Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad ilgą laiką su J. K. gyveno kaip darni šeima, po to porą metų iki to įvykio prasidėjo J. išgėrinėjimas, pasikeitė jos elgesys, pasikeitė poreikiai, daugiau laiko norėjo leisti ne šeimoje. Rugpjūčio 31 dieną, apie 20 valandą, jis grįžo iš darbo namo ir rado žmoną stipriai išgėrusią. Žmona lakstė į lauką parūkyti, toliau vartojo alkoholį. Vienu momentu išėjusi parūkyti ji labai ilgai užtruko, jam buvo įdomu ir išėjo žmonos ieškoti. Išėjęs į lauką, rado ją besiaiškinančią santykius su moteriške, kalba buvo apie vyriškį. J. kalbėjo telefonu, kaip paskui paaiškėjo, ji kalbėjo su J. Z.. J. jis paklausė, su kuo ji šnekasi, J. neatsakė, tada jis stvėrė telefoną. Paėmęs telefoną, pamatė, kad buvo bendrauta su kokiais 3 vyriškiais pakankamai intymiai. Jį tai šokiravo, telefono J. nebeatidavė, tada jai kilo isterijos priepuolis. J. pradėjo neadekvačiai elgtis, braižytis su nagais, puolė, bandė telefoną atimti, tai vyko pirmame namo aukšte. Jis įsidėjo telefoną į kelnių kišenę. Tada J. pradėjo siautėti po namus, viską daužytis, kumščiuotis, draskytis, perplėšė jam „maikę“. Jis stengėsi išvengti konflikto ir telefoną paslėpė garaže, tada visas veiksmas persikėlė į garažą. Garaže J. daužė daiktus, kurie buvo sukrauti dėžėse. Ji puolė dėžėse ieškoti telefono, viską vertė, neradusi telefono, pradėjo daiktus mėtyti, dalis jų nukrito ant mašinos stogo, paleido į jį iš plastmasinio kibiro, sulaužė kibirą jam į galvą. Jis stengėsi apsaugoti turtą, vaikus, bandė sutramdyti J., todėl buvo pagriebęs ją už rankų, teko pliaukštelėti per veidą, kad ji apsiramintų. Buvo J. už rankų paėmęs, grūmėsi, J. jį apibraižė, draskėsi, sudavė iš kumščio. Nežino, ar vizualiai matėsi jo sužalojimai po to. Kai žmoną tramdė, paslydo ir abu ant žemės nukrito, žmona spardėsi, puolė, o jis ją tramdė. Smaugti J. negalėjo, nebent buvo ranką užlaužęs, kad ji nebesipriešintų. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti, kad sudavė žmonai į veidą, užsuko ranką, tikrai nespyrė jai iš kojos, paguldė ant grindų, viską tada pasakojo kaip buvo. Visas konfliktas kilo tik dėl to telefono. J. stipri fiziškai, aukšta moteris, ne taip lengva ją sutramdyti, ji išgėrusi, įniršio metu būdavo neprognozuojama. J. nesiliovė, toliau rėkė, viską daužė, tada jis skambino J. mamai, dar ir dukra skambino uošvienei. Atvažiavusi uošvienė J. taip pat negalėjo sutramdyti, J. toliau siautėjo, neklausė, buvo baisi isterija, net mamai trenkė per veidą, nes mama įsikišo. Teigė, kad jis nenaudojo smurto, buvo buitinis konfliktas, smurto jis nenorėjo, tai buvo būtinoji gintis. Konfliktas truko epizodiškai, iš karto, kai pagavo su tuo telefonu, paskui buvo nurimęs. Vėliau persikėlė į garažą, ten taip pat epizodiškai, o paskui jau viskas buvo aprimę. J. jis stvėrė už rankų, pasiguldė ant grindų, kad ji nusiramintų, taip ir galėjo atsirasti jos sužalojimai. Kai atvažiavo jos draugės, jau buvo viskas nurimę, tą naktį konfliktų nebebuvo. Konfliktas buvo iki 12 valandos rugpjūčio 31 dieną. Konfliktas vyko iki tol, kol J. motina atvažiavo, tada pasibaigė. Pirmas epizodas buvo salone ir virtuvėje apie 20.00-20.30 val., o antras epizodas garaže. Uošvienė atvažiavo gal prieš 22.00 valandą, o išvažiavo apie 23.00 valandą, nes J. su draugėmis iš Lukoilo grįžo 23.00 valandą. Jis norėjo kviesti policiją, bet J. mama jį atkalbėjo. J. išsikvietė dvi drauges apie 10 valandą vakaro, išėjo į lauką su jomis pasišnekėti, išvažiavo su tomis draugėmis. Po kurio laiko ji grįžo, mama neapsikentusi išvažiavo namo, o J. su draugėmis svaiginosi alkoholiu lauke iki vidurnakčio. Su J. buvo J. Z. ir dar viena moteris, kurios jis nepažįsta. Po to J. grįžo namo ir iš ryto išsikvietė I. L.. Jis tuo metu ruošėsi važiuoti sveikinti dukrą su rugsėjo 1-ąją, telefoną įsidėjo į kišenę, L. kartu su J. bandė iš jo atimti telefoną. Jis pasakė, kad telefono neduos, iš pradžių išsiaiškins kam jis priklauso, įsidėjo telefoną į kišenę, sėdo į mašiną, bandė važiuoti. Tada J. puolė prieš mašiną, jis bandė J. apvažiuoti, ji toliau lindo prie mašinos, tada J. atsigulė ant kapoto. Kai bandė išvažiuoti automobiliu, tada J. negalėjo patirti jokių sužalojimų. Ant kapoto ji ne puolė, o atsigulė, tada jis iš karto sustojo. Jam pavažiavus kelis metrus J. atsidarė duris, įlipo į mašiną ir tada prasidėjo grumtynės dėl raktų. Matė, kad J. neapsiramins, vengdamas konflikto, perlipo į kitą pusę ir išlindo per kitas mašinos dureles. Mašinoje buvo grumtynės dėl tų raktų, vyko susistumdymas. Jis pabėgo nuo J. ir I. L., paėjęs toliau, išsikvietė taksi. Nuvažiavęs į darbą, telefoną paslėpė darbe. Po to jam skambino policininkas, klausė kas darosi, grįžo namo. Konflikto metu jis buvo blaivus, tik paryčiais šiek tiek išgėrė dėl patirto šoko. Pats išsikvietė policiją ir grįžo namo. Tada pagal J. pareiškimą dėl sumušimo jį sulaikė ir išvežė. L. telefoną jis grąžino sekančią dieną. Sulaikytas buvo dviem paroms, bet tyrėjas paleido jį anksčiau laiko, rugsėjo pirmą dieną, apie šešioliktą valandą, šeštadienį. Jis tada važiavo namo susirinkti daiktus, duris rado nerakintas, vaikų nebuvo, jie buvo išvežti pas uošvienę. Antrame aukšte rado žmoną visiškai girtą. Žmona pabudo, jai užėjo pykčio priepuolis, ji visaip pradėjo jį talžyti. Jis stengėsi išvengti smūgių, tačiau buvo smūgių „krūša“, žmona braižėsi su nagais, kaip galėjo, taip puolė. Ji skambino tada policijai ir klausė, kodėl jį taip greitai paleido. Jis susirinko daiktus ir išvažiavo į sodybą. Apie šeštą valandą ryto jam paskambino žmonos draugė L. ir pasakė „D. važiuok į namus, aš jau nebegaliu žiūrėti, tu pamatysi pats viską savo akimis“. Tada jis grįžo į namus, bandė atrakinti spyną, bet spyna buvo užsukta iš vidaus, apėjo aplink namą, matėsi, kad kažkas vyksta, išgirdo vyrišką balsą, tada pasiėmė akmenį, metė į vitrininį stiklą ir jį išdaužė, taip pateko per virtuvę į namus. Belįsdamas per išdaužtą stiklą, persipjovė lūpą ir ranką, po to ligoninėje jam susiuvo lūpą. Užbėgo į antrą aukštą, išgirdo triukšmą, rado žmoną pusplikę, tik su „triūsikais“ ir nuogą vyrą, kurį žmona buvo uždariusi į palėpę. Tada tą vyrą pirmą kartą matė, dabar jau žino, kad tai buvo A. K.. Tada visas kruvinas bėgo iš namų, įsėdo į mašiną ir išvažiavo, jį važiuojantį sulaikė policija, patikrino blaivumą, kadangi buvo blaivus, paleido. Policijai pasakė, kad išdaužė langą, užbėgo į viršų ir pamatė žmoną su meilužiu. Dėl grasinimo nužudyti parodė, kad jam buvo afekto būsena, gal kažką ir pasakė, bet šautuvo jis neturėjo, rankose laikė telefoną, su kuriuo filmavo žmoną su K.. Nepamena, ar sakė kokius nors žodžius, jam tada silpna pasidarė, spėjo tik pafilmuoti, žmona su K. abu buvo girti. Po namus jis nelakstė, nubėgo į apačią, žmona bėgo iš paskos, jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. K. tada nieko nekalbėjo. Negalėjo paaiškinti, dėl ko K. teigė, kad matė ginklą į save nukreiptą. Ginklą yra turėjęs, bet jį pardavė 2011 metais S. K.. Ginklas buvo šratinis su apribotomis galiomis, 6-to kalibro, jį buvo galima įsigyti be leidimo, pirko „Oksalio“ parduotuvėje. Dėl kaltinimo dėl poveikio nukentėjusiajai J. K. parodė, kad jis žmonai įrengė „Tilžėje“ prabangų saloną, kurį žmona valdė. Salonas buvo registruotas kaip jo įmonės padalinys, reikėjo sutvarkyti reikalus, kad žmona galėtų toliau saloną valdyti. Jų šeimyninis gyvenimas po minėtų įvykių nutrūko, bet bendrauti turėjo dėl procesinių dalykų, dėl įmonės perrašymo. Jis žmonos negąsdino, laikotarpiu nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio buvo suinteresuotas, kad žmona perimtų saloną, leido jai dirbti. Parodė, kad žmona imdavo produkciją, o sąskaitas jam pateikdavo. Jie bendravo tik tiek, kiek tai lietė salono reikalus. Žmona pusę metų jam rašė žinutes, prašė grįžti, tačiau tuo pačiu jį skundė, šmeižė. Niekas nėra girdėjęs, kad jis grasino, kad darė poveikį J.. Po to įvykio su J. bendravo dėl įmonės ir dėl vaikų, jie kartu nebegyveno, vaikai liko su J., reikėjo bendrauti dėl jų paėmimo. J. jis negrasino, neprašė keisti parodymus. J. bandė susitaikyti su juo, bet kokiomis priemonėmis bandė jį paveikti, mano, kad J. galėjo šmeižti tikėdamasi jį susigrąžinti. Telefono numeris, kuris baigėsi skaičiais 972 buvo registruotas įmonės vardu, juo naudojosi J., ji įmonėje buvo vadybininke. Po bylos iškėlimo J. finansiškai buvo nepriklausoma, jis leido jai vadovauti salonui. Iki 2012 metų rugsėjo 1 dienos J. buvo nuo jo finansiškai priklausoma, atlyginimą jis J. mokėjo po 700 litų, darbo sutartyje buvo atlyginimas toks nurodytas. Taip pat ji gaudavo pinigų iš salono veiklos. Salonas buvo juridinis asmuo, uždaroji akcinė bendrovė, jis buvo bendrovės direktoriumi iki 2012-12-31, o po to J. pati įsisteigė savo uždarąją akcinę bendrovę.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad viskas vyko naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1-ąją. K. grįžo iš darbo, konfliktas prasidėjo rugpjūčio 31 dieną apie 7-9 valandą vakaro dėl I. L. telefono, nes K. pagalvojo, kad tai ne Ingos, o jos telefonas, kuriuo ji susirašinėjo už Ingą su Ingos draugu. K. buvo tą telefoną pasiėmęs, išplėšė telefoną jai iš rankų, nežino, ar K. matė žinutes, buvusias telefone. K. ji sakė, kad tai ne jos telefonas. Kai K. paėmė telefoną, ji prašė telefoną atiduoti. K. telefono neatidavė ir prasidėjo tarp jų konfliktas. Ji vienu momentu paėmė telefoną, jis tada trenkė su ranka, ji pradėjo nuo K. bėgti, šis pradėjo ją gaudyti. Po to K. užlaužė jai rankas ir išplėšė telefoną, tada telefoną jis paslėpė, buvo išsivežęs. D. K. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, jis visada išgėręs tapdavo neadekvatus, neprognozuojamas. Į policiją anksčiau nesikreipė, nes D. K. yra verslininkas, nenorėjo gadinti jam reputacijos, stengėsi išsaugoti šeimą, buvo finansiškai priklausoma nuo vyro. Tą vakarą ji buvo blaivi, jos būsena buvo normali. Vyresnioji dukra paskambino ir išsikvietė močiutę. Mamai atvažiavus, K. nurimo, mama pamačiusi, kad situacija stabilizavosi, išvažiavo apie 22.00 - 22.30 valandą. Tą naktį, kai K. ją mušė, daugiau kitų asmenų nebuvo. Kai K. grįžo iš darbo, pas ją buvo užvažiavusi J. Z. su drauge, K. su jomis nebendravo. Iki tol, kol atvažiavo draugės, jie su D. K. jau buvo susikivirčiję dėl kitų dalykų, ne dėl telefono. Kai buvo atvažiavusi Z. su drauge, jos visos buvo nuvažiavusios į degalinę, kur buvo 5 minutes, į degalinę taip pat buvo atvažiavęs K., jie pasišnekėjo, tada Z. draugė, kurios ji nepažįsta, savo mašina parvežė ją namo. Dėl ko pas ją buvo atvažiavusi Z., nenurodė. Savo santykius su K. gali apibūdinti, kaip gerų pažįstamų. Konfliktas dėl telefono įvyko jau po to, kai buvo draugės atvažiavusios, kai grįžo iš degalinės. Mano, kad Z. davė melagingus parodymus. Parodė, kad K. su Z. daug metų yra labai geri draugai. Z. su K. dirba kartu „(duomenys neskelbtini)“. Kai mama išvažiavo, ji nubėgo į antrą aukštą ir užsidarė kambaryje. Miegamajame D. K. pradėjo ją tampyti už plaukų, trenkė į spintą, po to ant lovos parvertęs smaugė. K. visą vakarą ją mušė, spardė į pilvą, už plaukų į sieną trenkė, smaugė, iš rankų mušėsi, sudavė daug smūgių. Po to ji nukrito ant žemės, K. pradėjo ją smaugti, ji gynėsi, bėgo laiptais žemyn, K. iš paskos, stvėrė už rankos ar kojos, tiksliai nepamena. Ji nukrito nuo laiptų, sulaužė turėklus, toliau veiksmas vyko namo apačioje. K. ją vijosi, kojas spardė, ji užsidarė pirtyje. Viskas vyko iki 5 valandos ryto, ji neapsikentusi skambino policijai. Kai ji skambino policijai, D. K. pasiėmė mašinos raktelius ir ėmė su mašina važiuoti. Ji puolė K. sulaikyti, kad nevažiuotų, kad atvažiavusi policija jį išvežtų. D. K. kliudė ją su mašina ta dalimi, kuri yra virš rato, ji virto ant kapoto, buvo nubrozdinimai, kruvina žymė ant kairės ar dešinės kojos, tiksliai neatsimena. Kažkaip sustabdė mašiną, ji įlipo į ją, bandė ištraukti raktelius, atimti juos, D. K. tada ją spardė su kojomis, spyrė į pilvą, metė lauk iš mašinos, pats išėjo pėsčiomis. Tuo metu kartu buvo ir I. L., kuri viską matė, visa tai matė ir jos su D. K. vaikai. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai D. K. nesulaukė, kai jis grįžo namo, ji iškvietė kitą policijos ekipažą, kuris K. išsivežė iš namų. Iki įvykio ji buvo sveika, jokių sužalojimų nebuvo patyrusi. Kitą vakarą, būdama šokiuose jai paskambino L., paklausė, ar ji viena ir atvažiavo taksi automobiliu kartu su K.pas ją į namus. I. L. ir A. K. yra senis jos draugai. Po to tarp Ingos ir K. kilo kivirčas, L.išvažiavo, o ji norėjo K.paguldyti arba siūlė jam išvažiuoti. Tada grįžo K., išdaužė su akmeniu langą, lindo pro jį, susipjaustė rankas, lūpą, užlipo į namo viršų ir puolė su revolveriu, šaukė, kad nušaus, buvo girtas. Po to, kai ji puolė skambinti policijai, D. K. išbėgo. Kai atvažiavo policija, ji pasakė, kad neliks name ir ją išvežė iš namo. Kad vyras turi ginklą ji žinojo, nes jie kartu važiavo pirkti ginklo į „Brukliną“, į ginklų parduotuvę. D. K. pirko revolverį su 6 milimetrų šoviniais, jei neklysta. Ginklą D. K. paprastai laikydavo spintoje dėžutėje tarp jos drabužių. Tą dieną galimybės pasiimti ginklą iš spintos jis neturėjo, galbūt buvo ginklą anksčiau pasiėmęs, ginklas buvo užtaisytas. Žino tai, nes yra tekę pačiai šaudyti. Kelis kartus pirko kartu šovinius, nes K. mėgdavo sodyboje šaudyti. Su tuo pačiu šautuvu jis jai ir grasino. Ji buvo tikrai išsigandusi, galvojo, kad D. K. gali ją nušauti, šautuvą buvo atsukęs jai į veidą, taip pat ir K.. Tada D. K. garsino nužudyti ją ne pirmą kartą. Į gydytojus ji kreipėsi kitą dieną. Ekspertas nustatė jai padarytus sužalojimus. Tą pačią dieną į gydytojus nesikreipė dėl to, kad jautė didžiulį stresą. Jai buvo paskirtas gydymas, po to įvykio ji vartojo vaistus, buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, į ligoninę gultis negalėjo, reikėjo vaikus vežioti į mokyklą, darželį. Civilinį ieškinį palaiko, visi dokumentai pateikti byloje, prašė priteisti 50000 litų neturtinės žalos. Neturtinė žala, kurią prašo atlyginti yra visa bendra, negali išskirstyti jos pagal nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas K.. Po to įvykio siaubingai jautėsi, negalėjo normaliai gyventi, jautė baimę, psichologinį stresą, lankėsi pas psichologus 6 mėnesius. Stresą dėl šio įvykio patyrė ir vaikai. Taip pat parodė, kad D. K. buvo atidaręs jai grožio saloną „Tilžėje“, faktiškai šis salonas priklausė D. K., po to įvykio jis skambindavo ir specialiai sakydavo, kad nesumokės tiekėjams, jei ji nepakeis parodymų, manipuliavo salonu. Yra išsaugojusi įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir D. K. pokalbis, kurio metu K. sakė jai atsiimti pareiškimą, tada jis sumokės. Šiuos veiksmus ji vertina kaip D. K. norą, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad pasakytų, kad nieko nebuvo, kad D. K. negrasino ją nužudyti. Ji buvo finansiškai priklausoma nuo vyro, visas turtas buvo užrašytas vyro vardu, kartu su vyru gyveno tik dėl vaikų ir dėl finansinės padėties. Taip pat parodė, kad D. K. dar ir dabar daro jai spaudimą, kad būtų greičiau užbaigtos bylos, šmeižia ją, bando „palaužti“, liepė vaikui sakyti, kad mamos draugas jį muša. Grasindavo D. K. jai telefonu, žinučių nerašinėdavo. Po to įvykio vaikai jos prašė, kad atleistų, kad paprašytų, kad tėtis sugrįžtų, dėl to galėjo siųsti žinutes K.siūlydama susitaikyti. Vėliau bendravo su D. K. tik skambučiais.

