes tai – įrodymas, pagrindžiantis įsipareigojimų dydį 2018 m. rugpjūčio 31 d.

33. Civiliniame procese nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 1982 straipsnio 2 punktas).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 27 punktas).

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ji nedalyvavo BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylose, todėl teismo procesiniai sprendimai, kuriuose nustatytos aplinkybės, jog 220 554,72 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylose, įvertintas skolos dydis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas aptarė ne tik Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartis – patvirtintas ieškovės 220 554,72 Eur finansinis reikalavimas UAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. e2-1062-881/2021), bet įvertino taip pat ir apeliantės argumentus (sprendimo 25.1–25.7 papunkčiai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad apeliantės argumentai nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių pareikštus reikalavimus laiduotojai. Apeliantė neteisingai nurodo, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų kopijos pagrindžia laidavimo prievolių pasibaigimą. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad skolininkė įvykdė įsipareigojimus pagal nekilnojamojo turto vystymo projektą (sumokėjo už ieškovei priklausiusį žemės sklypą), bet neįvykdė įsipareigojimų pagal prievoles Nr. 1 ir Nr. 2. Dėl to, esant pateiktiems įrodymams (PVM sąskaitoms faktūroms, mokėjimo nurodymams) nėra pagrindo kitaip vertinti aplinkybių, kurios buvo nustatytos ginčijamame sprendime, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, t. y. kad sutartys galiojančios, dėl jų nėra kilusių ginčų; neišskirtas skolos likutis pagal kiekvieną laidavimo susitarime nurodytą teisinį pagrindą, ieškovė turi 220 554,72 Eur reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB ,,Bugasta“, už šios prievolės įvykdymą laidavo apeliantė ir UAB ,,Statybų garantas“. Byloje pakanka duomenų, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimo dydį.

36. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės argumentais ir juos įvertino kitaip, nėra pagrindas konstatuoti, kad pažeisti apeliantės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, rungimosi ir dispozityvumo principai. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad laidavimo prievolė pasibaigė, nes pagrindinė skolininkė įvykdė įsipareigojimus pagal prievoles Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovės pateiktų duomenų pakanka nustatyti įsipareigojimų pagal laidavimo susitarimą – skolos ir palūkanų – dydį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti laidavimo teisiniai santykiai, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo spręsti tokių išlaidų paskirstymo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus