- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-673-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03085-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.2Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu
- 3.4.2.8.3.2Plano nepatvirtinimo pagrindai
- 3.4.2.10.2Teismui nepatvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano
- 3.4.2.10.3Paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-12 nutartimi R. A. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Adminus“ (pakeistas pavadinimas UAB „Stiprus žmogus“). Nutartis įsiteisėjo 2018-05-30. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-24 ir 2018-08-23 nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bankroto administratorė 2018-10-25 prašė patvirtinti pareiškėjos R. A. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė antrasis kreditorių 2018-10-25 susirinkimas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nurodė, jog 2018-10-02 įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriams buvo pateiktas svarstyti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, tačiau kreditoriai plano nepatvirtino, projektas buvo grąžintas tikslinti. 2018-10-25 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai atsisakė tvirtinti patikslintą planą iš esmės dėl analogiškų pirmajame kreditorių susirinkime pateiktų motyvų, t. y. pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių vertinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patikslintas mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas ir bankroto byla nutraukta.
4. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7, 8, 10 straipsnių nuostatomis ir teismų praktika, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą. Teismas pažymėjo, jog privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
5. Vertindamas prašomą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą teismas nustatė, jog pareiškėja papildomai nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau kitų kreditorių nurodytų pastabų nešalino ir jas laikė neesminėmis. Teismas su tokiais pareiškėjos bei bankroto administratoriaus argumentais nesutiko.
6. Teismas nustatė, jog kreditoriai, nepritardami pirminiam ir patikslintam mokumo atkūrimo planui, nurodė, kad fizinio asmens pateikta informacija apie turtą yra neteisinga, nes pareiškėja turi daugiau kilnojamojo turto, kurio nenurodė, o nurodyto turto vertė nepagrįstai maža, t. y. pareiškėja nurodė turinti tik 500 Eur vertės automobilį. Nustatyta, kad pareiškėjai 2007-08-31 sutartimi suteikta parama kilnojamajam turtui įsigyti (rekreacinių paslaugų įrangai, baldams, buitinei įrangai, šviestuvams, televizoriams, konferencijų salės įrangai ir t. t.), be to, antstolė yra areštavusi dviračius, žoliapjovę, 10 vienetų baidarių, skaitmeninį projektorių, el. ekraną, du projektorius, stiprintuvą, akustinę sistemą, mikrofoną, laidų komplektą, 13 vienetų televizorių, šviestuvus, įvairius baldus ir viešbučio inventorių, virtuvės inventorių. Nors pareiškėja teigė, kad šis turtas nusidėvėjęs ir nurašytas, teismas nustatė, kad bankroto administratoriaus pateikti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, nes turtas vis dar yra ir priklauso bankrutuojančiai R. A., jis nėra sunaikintas, jo buhalterinė vertė nėra svarbi ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog turto nėra, jog turimas turtas negali būti naudojamas ir iš jo negali būti gaunamos pajamos ar kad jis negali būti parduotas. Vertindamas pateiktus 2014–2016 m. R. A. finansinės atskaitomybės dokumentus ir pareiškėjos 2015–2016 m. svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėja deklaravo savo vardu turimą turtą, kuris buvo labai mažinamas, tačiau kur ir kam turtas buvo panaudotas ar perleistas, ar gauta lėšų už jį, duomenų nepateikta. Teismas konstatavo, jog pareiškėja visiškai ignoravo kreditoriaus nurodytas pastabas dėl turto ir be jokio pagrindo neįtraukė į mokumo atkūrimo planą viso turimo turto, kurį bankroto metu įvertinus būtų galima parduoti ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė šio turto vertės bei jo realizavimo tvarkos, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas ir patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