Liudytoja D. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Žino, kad byla vyksta dėl jos dukros sumušimo, paties fakto ji nematė. Viskas vyko pernai, paskutinę rugpjūčio dieną, prieš rugsėjo pirmąją, (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini). Vakare jai paskambino anūkė, pasakė, kad tėvai labai pykstasi, paprašė, kad atvažiuotų. Kai atvažiavo apie 21 valandą, jie pykosi, rėkė vienas ant kito, prašė jų nusiraminti, bet jos žodžiai nepadėjo, jie toliau pykosi, tada ji nusivedė vaikus į namo viršų. Žino, kad D. K. prieš jos dukrą smurtavo ne pirmą kartą, dukra buvo sumušta dar porą kartų. Žino tai iš dukters pasakojimų. 2011 metų sutikimo metu Palangoje jos dukra buvo suspardyta, jai tada skambino anūkė ir ji viską girdėjo per telefoną. Kitas kartas buvo prieš 2012 metus, Kūčių sutikimui dukra pas ją atvažiavo sumušta. Dukra pasakojo, kad vyras ją sumušė, Kūčių išvakarėse. Tą vakarą, prieš rugsėjo pirmąją, ji, užmigdžiusi vaikus, nulipo į apačią, dukros namie nebuvo, ji buvo išėjusi. Vakare, rugpjūčio 31 dieną, kai atvažiavo, kitų asmenų, atvykusių pas juos į svečius nematė, neatsimena. Kai išvažiavo namo, dukters nebuvo namie, kur buvo dukra tuo metu ji nežino, žentas sėdėjo ant sofos, maigė telefoną, o ji išvažiavo, tai buvo gal 22.00 valandą. Rugsėjo pirmosios rytą, prieš aštuonias jai paskambino dukra, pasakė, kad yra sumušta, paprašė atvažiuoti ir nuvežti anūkę į rugsėjo pirmosios šventę. Kai ji atvažiavo, tuo metu kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai į kiemą. Matėsi, kad dukra sumušta, matėsi mėlynės jai ant kojų. Kuriose vietose dar matėsi sumušimai negali pasakyti, ji pasiėmė anūkę ir išvažiavo. Dėl ko vyko tą vakarą konfliktas negali pasakyti, nepamena, rėkė jie vienas ant kito. Tuo metu, kai vyko konfliktas, nebuvo kalbos, kad reikia kviesti policiją. Jie „koliavosi“ visokiausiais žodžiais, kurių neprisimena. Kai grįžo su anūke iš mokyklos, pas dukrą buvo dar policijos pareigūnai, žento nebebuvo, jis buvo išvežtas, ji pasiėmė anūkus ir išvažiavo, kas toliau vyko ji nežino. Po to įvykio dukra su žentu nebegyveno kartu, buvo visokiausių grasinimų dukrai, kad ją sunaikins, vaikus atims. Kai susitikdavo ar telefonu kalbėdavo su dukrai, tai paprastai apie tai ir kalbėdavosi. D. ginklą tikrai turėjo, kokį negalėjo pasakyti, paaiškino, kad nedidelį, mažomis kulkomis. Ginklas buvo tikras, sodyboje šiuo ginklu į taikinį šaudė. D. sakė, kad jį nusipirko iš ginklų parduotuvės. Tą vakarą pats K. jai neskambino, tuo metu, kai ji atvyko, tą vakarą J. nebuvo sumušta. K. pats jai yra sakęs, kad atims iš J. vaikus. Žino, kad yra santuokos nutraukimo byla, dukra iš pradžių norėjo taikytis su K., dabar turbūt nebenori.

