Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas- aukštasis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami S. Š. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers E. M. laidavimą. S. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad S. Š. už KET pažeidimus baustas, tačiau pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kaltinamasis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametį vaiką. Neigiamai S. Š. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko” nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai S. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą, sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę ir daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad E. M. yra tinkama būti laiduotoja. E. M. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos brolis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. E. M. praeityje neteista, 5 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini). Kai nurodė E. M. su broliu daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. E. M. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, E. M. rūpi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos E. M. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė S. Š.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad S. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam S. Š. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.99 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais S. Š. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju S. Š. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog S. Š., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. bus pakankama priemonė S. Š.. Skirti dar trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismo vertinimu, nėra pgrindo. Nors kaltinamasis prašė skirti minimalų terminą, atsižvelgiant į tai, kad ši teisė jam reikalinga darbe, vežioti šeimos narius, tačiau dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Š. vairavo automobilį „Audi A3 Sportback”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai A. Š.. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų žinojusi, kad vyras vairuos jai priklausantį automobilį neblaivus ar būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis” išrašo duomenimis, automobilio „Audi A3 Sportback”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinkti metai – 2020, vidutinė kaina Lietuvoje yra 20 850.00 EUR su PVM.

Teismo vertinimu, taikant kaltinamajam visą transporto priemonių vertės (20 850 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiamus tikslus, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų bankui, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išieškoti iš kaltinamojo ne visą, o pusę automobilio “Audi A3 Sportback”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Nors S. Š. prašo vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), tačiau su tokia pozicija teismui nėra pagrindo sutikti, nes BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su S. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte.

VI. Kiti klausimai

S. Š. VA VPK Vilniaus rajono PK 2 VS tyrėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas; 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu S. Š. skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. . (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 (vieno tūkstančio eurų) užstatu, perduodant jį E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją E. M. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1000 (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, gavėjas: Vilniaus regiono apylinkės teismas, įmonės kodas: 191449618, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas” bei bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienerius) metus 6 (mėnesius) naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš S. Š. konfiskuotino turto, automobilio Audi A3 Sportback”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Išaiškinti S. Š., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

S. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra”.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. Š. ir laiduotojai E. M., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.