Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 20 d. nusikalstama veika, nukentėjusioji D. Ž.) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 23 d. nusikalstama veika, nukentėjusysis J. L.) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 30 d. nusikalstama veika, nukentėjusioji I. S.) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė areštas 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinta su bausmėmis, paskirtomis šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. birželio 3 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. L. civilinei ieškovei D. Ž. priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį nuspręsta atmesti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir M. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl M. L. paskirtos bausmės

13. Nuteistasis M. L. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

14. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

16. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė per griežtą bausmę.

18. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 20 d. nusikalstama veika, nukentėjusioji D. Ž.) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 23 d. nusikalstama veika, nukentėjusysis J. L.) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. spalio 30 d. nusikalstama veika, nukentėjusioji I. S.) – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – arešto bausme 35 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir M. L. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir M. L. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką įskaitytas suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad M. L., būdamas teistas penkis kartus, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis M. L. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs, kai teistumas neišnykęs, įvykdė tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei, iš kurių du nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, vieną nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Taip pat įvertino tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą po to, kai 2022 m. liepos 22 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Todėl sprendė, jog nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų ir jam tikslinga skirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad M. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus M. L. už jo padarytus apysunkius ir nesunkius nusikaltimus pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

19. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 5 metų, kas reiškia, jog už šio apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. už šio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. už šio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, už kurį skundžiamu nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausmė, kai pagal BK 49 straipsnio 3 dalį arešto bausmės vidurkis už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą yra 27,5 paros. Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus M. L. jauną amžių, jo kriminalinę praeitį, teistumų skaičių, t. y. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bylos duomenimis (3 t., b. l. 50-58), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas šešis kartus, taip pat įvertinus M. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu M. L. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos ar aiškiai neteisingos, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Dėl to nuteistajam paskirtų bausmių mažinti nėra teisinio pagrindo.

20. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

21. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir nėra išsamiau motyvuotas kiekvienos iš pridedamų bausmių parinkimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, o, atsižvelgdamas į tai, kad M. L. kitos įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, bendrindamas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, būdą, t. y., dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pridėdamas po dalį, t. y. po 3 mėnesius laisvės atėmimo, kas yra minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, taip paskirdamas galutinę subendrintą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. L. paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir nuteistajam M. L. paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

22. Minėta, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog M. L.prašė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

23. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

24. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

25. Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

26. Kaip matyti, M. L. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, sulaukęs vos dvidešimties metų, būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam teistumui, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nuteistas penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė praėjus palyginti trumpam laiko tarpui, t. y. vos trims mėnesiams, po to, kai 2022 m. liepos 22 d. buvo paleistas iš pataisos namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, per itin trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. spalio 30 d., įvykdė net šešias nusikalstamas veikas, iš kurių net trys nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus rodo, kad nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 70-91). Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, toks apelianto elgesys rodo, kad nuteistasis nesupranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, o ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė, nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

27. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, susiras darbą ir atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą, yra įsipareigojęs, turi mažametę dukrą ir ligotą motiną, kuria vienintelis rūpinasi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų dėl to, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, būtų užsiėmęs darbine veikla, be to, aplinkybės, susijusios su nuteistojo šeimynine situacija, egzistavo jau ir darant nusikalstamas veikas, tačiau nei jos, nei apeliantui anksčiau skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, jo atžvilgiu taikyta probacija taip pat nebuvo veiksminga, nes anksčiau BK 75 straipsnio pagrindu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi, kaip matyti, M. L., žinodamas ir suprasdamas gresiančias pasekmes, įvykdė naujas nusikalstamas veikas, dėl ko buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų bei draudimų paskyrimo nepakaktų M. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, įvertinant ir tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

28. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad nuteistojo gyvybei laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje gresia pavojus.

29. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistajam būnant įkalinimo įstaigoje, jam būtų kilusi reali grėsmė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 1 dalį bausmės atlikimo vietose užtikrinamas dinaminis saugumas, nustatytas šio kodekso 25 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems. Remiantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, be kita ko, siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 31 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad nuteistasis, jausdamas pavojų dėl savo saugumo, turi visas galimybes kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją, jog būtų įvertintos galimos rizikos dėl asmens saugumo ir priimti atitinkami sprendimai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

31. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistajam M. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. lapkričio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš M. L. valstybės naudai priteisti 85 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajam M. L. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis M. L. yra darbingas, kaip apygardos teisme teigė gynėja advokatė, bausmės atlikimo vietoje nuteistasis dirba. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo M. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. L. valstybės naudai 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.