Liudytoja J. Z. parodė, kad pažįsta abu, kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Viskas vyko 2012-08-31, J. ir D. namuose Aukštelėje. Su J. ji bendravo telefonu, jos tarėsi susitikti ir atvažiavo pas J. į kiemą. Ji atvažiavo su drauge Solveiga, kuri K. nepažįsta. Su J. automobiliu jos nuvažiavo iki degalinės Lukoil ir grįžo. Tuo metu J. norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų, bet buvo po 22 valandos ir jų nepardavė. Jos pasikalbėjo su J. ir parvežė ją namo. Jos tada susitiko pasikalbėti dėl A. K.. J. įsivaizdavo, kad tarp jos (J. Z.) ir A. yra kažkoks bendravimas, tačiau A. tik remontuoja jos automobilį. Tada jos nieko neišsiaiškino, nes J. buvo išgėrusi. Į degalinę buvo atvažiavęs A. iš paskos, kodėl jis atvažiavo nežino, ji A. nekvietė. A. iš degalinės išvažiavo pirmas. A. kalbėjo tik su J., apie ką, nežino. Kitą dieną J. jai skambino, sakė, kad buvo kažkokia drama, buvo A. ir D.. Kai parvežė J. namo, buvo D. išėjęs į lauką, prašė J. eiti namo, tačiau J. nenorėjo eiti namo. Buvo tamsu, negali tiksliai pasakyti, kaip atrodė D.. Kada išvažiavau iš J. namų tikslaus laiko pasakyti negali. Kad J. sužalota, sumušta jai pasakė pati J.. Iki to įvykio jos su J. nebendravo. Tą vakarą J. veide sužalojimų tikrai nesimatė. J. tada nuėjo į namus. Nukentėjusiajai einat namo tarp jos ir kaltinamojo nebuvo jokio kontakto. Mano, kad J. su A. buvo daugiau nei draugai, tai J. įsivaizdavo, kad ir ji su A. yra daugiau nei draugai. Tarp J. ir A. buvo ryšys, didesnis nei tarp draugų, kaip meilužiai. J. jai rašydavo, kad pasitrauktų nuo A., kad jį myli. J. jai priekaištavo dėl to, kad manė, kad ji su A. taip pat artimai bendrauju. Kai pirmą kartą atvyko pas J., dar buvo jos mama, mama prašė J. niekur nevažiuoti. J. buvo įsikarščiavusi, atrodė nestabilios psichikos, buvo keista nuotaikų kaita.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį dabar jau pažįsta, nukentėjusiąją pažįsta ilgiau. Rugsėjo pirmosios naktį jis buvo (duomenys neskelbtini), adreso nepamena, ten gyveno J.. Buvo klube, J. pakvietė atvažiuoti, nes bijojo būti viena namuose, nes galėjo vyras grįžti. Jis buvo kartu su Inga, pavardės nežino. J. parašė į Ingos telefoną žinutę, pakvietė atvažiuoti. Pas J. nuvažiavo paryčiais apie 4 valandą ryto. J. buvo apsiverkusi ir išsigandusi, sumušimų nesimatė. J. sakė, kad bijo vyro, sakė, kad nesiseka santykiai. J. pasakojo, kad pykstasi, mušasi. Kai nuvažiavo pas J., ji galėjo būti šiek tiek išgėrusi, jie sėdėjo trise, vartojo alkoholį. J. su Inga susipyko ir I. išvažiavo. Paskui išgirdo dūžtantį stiklą, įbėgo D. kruvinas visas su pistoletu rankoje, paskui buvo tampymasis už „maikių“. D. šaukė, kad nušaus, visus išžudys. Negali pasakyti, ar galėjo būti realizuoti grasinimai, bet dėl to, kad pistoletas į galvą buvo įstatytas, jam buvo baisu. Kai D. atbėgo, jis buvo namo antrame aukšte, buvo apsirengęs, J. taip pat buvo apsirengusi. Kiek valandų buvo nepamena, jau švito. Policiją iškvietė J.. Tada jam atrodė, kad pistoletas tikras. K. veidas ir rankos buvo kruvinos. Palakstė, palakstė K., išbėgo ir išvažiavo. J. puolė juos skirti, rėkė ir isterikavo. Ką K. J. sakė neatsimena. Nežino, kiek laiko K. buvo namuose, užbėgo į viršų palakstė, nubėgo į apačią, vėl palakstė, po to vėl į viršų. Iš tų namų jis pats išvažiavo tada, kai atvažiavo policija ir surašė dokumentus. Savo ir J. santykius apibūdino, kaip pažįstamų. Artimesnių santykių tarp jų nebuvo. Su J. porą metų pažįstami, susipažino ligoninėje, kartu ėjo į mankštas. Po to gatvėje susitikdavo, yra kartu gėrę kavą. J. Z. pažįsta darbiniais klausimais. Dieną prieš Dieną prieš įvykį telefoninio pokalbio metu Z. jam pasakė, kad važiuoja susitikti su J. į (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 22 valandą. Jis atvažiavo, jos apie kažką šnekėjosi. Jis nesuprato to susitikimo tikslo, bendravo tik kelias minutes, po to jis išvažiavo namo, K. su Z. pasiliko degalinėje. J. su Jurgita pykosi dėl jo, jam buvo nesmagu, kad jos jį apkalbėjo, kai tam nebuvo jokios priežasties. Dėl grasinimo jam nerašė pareiškimo, nes nenorėjo vaikščioti į teismus. Nepamena, kad J. būtų sakiusi degalinėje, jog jį myli. J. jam siūlė eiti miegoti į vaikų kambarį. Kai K. įsiveržė į namą, jis buvo apsirengęs, bet be kojinių. J. taip pat buvo apsirengusi, gal su suknele. Su I. jis tuo metu draugavo. Konfliktas tarp Ingos ir J. buvo dėl pavydo, gal abi siekė jo dėmesio dėl to ir susipyko, negalėjo tiksliai pasakyti. Ginklą matė, nežino ar tikras buvo, bet atrodė kaip automatinis pistoletas, tikrai ne revolveris. Ginklas buvo juodos spalvos. Kai išgirdo, kad dužo stiklas, jie su J. buvo vienoje patalpoje, antrame aukšte. Garsas buvo didelis, nesuprasi iš pradžių, ar tai stiklas dužo ar patranka pataikė. Kai K. atbėgo, jie stovėjo kambaryje. Paskui, kai K. nuėjo į apačią, J. liepė eiti į palėpę, turbūt, kad nenušautų. K. rankoje turėjo ginklą, o kitoje rankoje turėjo telefoną, nežino, ar jis galėjo filmuoti tuo metu.