7. Teismas nustatė, jog pareiškėja nuo 2018-01-10 teikia grožio paslaugas ir gauna pajamų, tačiau, nors, jos pačios teigimu, mėnesio pajamos sudaro apie 700 Eur, mokumo atkūrimo plane nurodyta 530 Eur mėnesio suma. Teismas taip pat pažymėjo, kad individualios veiklos žurnalas pildomas netiksliai, nenurodomi atsiskaitymo dokumentai. Teismas vertino, jog nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjos nurodomi duomenys apie gaunamas pajamas yra teisingi, o tai sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjos pajamos gali būti ir didesnės, nei ji nurodo, todėl abejotina mokumo atkūrimo plane nurodoma gautina mėnesio pajamų suma. Teismas taip pat pažymėjo, jog grožio paslaugoms teikti reikalinga ir įranga, priemonės, todėl pareiškėja turėtų planuoti ir šiai veiklai skirti lėšų, tačiau mokumo atkūrimo plane apie tai neužsimenama, taip pat nepateikta duomenų apie, pareiškėjos teigimu, nuomojamas patalpas. Teismui kilo pagrįstų abejonių, kaip pareiškėja R. A., neplanuodama skirti lėšų individualiai veiklai, planuoja ją vykdyti ir gauti pajamų, ar tikrai pareiškėja nurodo visas realiai gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas. Nenurodžius ir nežinant pareiškėjos tikslių gaunamų pajamų, negalima nustatyti kreditorių reikalavimams skiriamos sumos proporcijos su gaunamomis pajamomis. Teismas padarė išvadą, jog bankrutuojančios R. A. parengtas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1–3 punktų.
8. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Mokumo atkūrimo plane pareiškėja nurodė, jog visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi didinti savo mokumą, sieks didinti pajamas iš individualios veiklos, taip pat ketina baigti kvalifikacijos kėlimo kursus. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodomos priemonės dėl mokumo atkūrimo yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pateikusi duomenis, jog nuo 2017-10-19 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas 390,00 Eur, tačiau duomenų apie gautą darbo užmokestį nepateikė, pajamos iš individualios veiklos 300 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, dėl kokių priežasčių ir nuo kada išėjo iš darbo, nenurodė. Teismas vertino, jog šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjos nurodomos pajamos nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepadidėjo, priešingai, jos sumažėjo nuo 690 Eur iki 530 Eur, o tai rodo, jog pareiškėja nesiima aktyvių veiksmų gauti kuo daugiau pajamų ir kuo didesnę sumą skirti kreditorių reikalavimams patenkinti.
9. Teismas nurodė, jog pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priežastys, sukėlusios pareiškėjo nemokumą. Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus manymu, mokumo atkūrimo plane nurodomos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali vykdyti kreditinių reikalavimų, yra netinkamos. Teismas nurodė, jog pareiškėja, tikslindama mokumo atkūrimo planą, apie 2010-03-19 sudarytas tris sutartis, kurių pagrindu gavo 2 120 000,00 Lt, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė, tik 2018-01-05 teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sudaryta preliminarioji verslo pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pritarė kreditoriaus pozicijai, jog yra pažeisti jo interesai, nes pareiškėja neatlygintinai perdavė jai priklausantį turtą naudotis susijusiam asmeniui – brolio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai paliktos tik skolos kreditoriams be jokio užtikrinimo turtu, todėl bankrutuojanti R. A. nesąžiningai elgėsi kreditorių atžvilgiu. Be to, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimu kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovėms R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkintas.
10. Teismas vertino, jog pareiškėja, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, sudarydama neatlygintinius sandorius su broliu, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes perleidusi visą turtą neatlygintinai savo broliui negavo jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti atsiskaitant su pareiškėjos kreditoriais, tokie sandoriai pareiškėjai nebuvo naudingi ir pažeidė jos kreditorių interesus. Taip pat teismas vertino ir aplinkybę, jog pareiškėja pagal 2010-03-19 preliminariąją sutartį gavo 2 120 000,00 Lt (613 994,43 Eur) ir nors teigė tokių lėšų negavusi, teismas pažymėjo, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2016-07-29 sprendimu ši suma buvo priteista iš pareiškėjos, šio sprendimo ji neskundė, jis įsiteisėjo, jo pagrindu vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos ir areštuotas jai priklausantis kilnojamasis turtas.
