Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui T. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas) skelbimų svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW E60/E61“. Parduodamo automobilio rida skelbime nurodyta 409586 km. Iš automobilio techninio paso nustatyta, jog automobilio pirmoji registracija Lietuvoje yra 2020-09-17, automobilio valdytojas T. J.. Skelbimu susidomėjo pirkėjas (ieškovas), kuris paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir pranešė apie pageidavimą apžiūrėti automobilį. Iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo prieš automobilio pirkimą matyti, jog ieškovui paklausus apie defektus, atsakovas nurodė, jog „važiuoklė pabarška, o šiaip kuriasi, važiuoja, dėžė nesmūgiuoja, kėbulas gražus“. 2024 m. kovo 15 d. ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nenurodyta, jog transporto priemonė neturi trūkumų, nenurodyta automobilio rida, nenurodyti automobilio eismo įvykiai, kuomet automobilis priklausė atsakovui. Iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo po automobilio pirkimo 2024-03-15, matyti, kad ieškovas atsakovui parašė „išvažiavus į (duomenys neskelbtini) šiandien pačiam ir užšilus varikliui, dėžė smūgiuoja, nelaiko apsukų, šokinėja. Grįžus ir nuėmus variklio apsaugą, viskas skendėja tepale, nes išmetė lemputę, jog trūksta tepalo. Taigi, kadangi automobilis nupirktas tik vakar, norėčiau tartis dėl grąžinimo draugiškai.“ Atsakovas atsakydamas į ieškovo žinutes, nurodė, jog visi defektai buvo apkalbėti automobilio pirkimo metu, nurodė, jog per 4 dienas daug kas galėjo atsitikti automobiliui. Ieškovui nepavykus su atsakovu susitarti, ieškovas atsakovui nusiuntė žinutę, kurioje nurodė, jog 2024-03-22 10.00 val. yra kviečiamas į automobilio apžiūrą UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Byloje pateiktos fotonuotraukos su automobilio defektais: pratekėję tepalai, duslintuvo jungtys, išpjautas katalizatorius. Iš byloje pateiktos 2024 m. kovo 20 d. CarVertikal (www.earvertical.com) ataskaitos nustatyta jog automobilis yra turėjęs du eismo įvykius: 2016 m. sausį automobilis patyrė žalą iki 3000 eurų Vokietijoje, 2021 m. liepą automobilis patyrė žalą iki 500 eurų Lietuvoje. Į bylą pateikta eilė internetinių skelbimų, kuriuose pateikti ieškovo skelbimai apie perkamus automobilius tiek tvarkingus, tiek su defektais. Byloje pateiktos ieškovo 2020-2023 m. pajamų deklaracijos. Iš 2023 m. pajamų deklaracijos matyti, jog ieškovas 2023 m. pardavė 4 automobilius. Byloje pateiktame 2024 m. kovo 22 d. atliktos automobilio apžiūros automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ metu surašytame transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, kad ginčo automobilio apžiūros metu, nustatyti šie defektai: automobilio variklis netvarkingas, aušinimo sistema netvarkinga, turbina skleidžia garsus, kuro padavimo sistema netvarkinga, pavarų dėžė sugedusi, emisijos sistema neveikianti, kėbulas netvarkingas, valdymo blokai fiksuoja klaidas, važiuoklės, stabdžių sistemos netvarkingos.

9. Šioje byloje kilo ginčas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir koks yra pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykis.

10. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

11. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

12. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

13. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko apžiūrėti automobilio, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovą prieš atvykstant apžiūrėti automobilio, kad automobilis turi tam tikrų trūkumų, bet yra tinkamas naudoti, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė trūkumų. Atsakovas iš ieškovo kalbų nusprendė, jog ieškovas automobilį perka būdamas automobilių prekybos verslo atstovas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas būtų registravęs tokį verslą ir jį vystytų. Tai, jog iš ieškovo pateiktų deklaracijų matosi, kad jis 2023 metais pardavė 4 automobilius, nepatvirtina aplinkybės, jog jis automobilį pirko perpardavimui kaip verslininkas. Ieškovas teigė, jog ginčo automobilį jis ketino naudoti asmeniniams tikslams, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, kadangi byloje įrodymų apie ieškovo verslą automobilių pardavimo srityje nėra pateikta.

15. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo automobilio techninės problemos pasireiškė jau kitą dieną po jo įsigijimo ir ieškovas negalėjo juo naudotis pagal paskirtį. Prieš sutikdamas pirkti naudotą automobilį ieškovas apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis gerai važiuoja, išskyrus jog pabarška važiuoklė, tačiau transporto pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė jo trūkumų. Atsakovo argumentus, jog jis neturėjo patirties automobilių pardavime ir nežinojo, ką rašyti į sutartį, teismas vertina kritiškai, kadangi sutarties šablone yra aiškiai nurodytos grafos ir aprašymai, kokius duomenis reikia pateikti. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas negalėjo perskaityti sutartyje nurodomų sąlygų aprašymų.

16. Atsakovas, teigdamas, jog ieškinys yra nepagrįstas, nurodo ir tai, kad ieškovui buvo suteiktos visos galimybės patikrinti perkamo automobilio techninę būklę, kuria ieškovas nepasinaudojo, todėl, žinodamas, kad perka naudotą automobilį, turėjo prisiimti riziką pats. Teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta - ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

17. Nagrinėjamoje byloje faktas, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos parai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Laikydamasis ankstesnių kasacinio teismo išaiškinimų, teismas nurodo, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau kitą dieną po pirkimo tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

18. Teismas sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju praėjus vos parai), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Iš byloje pateikto ginčo automobilio techninio paso nustatyta, jog automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje yra 2020-09-17, automobilio valdytojas nurodytas atsakovas. Nors atsakovas teigia, jog ginčo automobilį įsigijo 2021-11-24, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtančių duomenų nepateikė. Kita vertus, akivaizdu, jog atsakovas automobilį eksploatavo pakankamai ilgą laiką nuo jo įsigijimo iki 2024-03-13, t.y. iki jo pardavimo ieškovui, todėl visi automobilio techninės būklės ypatumai, problemos ir pan., atsakovui neabejotinai turėjo būti žinomi.

19. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti šis, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje trūkumų nenurodė. Kadangi automobilio turbinos nusidėvėjimas, pavarų dėžės gedimas bei kiti defektai, lemiantis tokį staigų jos gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos parai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, kuris parvarė ginčo automobilį ieškovui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog matė, kad šokinėjo automobilio apsukos, ko esant normaliai automobilio būklei būti neturėtų.

22. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

24. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, kad jo įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl ko yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

26. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, o netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl sekančių aplinkybių. Ieškovo įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos parai nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo priežastys - automobilio variklis netvarkingas, aušinimo sistema netvarkinga, turbina skleidžia garsus, kuro padavimo sistema netvarkinga, pavarų dėžė sugedusi, emisijos sistema neveikianti, kėbulas netvarkingas, valdymo blokai fiksuoja klaidas, važiuoklės, stabdžių sistemos netvarkingos. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ įvertinimu, gedimų pašalinimo vertė sudaro 10300 Eur. Kadangi ieškovas automobilį nupirko už 2700 Eur, defektų pašalinimas beveik keturis kartus didesnis nei automobilio vertė.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo nupirktas automobilis iki šiol nesuremontuotas, dėl ko ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, tikėjosi, kad jis bus su veikiančia, nors ir nenauja turbina ir pašalinęs kai kuriuos gedimus, kurie buvo nurodyti prieš automobilio pirkimą, jis galės naudoti nusipirktą daiktą pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį yra teisėtas.

28. Ieškovas prašo nutraukus sutartį - taikyti restituciją, atsakovui iš ieškovo gražinti automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WBANJ31050CP89101, kurį atsakovas iš ieškovo privalo išsigabenti savo sąskaita bei priteisti patirtas išlaidas iš atsakovo. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Šioje dalyje, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovui taikytina restitucija, atsakovas įpareigotinas ieškovui grąžinti 2700 Eur sumokėtus už automobilį, tačiau automobilį grąžinti ieškovui privalo atsakovas.

29. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 302,50 Eur, pagal 2024 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AKDC Nr. 1809, už UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą automobilio apžiūrą, 27,70 Eur, pagal 2024 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. CV1-4117243. UAB „CVGROUP“, už Car Vertical ataskaitą. Nors tikėtina, kad šias išlaidas ieškovas galėjo patirti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias patirtas išlaidas ieškovas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 219 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Viso ieškovas patyrė 1019 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Ieškovas pateikė keturis reikalavimus atsakovui, teismas tenkino du ieškovo reikalavimus, t.y. 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 509,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- Nutraukti 2024 m. kovo 15 d. automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp automobilio pirkėjo ieškovo L. Š. ir pardavėjo atsakovo T. J.;

- taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą L. Š. grąžinti atsakovui T. J. automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), o atsakovą T. J. įpareigoti grąžinti ieškovui L. Š. 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų).

- kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui L. Š. iš atsakovo T. J. 509,50 Eur (penkis šimtus devynis eurus 50 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.