Liudytoja I. L. parodė, kad rugsėjo pirmąją ji važiavo pasiimti savo telefono iš Korsakų, jie gyvena Aukštelėje, Šiaulių rajone. Tai buvo 2012 metais. Ji savo telefoną davė J. K., prašė, kad parašytų kokią nors žinutę draugui, su kuriuo ji buvo susipažinusi per pažinčių portalą. Dabar su J. nebebendrauja jau ilgą laiką. Tuo metu jos su J. dirbo kartu kirpykloje „Rašel“, J. vadovavo kirpyklai, o kas valdė verslą, nežino. Savo telefoną J. davė tik tą kartą, telefonas buvo Iphone, jis buvo draugo italo, su kuriuo šiuo metu nebebendrauja. Italas draugas jai davė tuo telefonu naudotis, telefonas buvo įsigytas Lietuvoje, numerio neatsimena, telefoną pardavė, dokumentų nebeturi. Žinučių, buvusių telefone, turinio nepamena. Italas buvo atvažiavęs pas ją (I. L.), norėjo nuslėpti informaciją nuo italo, kad turėjo ir Lietuvoje draugą, todėl ir paprašė, kad tas telefonas būtų pas J.. Paprašė J., kad jei lietuvis parašytų žinutę, ji jam atrašytų. D. jai telefoną atvežė tą patį vakarą, apie 18 valandą. Nežino, kaip telefonas atsirado pas D., nepamena, ar D. klausė po to apie tą telefoną. Taip pat parodė, kad buvo su kitu asmeniu nuvykusi pas J. rugsėjo 2 dieną, jei neklysta. Tada pas J. šventė, buvo jos draugas A., kurio pavardės nežino. Jis J. pažįstamas. Pas J. ji nuvažiavo naktį, kada tiksliai, pasakyti negalėjo, buvo išgėrusi. Ji pati savo iniciatyva nuvažiavo pas J.. A. irgi atvažiavo pas J.. A. turbūt savo iniciatyva atvyko pas J., ji nežino. Visi trys jie vartojo alkoholį, įvyko kažkoks konfliktas. Su J. jos pastoviai ginčydavosi išgėrusios, A. rodė dėmesį J. ir ji išvyko, tada paskambino D., pasakė, kad važiuotų namo. Kai ji išvažiavo iš J. namų, A. dar pasiliko. J. jai nėra sakiusi, kad vyras ją yra mušęs, kad Korsakai konfliktuotų yra mačiusi tik vieną kartą. Viskas įvyko, kai ji, gavusi J. žinutę, nuvažiavo ryte apie 6 valandą pasiimti telefono, jie abu buvo išgėrę, apsistumdė. D. jai tada telefono neatidavė. Kai atvažiavo, jie buvo kieme, ji paprašė D., kad atiduotų jos telefoną. D. tada jai pasakė, kad neduos telefono, nes pagalvojo, kad telefonas J.. Tada D. su J. konfliktavo, kas tarp jų vyko naktį, ji nežino. Jai atrodė, kad jie pykstasi, J. buvo truputį pabraižyta, o D. nebuvo sužalotas. Jie kieme apsipyko, apsistumdė, pykosi abu, D. tada išėjo, o ji išvažiavo namo, po to turbūt J. policiją kvietė. D. norėjo išvažiuoti, bet J. neleido, stumdėsi. D. paliko mašiną ir išėjo. D. buvo įsėdęs į mašiną, J. taip pat, J. norėjo mašinos raktus pasiimti. Jie abu buvo išgėrę, taip atrodė pagal jų išvaizdą. D. bandė važiuoti, o J. atsistojo prieš mašiną ir neleido išvažiuoti, buvo įsikibusi į mašinos kapotą, D. neišvažiavo. D. pajudėjo su mašina, K. tuo metu buvo įsikibusi į kapotą, po to įlipo į mašiną. K. mašinoje apsistumdė. Ji pati tuo metu prie mašinos stovėjo. Mašinoje abu mušėsi, nepamena, į kurias vietas. Taip pat parodė, kad tarp jos su A.jokių santykių nebuvo. J., gal ir atrodė, kad tarp jų su A. kas nors vyksta. Negali pasakyti kokie buvo santykiai tarp J. ir A., nežino, kiek laiko jie buvo pažįstami. Ji nėra girdėjusi, kad D. J. grasintų ar darytų kokį poveikį. Nemano, kad J. bijojo savo vyro. J. jos neprašė pasakyti, kad tas telefonas jos. K. ji pažįsta kaip J. vyrą, jis į darbą ateidavo. Ji nežino keliems vyrams J. rašė žinutes iš jos telefono.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba FNTT Šiaulių valdyboje. Nukentėjusioji J. K. jam matyta. Tai galėjo būti 2012 metų vasarą, rugpjūčio mėnuo, iš ryto, valandos tikslios neatsimena. Dėl šeimyninio konflikto buvo gautas pranešimas, Aukštelės kaime, Šiaulių rajone, tikslaus adreso nepamena. Nuvykus moteriškė pasakė, kad vyras išdaužė laukinių durų stiklines duris su akmeniu ar plyta. Vyriškis, užlipęs į antrą aukštą grasino su daiktu, panašiu į pistoletą. Buvo moteriškė ir vyriškis, kuris nenorėjo savo duomenų pasakyti, bet po to pasakė. Vyriškis buvo išgėręs, moteriškė taip pat išgėrusi, bet kalbėjo rišliai, mintis dėstė sklandžiai. Kiek pamena, jis paėmė pareiškimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Moteriškė nenorėjo likti name, todėl ją su vyriškiu parvežė į Šiaulius. Vyriškio nepamena, negali pasakyti, ar jis yra posėdžių salėje, nes jį matė trumpą laiką. Jie gal ir susinervinę buvo, bet elgėsi gana laisvai. Tada jam iš karto nurodė, kad buvo daiktas panašus į pistoletą. Sužalojimų akivaizdžių nebuvo, nesiskundė. Asmuo, kuris galimai grasino daiktu, panašiu į pistoletą, nebuvo iš karto sulaikytas. Kai atvyko į įvykio vietą, šio asmens nebebuvo. Kiek pamena, dar nenuvykus į įvykio vietą, K. buvo sustabdę patruliai, patikrintas jo girtumas, K. buvo blaivus.

