- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-707-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03085-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“
- Pareiškėjas
- R. A.
Įžanginė dalis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad ji, R. A., ir jos tėvai, R. ir A. A., nusprendė užsiimti kaimo turizmo paslaugų teikimu ir plėtra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pasinaudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Tuo tikslu ji 2005 m. kovo 16 d. įregistravo ūkį. 2007 m. gruodžio 22 d. AB Luminor (tuometinio DnB) bankas ir ji sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-648, pagal kurią jai buvo suteiktas 613 597,13 Eur kreditas investiciniam projektui „Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinti su ES Struktūrinių fondų parama“. Be banko kredito, minėtam investiciniam projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 308 211 Eur paramą bei panaudoti 146 258,11 Eur (505 000,00 Lt) nuosavų lėšų, visa investicinio projekto sąmatą sudarė 875 984,00 Eur (3 024 600 Lt). Gavus finansavimą, buvo pradėti vykdyti Projekto statybos darbai ant jai priklausančio ir bankui įkeisto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., žemės sklype pastatė poilsio pastatą. Veikla šiame statinyje buvo pradėta vykdyti 2009 m. pradžioje. Projekto įgyvendinimas užsitęsė, išaugo statybos medžiagų ir paslaugų kainos, todėl gelbstint projektą ir investuotas lėšas, buvo padidintas kreditas dar 57 924 Eur (200 000 Lt) suma. Išaugus kredito grąžinimo naštai, užklupo visuotinė finansinė krizė. Be to, dėl pradėtų kelio Klaipėda–Palanga rekonstrukcijos darbų (tęsėsi daugiau nei 3 mėn.) klientai negalėjo patekti į patalpas, dėl to objekto veikla buvo visiškai sutrikdyta. Finansinė krizė užsitęsė, sumažėjo klientų ir pajamų. Gaunamų pajamų nebeužteko ne tik prievolės vykdymui bankui, bet ir kitiems kreditoriams – rangovams, todėl faktiškai visa veikla sustojo, o nekilnojamasis ir kitas likęs turtas antstolių buvo parduotas iš varžytynių. Jos skoliniai įsipareigojimai sudaro 846 448,90 Eur. Jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, neturi įregistruotų transporto priemonių, mėnesio pajamas sudaro apie 600 Eur. Augina ir išlaiko viena nepilnametį vaiką. Tvirtina, jog negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, nes yra nemoki.Nurodė, jog jos ir sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga 550 Eur suma per mėnesį, t. y. 200 Eur išlaidų maistui, 150 Eur nepilnamečio išlaikymui, 150 Eur aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms, susisekimui, 50 Eur būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą.Nurodė, kad iš pateiktų byloje duomenų nustatyta, jog ji yra nemoki, t. y. neturi jokio turto, jos skoliniai įsipareigojimai, kurių terminai yra suėję, kreditoriams yra 846 448,90 Eur, gaunamų pajamų per mėnesį apie 600 Eur, jų neužtenka padengti įsiskolinimams. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, dėl kurių ji galėjo tapti nemoki, Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra.Nurodė, kad vertinant pareiškėjos sąžiningumą atsižvelgta į civilinėje byloje Nr. e2-13518-991/2017 2017 m. gruodžio 28 d. priimtą sprendimą. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2014 m. lapkričio 20 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. gegužės 31 d. sudarė sandorius – perleido kilnojamąjį turtą ir internetinį puslapį UAB „Švytintis kampas“, kurio vienas iš akcininkų yra pareiškėjos brolis J. A.. Teismo nuomone, šie sandoriai neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui atsirasti, nes perleisto turto sumą sudarė 5 761,87 Eur, todėl iš esmės pareiškėjos nemokumą nulėmė visuotinė ekonominė krizė. Byloje nė vienas iš pareiškėjos kreditorių neteikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, nenustatyta. Nurodė, kad bankroto administratoriumi, jo 2018 m. sausio 3 d. sutikimu, skiriamas MB „Adminus“. Nustatė protingą 110 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėja ir kreditoriai bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlė, todėl kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad pareiškėjai skiriama 550 Eur piniginių lėšų suma kiekvieną mėnesį jos būtiniems poreikiams tenkinti. Paaiškino, jog ši suma skiriama atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, pareiškėjos vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas 600 Eur, nurodytus pareiškėjos būtinuosius poreikius bei jų tenkinimui reikalingą išlaidų sumą, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį 400 Eur, taip pat įvertinus tai, jog su pareiškėja gyvena vienas nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui reikalingą sumą ji įtraukė į būtinųjų poreikių tenkinimui skirtiną sumą. Nurodė, kad nustato 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nurodė, kad nustato maksimalų įstatymo leidėjo nustatytą keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Verslo kontinentai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 550 Eur lėšų suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylų įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planus įsiteisėjimo dienos, lėšų sumą sumažinant iki 400 Eur. Atskirojo skundo argumentai: Pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjos prašomą 550 Eur išlaidų būtiniesiems poreikiams sumą nenurodydamas objektyvių tokią išlaidų sumą nulemiančių kriterijų. Pažeidžiami kreditorių interesai bei neužtikrinama skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Paaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką nereikia įrodinėti būtinųjų išlaidų sumos, kurią sudaro 1/2 dalis nustatytos minimalios mėnesinės algos, t. y. 200 Eur. Šiuo atveju pareiškėja jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jai per mėnesį reikia 550 Eur, nepateikė. Mano, kad atsižvelgus į tai, jog ji augina nepilnametį vaiką, jai turėtų būti nustatyta 400 Eur per mėnesį suma. Tokios pačios pozicijos laikosi ir pareiškėjos