Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistosios S. G. gynėjo advokato Girdučio Vainiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu bei kasacinės instancijos teismo praktika, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios procesines teises į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Kasatoriaus nuomone, teismai skundžiamuose sprendimuose nenustatė nuteistosios veiksmuose sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – apgaulės, dėl to nepagrįstai ir neteisingai S. G. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje, akivaizdžiai, baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis buvo sprendžiami susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Pažymi, kad nuteistosios S. G. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama prielaidomis ir spėjimais, nepašalintomis abejonėmis, tinkamai neįvertinus visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių bei prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiųjų V. J. ir E. J. parodymais, taip pat tinkamai neištyrus (t. y. pačios nuteistosios S. G., liudytojų V. K., V. K., S. M., R. R. parodymų) ir neįvertinus visų duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-75-511/2022 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – apgaulės buvimas, nesutinkant su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, jog nuteistoji padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, taip pat pateikiant ir savą įrodymų vertinimą, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka, nes šie kasacinio skundo teiginiai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinio skundo turinys iš esmės suponuoja pakartotinį aplinkybių vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad buvo padaryti esminiai BPK straipsnių pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra, o į visus kasaciniame skunde keliamus argumentus yra motyvuotai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, S. G. pripažįstant kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – išteisinti S. G. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą, t. y. išteisinamųjų nuosprendžių nepriima, o gali tik baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios S. G. gynėjo advokato Girdučio Vainiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.