Liudytojas A. M. parodė, kad nepamena kaltinamojo ar nukentėjusios, sutikęs jų nepažintų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), tikslios datos pasakyti negali, dirbo su Račkausku, ryte tik pradėję dirbti gavo pranešimą apie konfliktą šeimoje. Vyriškis išdaužė namo langą ar duris ir pasišalino su automobiliu. Subaru automobilis mėlynos spalvos buvo. Važiuodami į įvykio vietą, tą automobilį pamatė, susistabdė, vyriškis buvo blaivus, lyg ranka jo buvo kruvina. Paklausė kas įvyko, vyriškis papasakojo, kad ryte grįžo iš areštinės į namus ir žmoną rado su draugu namuose. Pasakojo, kad įpykęs išdaužė namo langą ar duris stiklines. Sakė, kad dabar važiuoja į ligoninę, kad ranką jam sutvarkytų, parodė vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus, todėl vyriškį paleido, o patys nuvažiavo į tą namą. Kieme juos pasitiko moteris, parodė išdaužtas duris, įėjo į vidų, viduje namo buvo vyriškis. Iškvietė operatyvinę grupę, laukė, kol atvyks ši grupė. Moteris (parodė į nukentėjusiąją) pasakojo, kad vakarą prieš tai ten buvo konfliktas, vyras grįžęs iš areštinės išdaužė langą ar su pistoletu kažkokiu grasino, bet koks buvo ginklas tiksliai paaiškinti negalėjo. Moteriškė su vyriškiu buvo lengvai išgėrę, moteris dar ir prie jų Martini gėrė. Vyriškis ir buvo lengvai išgėręs, bet ėjo lengvai susikalbėti, nebuvo taip, kad jie nesuvoktų ką kalbą. Matėsi, kad susijaudinę, bet aiškino viską normaliai. Ginklo nerado, lyg ir neieškojo. Buvo gautas pranešimas, kad vyras išdaužė namo langus ir neblaivus pasišalino su automobiliu, nurodė automobilio markę, todėl pamatę automobilį ir sustabdė jį. Pranešime nebuvo nurodyta nieko apie ginklus. Apie ginklą jiems pasakė moteris, kai atvažiavo į namą. Kai sustabdė automobilį, nepastebėjo jokio ginklo.