kreditorė AB Luminor Bank. Nurodė, kad pati pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi jos realios gaunamos pajamos per mėnesį. Ji nurodė, jog gyvena pas tėvus, tačiau prie būtinųjų išlaidų nurodė 50 Eur būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams. Nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda jo tėvas, kuris sumoka už darželį ar prisideda kitaip. Tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Neanalizuota, kodėl ji nesikreipia dėl išlaikymo priteisimo, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkė sudarė nesąžiningus sandorius ir savo brolio įmonei neatlygintinai perleido turtą, t. y. siekė šį turtą paslėpti nuo kreditorių. Nustatydamas 550 Eur per mėnesį būtinųjų išlaidų pirmosios instancijos teismas prisidėjo prie kreditorių interesų neužtikrinimo, nes lieka tik 50 Eur teorinė suma skoliniams įsipareigojimams padengti. Be to, pareiškėja nenurodė prie jai priklausančio turto automobilio TOYOTA YARIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (areštuotas antstolių) ir kito turto. Tad nebuvo įvertinta tikroji finansinė padėtis, pareiškėja yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad jos prašyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtina 550 Eur suma yra protinga, nepažeidžianti kreditorių interesus, atitinkanti jos ir nepilnamečio vaiko poreikius. Paaiškino, jog apeliantas nepagrindė savo prašymo dėl sumos sumažinimo. Ši suma nustatyta tik iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tad asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape. Įstatyme nenumatyta pinigų suma, kuri turi būti tvirtinama, tad teismas sprendžia pagal faktines bylos aplinkybes konkrečioje situacijoje. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai ją kaltina nesąžiningumu nors pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bankroto bylos iškėlimo neskundžia. Vienintelis argumentas, su kuriuo sutinka, jog nebuvo įtrauktas į jos turto sąrašą automobilis, nes VĮ „Regitra“ pažymoje „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytas. Jis yra 13 metų senumo ir jo vertė apie 2 000 Eur. Čia tik techninė klaida, padaryta neturint blogų ketinimų.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyta lėšų suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylų įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planų įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė R. A. bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė MB „Adminus“; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 110 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. A. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtino 550 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia tik nutarties dalį dėl nustatytos pareiškėjai lėšų sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį jos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios nutarties dalies ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bankrutuojančio asmens nesąžiningumu. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje, kuria iškeliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi būti nurodoma lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjai skiriama 550 Eur piniginių lėšų suma kiekvieną mėnesį jos būtiniems poreikiams tenkinti atsižvelgus į jos gaunamas pajamas, kasacinio teismo išaiškinimus, pareiškėjos vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas 600 Eur, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį 400 Eur, taip pat įvertinus tai, jog su pareiškėja gyvena vienas nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui reikalingą sumą ji įtraukė į būtinųjų poreikių tenkinimui skirtiną sumą. Apeliantas nurodė, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, pareiškėja teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė priteisti 550 Eur būtinųjų išlaidų, kurias sudaro 200 Eur išlaidų maistui, 150,00 Eur nepilnamečio išlaikymui, 150,00 Eur aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms, susisiekimui, 50 Eur būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas būtinąsias išlaidas (nepateikti duomenys apie jos gaunamą darbo užmokestį, kvitai aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms, susisiekimui, kvitas iš darželio ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėja nurodė, kad jai kiekvieną mėnesį reikia po 50 Eur būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams. Tačiau pati pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvena pas tėvus, todėl, apeliacinio teismo nuomone, labiau tikėtina, kad šios išlaidos nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino trūkumams šalinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 550 Eur būtinųjų išlaidų sumą, reikalingą pareiškėjai kiekvieną mėnesį iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Kitaip tariant, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 MMA, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Pareiškėja šiuo atveju rašytinių duomenų, kad jai reikalinga 550 Eur suma, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, jog pareiškėja augina nepilnametį vaiką, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti skiriama 400 Eur išlaidų suma, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis keistina, t. y. patvirtinta 550 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį R. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos mažintina iki 400 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Išaiškintina, kad ši suma nustatyta tik iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tad asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti didinama vėlesniame bylos etape.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“ atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties dalį dėl lėšų sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti pakeisti ir patvirtinti 400 Eur (keturi šimtai eurų nulis centų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.