11. Teismas pažymėjo ir tai, jog kreditoriui prašant bankroto administratorius atsisakė pateikti sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, sąrašą, taip pat bankroto administratorius nepatikslino kreditorių sąrašo, neįtraukė į jį UAB „Gargždų švara“. Be to, mokumo atkūrimo plane pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir nurodyta, jog bus tenkinami tik pirmo etapo kreditorių reikalavimai, nors pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos.
12. Teismas taip pat nurodė, jog patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 895 672,54 Eur (pirmo etapo – 805 161,84 Eur, antro – 90 510,70 Eur). Pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėja kreditoriams ketina skirti po 20,00 Eur per mėnesį, t. y. per trejus metus kreditoriams skirs 720,00 Eur reikalavimams tenkinti ir tik pirmajame etape, o tai sudaro tik 0,09 proc. kreditorių reikalavimų. Administravimo išlaidoms planuojama 4 320,00 Eur, kreditoriams – 720,00 Eur, po trejų metų bus nurašomi kreditiniai reikalavimai. Teismas pažymėjo, jog FABĮ tikslas yra platesnis nei vien fizinio asmens skolų nurašymas. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Teismas konstatavo, jog pagal pareiškėjos siūlomą patvirtini mokumo atkūrimo planą naudą gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų, ir bankroto administratorius, kuriam pareiškėja per mėnesį ketina mokėti po 120,00 Eur, o kreditorių interesai akivaizdžiai pažeidžiami, nes jų reikalavimams tenkinti pareiškėja skirs tik po 20,00 Eur per mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja iš esmės siekia tik ilgą laiką naudotis įstatymo suteiktomis lengvatomis ir neturi tikslo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams ir atkurti savo mokumą.
13. Teismas konstatavo, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, o pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo turtą, pajamas, nemokumo priežastis. Teismas padarė išvadą, jog plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir nebus pasiekti fizinio asmens bankroto įstatymo keliami tikslai, dėl to atsisakė tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėja R. A. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti mokumo atkūrimo planą.
15. Argumentuoja, jog pripažinęs, kad kreditorių prieštaravimai pakoreguotam planui yra pagrįsti, teismas galėjo netvirtinti plano ir bankroto bylą nutraukti ne FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bet FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes šie nutraukimo pagrindai sukelia skirtingas pasekmes, t. y. įstatyme numatyti skirtingi terminai pakartotiniam kreipimuisi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjos teigimu, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo padarė klaidą ir nenurodė turimo automobilio, nes iš advokato paaiškinimų suprato, kad turi pateikti pažymą iš VĮ „Regitra“. Teigia, jog klaida ištaisyta teismo posėdyje. Dėl turimo automobilio vertės (buvo nurodžiusi 2 000 Eur, o mokumo atkūrimo plane – 500 Eur) pažymi, jog teismo 2018-08-23 nutartimi patvirtintų patikslintų kreditorių reikalavimų suma 89 5672,54 Eur, todėl nurodytas 1 500 Eur automobilio verčių skirtumas sudaro tik 0,17 procento nuo patvirtintos kreditinių reikalavimų sumos. Mano, jog prielaidos apie nesąžiningumą visiškai nelogiškos. Nurodo, jog kitas kilnojamasis turtas, kurį užfiksavo antstoliai, yra nurašytas laikantis buhalterinės apskaitos reikalavimų, todėl jo vertė yra nulinė ir turtas pagrįstai neįtrauktas į planą, nes niekaip negali pasitarnauti kreditorių reikalavimų tenkinimui.