Liudytojas V. V. parodė, kad nukentėjusiąją gal ir yra matęs. Datos tikslios nepamena, prieš pat pamainos pabaigą, anksti ryte gavo iškvietimą, kad Aukštelėje buvo buitinis konfliktas su vyru ar sugyventiniu. Atvykę į įvykio vietą, užfiksavo įvykį, buvo moteris sužalota, dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Kai atvyko, namuose buvo šeimininkė, buvo dar pašalinis asmuo, gal draugė. Pasakojo, kad buvo konfliktas su vyru ar sugyventiniu, ją sumušė ar grasino, gerai nepamena. Jiems neatrodė, kad moteriai reikia medicininės pagalbos, pati neprašė iškviesti medikus. Mėlynių gal ir buvo, kadangi medikų nekvietė, tai didelių sužalojimų nebuvo. Pamena, kad moteris pasakojo, kad išvažiavus vyrui dingo telefonas. Paskui bendraujant paaiškėjo, kad jis tą telefoną išsivežė per klaidą, gal sumaišė, pretenzijų nereiškė, kad telefonas pavogtas. Vyro namuose nebuvo, jo nesulaikė, vyras buvo pasišalinęs. Išvažinėjo iš to įvykio vietos, jau buvo netoli komisariato, tada buvo vėl gautas pranešimas, kad šeimininkas grįžo namo. Į tą įvykį jau važiavo kitas ekipažas.

Liudytojas V. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2012-09-01 įvykius gali pasakyti tik tiek, kad atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, rado moterį, kuri teigė, kad ją sumušė vyras. Nei moters, nei vyro pavardės neatsimena. Moters teigimu, vyras išvažiavo į Šiaulius. Ant moters kūno matėsi mėlynės. Moteris buvo susijaudinusi, bet mintis dėstė rišliai. Name kartu su moterimi buvo jos draugė, kurios vardo ir pavardės neatsimena. Draugė teigė, kad vyras per klaidą išsivežė jos mobilaus ryšio telefoną (2 t., b.l. 198, 199).

Ekspertas H. D. parodė, kad atsižvelgiant į tai, kad konfliktas vyko ilgai, buvo kažkokie kontaktai ir smūgiai. Kai buvo atvykusi nukentėjusioji rugsėjo 4 dieną, buvo surašyti tie sužalojimai. Sužalojimai yra abiejose rankose, kojose, dešinio šlaunikaulio srityje, bendrai paėmus, nes tai nebuvo momentinis konfliktas, todėl ir yra toks išsidėstymas sužalojimų įvairiose kūno vietose, jis atitinka bendrai visas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Negali teigti, kad visi sužalojimai atsirado nuo automobilio, tikrai ne visi, sužalojimai su automobiliu yra blauzdų lygyje. Sužalojimų buvo kairėje blauzdoje - poodinės kraujosruvos, tai galėjo būti nuo automobilio. Sužalojimai yra tikrai ne tik nuo automobilio, tai galėjo būti ir smūgių pasekoje. Pavyzdžiui yra ovalios kraujosruvos, jos padaromos pirštais, jų išdėstymas nagrinėjamu atveju yra rankose ir kojose, padarytos tikrai ne kontakto su automobiliu metu. Vien dėl sužalojimų skaičiaus ir išdėstymo galima teigti, kad ne vien nuo automobilio sužalojimai yra. Taip pat parodė, kad K. buvo apžiūrėta kaip nukentėjusioji, tai automatiškai buvo vertinama, kad ją kažkas sužalojo. Tai buvo ne vienmomentinis veiksmas, rankose buvo kraujosruvos, kurios būdingos tuo, kad padaromos pirštais, galėjo būti suimta už žasto. Kiti sužalojimai pagal dydį vertintini kaip padaryti grumtynių, stumdymų ar smūgių metu. Koks sužalojimas ir kokiu veiksmu buvo atliktas, nustatyti yra nelabai įmanoma. Nubrozdinimai kojų srityje rodo, kad buvo kažkokie kontaktai prieš automobilį. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo automobilio, jei buvo kontaktas, jei buvo velkama. Taip pat buvo sužalojimai būdingi grumtynėm, bet to atskirti praktiškai neįmanoma ar buvo grumtynės ar ji buvo mušama. Specialisto išvadoje yra vertinami sužalojimai, ne eksperto kompetencija vertinti, kas agresorius, kas nukentėjęs. Nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka, kad nukentėjusioji buvo sužalota kietais, bukais daiktais.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2012-09-01, 07.13 min. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK gautas J. K. pranešimas, kad namuose girtas D. K. suduodamas ranka į įvairias kūno vietas bei kojomis spardydamas, ją sumušė bei 2012-09-03, 17.50 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoniės gautas pranešimas, kad su Radviliškio ligoninės siuntimu 2012-09-03 atvyko J. K., kuri paaiškino, kad ją 2012-09-01 ryte sumušė vyras. Dėl bendro kūno sumušimo, galvos sumušimo išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., 3-7 b. l.).

Iš 2012-09-01 protokolo – pareiškimo matyti, kad J. K. pareiškė, jog 2012-09-01 apie 6.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kilo konfliktas su girtu vyru D. K. ir jis sudavė jai į įvairias kūno vietas, koja spyrė į pilvą ir koją, jai skaudėjo, smūgius sudavė kambaryje (1 t., 8 b. l.).

Iš 2012-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kurioje J. K. teigimu, prieš ją D. K. naudojo smurtą (1 t., 9-11 b. l.).

Iš 2012-09-01 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą – namą, adresu (duomenys neskelbtini), J. K. paaiškino, jog neblaivus vyras D. K. sudavė keletą smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, spardė kojomis. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad konfliktas įvyko dėl telefono. J. K. buvo susijaudinusi, aplinka tvarkinga, vyras D. K. pasišalinęs (1 t., 16, 17 b. l.).

Iš 2012-09-01 policijos pareigūno V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), 8.20 val. buvo sulaikytas ir pristatytas Į Šiaulių miesto VPK D. K. (1 t., 18 b. l.).

Iš 2012-09-04 specialisto išvados Nr. G 1521/12(04) matyti, kad J. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio klubikaulio sparno srityje, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje ir kairėje pėdoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-09-01 ir atitinka nurodytas įvykio aplinkybes. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt penkių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus abi rankas, dešinio klubikaulio sparno sritį, abi kojas. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 25, 26 b.l.).

Iš 2013-03-07 specialisto apklausos protokolo matyti, kad H. D. dėl savo specialisto išvados paaiškino, kad poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje griuviminei ar kritiminei traumai nebūdingos, labiausiai tikėtina, kad jos gavosi minėtas kūno dalis paveikus pirštais, į tai nurodo ovali kraujosruvų forma. Visi kiti kūno sužalojimai J. K. kūne galėjo gautis tiek griuviminių ar kritiminių trauminių poveikų pasekoje, tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje (2 t., 188-189 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-09-01, 8.52 val. D. K. nustatytas 1,09 promilių girtumas (1 t., 29 b. l.).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2012-09-02, 08.11 min. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK gautas J. K. pranešimas, kad girtas vyras išdaužė namo langus, išvažiavo automobiliu SUBARU, (duomenys neskelbtini) Taip pat užfiksuota, kad D. K. daiktu, panašiu į pistoletą, grasino nužudyti savo žmoną J. K. (1 t., 63-66 b. l.).

Iš 2012-09-02 protokolo – pareiškimo matyti, kad J. K. pareiškė, jog 2012-09-02 apie 7 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., D. K. rankoje turėjo juodos spalvos revolverį, grasino juo nušauti, tačiau savo ketinimo neįvykdė (1 t., 67 b. l.).

Iš 2012-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kurioje J. K. teigimu, D. K. grasino ją nužudyti, užfiksuotas išdaužtas durų stiklas (1 t., 9-11 b. l.).

Iš 2012-09-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio specialisto A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-09-10 negauta informacijos, kad D. K. būtų išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą (1 t., 80 b. l.).

Iš 2012-09-03 specialisto išvados Nr. G1517/12(04) matyti, kad išvadoje konstatuota, jog D. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose smilkiniuose ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimai abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje sprando pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje nugaros pusėje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, o pjautinė žaizda kairiame dilbyje padaryta aštriu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-09-01. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 87 b. l.).

Iš UAB „Oksalis“ Šiaulių skyriaus parduotuvės 2012-12-13 rašto matyti, kad D. K. 2010-01-14 pirko ginklą LJ433000, K. B. Nr. 6530 81, kal. 6 mm. Ginklas yra D kategorijos (2 t., 29 b. l.).

Iš 2013-02-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta J. K. pranešimų dėl policijos iškvietimo 2012-09-01 ir 2012-09-02 skambučių garso įrašų apžiūra, užfiksuota kaip J. K. 2012-09-01 pranešė, kad vyras ją sumušė ir 2012-09-02 pranešė, kad vyras išdaužė namuose langus ir važinėjasi girtas (2 t., b.l. 51-53).

Iš 2013-02-25 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. K. neatpažino nei vieno ginklo, paaiškino, kad ginklas, kuriuo jos teigimu jai grasino D. K., buvo panašus į ginklą, pažymėtą Nr. 2 (K. B., 6 mm) (2 t., 59-61 b. l.).

Iš 2013-02-27 kratos protokolų matyti, kad atlikus kratas pas D. K. ginklas ir kiti daiktai, turintys reikšmės tyrimui, nerasti (2 t., 132, 133, 135, 136, 138, 139, 142, 143).

Iš 2013-02-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. savo iniciatyva pateikė telefono abonento Nr. 865217972 pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-02-19, nurodė, kad dauguma skambučių ir žinučių buvo grasinančio pobūdžio (2 t., 62-97 b. l.).

Iš teismui pateiktos susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-03-01 D. K. bendravo su asmeniu, kuris naudojasi telefono numeriu +37065217972 SMS žinutėmis. Grasinančio pobūdžio SMS žinučių neužfiksuota. Bendraujama apie tarpusavio santykius, neištikimybę, galimybę taikytis ir toliau gyventi kartu, vaikus ir kita (3 t., b.l.).

Iš teismui pateikto USB rakto su garso įrašo matyti, kad 2012-09-12 buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis, vykęs tarp J. ir D., kurio metu D. sakė J., kad apmokės sąskaitas už kirpyklą tik tada, kai J. atsiims pareiškimą.

Nors kaltinamasis D. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų dėl D. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikštų kaltinimų visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis 2012-09-01 suduodamas ranka į įvairias kūno vietas ir spirdamas koja į pilvą, sumušė žmoną J. K., nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis J. K. galėjo sužaloti gindamasis, siekdamas ją nuraminti ir apsaugoti turtą, dėl to, kad nukentėjusioji mėtė įvairius daiktus, naudojo smurtą kaltinamojo atžvilgiu, bandydama iš kaltinamojo atimti telefoną. Tokius jo parodymus paneigia teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Apklausti liudytojai, t. y. policijos pareigūnai A. V. ir V. V., kurie buvo atvykę į vietą iš karto po to, kai buvo gautas J. K. pranešimas dėl smurto, patvirtino, kad įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, teigė, kad vyras ją sumušė, moteris buvo susijaudinusi, ant jos kūno matėsi mėlynės. Kiti byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad D. K. jai sudavė keletą smūgių į galvą ir kitas kūno vietas bei spardė kojomis, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti 25 trauminių poveikių pasekoje, teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ekspertas H. D. paaiškino, kad konfliktas nebuvo momentinis, sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno vietose. Pažymėtina tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis parodė, kad vyko grumtynės ne tik namuose, bet ir automobilyje ir iš specialisto išvados matyti, kad kai kurie J. K. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti dėl kontakto su automobiliu. Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. K. nėra kaltinamas tuo, kad sužalojo J. K. automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos 2012-09-04 specialisto išvadoje Nr. G 1521/12(04), o teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad sužalojimai J. K. galėjo būti padaryti grumtynių, stumdymų ar smūgių metu, ir nustatyti, koks sužalojimas kokiu konkrečiai veiksmu buvo atliktas, neįmanoma, darytina išvada, kad kaltinamajame akte pagrįstai nurodyta, jog nukentėjusiajai dėl kaltinime nurodytų D. K. padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors D. K. teigė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko ne 2012-09-01, o 2012-08-31 vakare iki nukentėjusiosios mamos D. N. atvykimo, tačiau liudytoja D. N. parodė, kad tą vakarą J. K. nebuvo sumušta, o kitą rytą, t.y. 2012-09-01, ant jos kūno matėsi mėlynės. Liudytojai J. Z. ir A. K. taip pat parodė, kad 2012-08-31 vakare buvo susitikę su J. K., ant jos kūno sumušimo žymių nesimatė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad konfliktas tarp jų vyko dėl telefono, kuriuo bendravo nukentėjusioji, be to, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji smurtavo prieš kaltinamąjį, bandydama atimti iš jo telefoną, kaltinamajam taip pat buvo padaryti sužalojimai. Aplinkybę, kad kaltinamasis taip pat galėjo būti sužalotas 2012-09-01 patvirtina byloje pateikta 2012-09-03 specialisto išvada Nr. G1517/12(04). Ši specialisto išvada patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad tarp jų vyko grumtynės. Teismas aplinkybę, jog D. K. nenorėjo grąžinti nukentėjusiajai telefono, dėl kurio iš esmės ir kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, vertina kaip patvirtinančią, kad pats kaltinamasis, nors ir teigė, kad nukentėjusioji elgėsi agresyviai, puolė jį, elgėsi neadekvačiai, tačiau telefono nukentėjusiajai negrąžino, t.y. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios nesitęstų. Paties kaltinamojo D. K. parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad tarp jo ir nukentėjusiosios J. K. buvo konfliktas, kad jis, siekdamas nuraminti žmoną, keletą kartų sudavė jai į veido sritį, buvo užsukęs ranką, paguldęs ją ant grindų taip pat patvirtina, kad D. K. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Kaltinamojo paaiškinimai, kad šiuos veiksmus jis atliko siekdamas nuraminti nukentėjusiąją, gindamasis nuo nukentėjusiosios, bandydamas apsaugoti turtą, įvertinus kaltinamojo prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto apimtį – nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją, didelį trauminių poveikių skaičių, vertintini kritiškai, kaip jo gynybos versija ir yra atmestini. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinti kaltinamojo veiksmus kaip būtinąją gintį. Nukentėjusiosios parodymai dėl prieš ją panaudoto smurto apimties ir aplinkybių iš esmės yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Duomenų, kad nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimus kitomis aplinkybėmis, nenustatyta. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus J. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13, 2003-07-04 įstatymas Nr. IX-1706 (nuo 2003-07-25) (Žin., 2003, Nr. 74-3423) kvalifikuota teisingai, kadangi D. K., suduodamas ranka į įvairias kūno vietas ir spirdamas koja į pilvą, sumušė žmoną J. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Dėl kaltinamajam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, darytina išvada, jog, remiantis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais – nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojo A. K. parodymais, iš dalies kaltinamojo parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. V. ir A. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daro išvadą, kad D. K. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Prieš tai panaudojęs smurtą J. K. atžvilgiu, D. K. grasino ją nužudyti. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji J. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pažymėtina, kad D. K. grasinimas buvo efektyvus, kadangi jis prieš tai buvo panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, dėl to buvo sulaikytas, neužilgo po to, kai buvo paleistas po sulaikymo, išdauždamas namo, kuriame buvo nukentėjusioji J. K. su A. K., durų stiklą, tokiu būdu patekdamas į namą, grasindamas nukentėjusiajai daiktu panašiu į pistoletą, taip nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai nužudyti yra realūs. Svarbu pažymėti tai, kad nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą, stresą, dėl ko ji kvietė policijos pareigūnus, o tai taip pat patvirtina grasinimo realumą. Nors iš J. K. 2012-09-02 pranešimo dėl policijos iškvietimo skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji, skambindama į policiją, nesakė, kad D. K. grasino ją nužudyti, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusioji įvykio vietoje nurodė, kad jai grasino su ginklu, tiek J. K., tiek A. K. buvo susijaudinę, nukentėjusioji nenorėjo pasilikti įvykio vietoje ir policijos pareigūnai išvežė ją iš namų. Pats kaltinamasis parodė, kad mano, jog nukentėjusioji su A. K. artimai bendrauja, kad nukentėjusioji buvo kaltinamajam neištikima, neneigė, kad buvo patekęs į namą, tvirtino, kad užtiko savo žmoną su A. K. pusnuogius ir galėjo išsakyti kokius nors grasinančius žodžius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. buvo įsigijęs ginklą, o J. K., nors ir neatpažino nei vieno iš jai parodytų ginklų, tačiau aiškiai nurodė ginklo, kuriuo buvo jai grasinama, požymius. Nukentėjusioji dėl D. K. veiksmų patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, grasindamas pastarasis būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėtina tai, kad kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo nurodyta, kad „grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus, nes nukentėjusioji labai išsigando“. Aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl grasinimo labai išsigando neturi įtakos veikos kvalifikacijai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vertinama kaip perteklinė, nekeičianti kaltinimo esmės, todėl iš kaltinimo šalinama.

Kaltinamasis D. K. taip pat kaltinamas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje padarymu. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įvairiais būdais siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją nukentėjusysis gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004), taip pat naudojant smurtą ir/arba kitokią prievartą. Teismų praktikoje „poveikis“ suprantamas kaip psichologinis spaudimas, grasinimai sužaloti sveikatą ar sunaikinti turtą, fizinis smurtas, turint tikslą, kad asmuo duotų melagingus parodymus. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. Nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį nukentėjusiajam, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio nukentėjusiojo elgesio nori. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.