17. Pareiškėja argumentuoja, jog tikrosios nemokumą lėmusios priežastys nurodytos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, jos buvo pakankamos bankroto bylai iškelti, dalies veiklos perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bandymas apsaugoti projektą ir atgaivinti veiklą, kuri dėl pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išvardytų priežasčių (krizės, išaugusių paskolų aptarnavimo išlaidų ir kt.) tapo nuostolinga. Tai, jog komercinė veikla objekte buvo vykdoma, nors ir su ja susijusio asmens įmonės, tik didino šio turto vertę parduodant jį varžytynėse, o priežastinio ryšio tarp šios veiklos perdavimo ir nemokumo teismas nenustatė, todėl mano, kad nesąžiningumas skundžiamoje nutartyje konstatuotas nepagrįstai, be to, jis nelėmė nei nemokumo, nei galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
18. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad patvirtinus mokumo atkūrimo planą naudą gautų tik ji ir bankroto administratorius. Teigia, jog bankroto administratorių parinko teismas, kuris taip pat nustato ir jo atlyginimo dydį. Sutinka, jog, apmokėjus bankroto administratoriaus išlaidas ir paskyrus teismo numatytą sumą jos šeimos poreikiams tenkinti, kreditorių reikalavimams tenkanti suma yra nedidelė. Tačiau mano, kad teismo išvados, kad kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą, pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie turtą, pajamas, nemokumo priežastis, kad parengtas planas pažeidžia teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, yra subjektyvios, pagrįstos ne įrodymais o tik kai kurių kreditorių prielaidomis. Teigia, jog objektyvi situacija ir finansinė padėtis lėmė, kad jokio kito mokumo atkūrimo plano nebuvo įmanoma parengti. Argumentuoja, kad pastangos uždirbti kuo daugiau pajamų nėra paneigtos, vykdoma individuali veikla atitinka jos išsilavinimą, darbo patirtį ir laiką veiklos vykdymui išnaudoja maksimaliai, kiek tai suderinama su vienišos motinos pareigomis. Nurodo, jog iš individualios veiklos gauna tokių paslaugų sferoje normaliai uždirbamas pajamas ir jų neslepia, jos visos nurodytos plane ir teismui pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose.
19. Bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ dėl pareiškėjos R. A. atskirojo skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Bankroto administratorės nuomone, byla negalėjo būti nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris taikytinas tik tuo atveju, kai jau yra patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Argumentuoja, jog teismas privalo nurodyti, kurios numatytos priemonės dėl galbūt neteisingos informacijos apie turtą pateikimo gali būti neįvykdytos, t. y. bankroto bylos nutraukimas aptariamu pagrindu galimas tik esant rizikai, jog planas gali būti vykdomas netinkamai. Pažymi, jog didžiausias pareiškėjos kreditorius prieštaravimų dėl plane numatytų gauti pajamų, turto vertės, būtinųjų poreikių sumos, mokumo atkūrimo priemonių, administravimo išlaidų nereiškė, todėl teismas turėjo vertinti kreditorių pastabas dėl plano neišeidamas iš ginčo ribų. Teigia, jog kreditoriaus pastabos dėl galbūt nenaudingų sandorių galėtų ir turėtų būti vertinamos po plano patvirtinimo, nes tik po to bankroto administratorius turi pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 8 punktas), patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
20. Kreditorė (suinteresuotas asmuo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.
21. Kreditorės teigimu, tik jai pateikus informaciją teismui apie pareiškėjos turimą automobilį ji pateikė apie tai duomenis, tačiau sumažino automobilio vertę 4 kartus. Mano, kad toks pareiškėjos elgesys yra sąmoningas informacijos nepateikimas, o toks vertės skirtumas negali būti laikomas mažareikšmiu. Pažymi, jog net ir atskirajame skunde pareiškėja nepaaiškino automobilio verčių skirtumo. Taip pat argumentuoja, jog buhalterinis turto nusidėvėjimas neatitinka realaus turto nusidėvėjimo ir realios turto vertės bei jo tinkamumo naudoti. Teigia, jog pareiškėja pateikė tik kelių kilnojamųjų daiktų: baidarių, žoliapjovės ir kompiuterio, nurašymo aktus, tačiau net ir šie aktai neatitinka tikrovės, yra neteisingi, aktuose nėra nurodyta jokių konkrečių faktų, nulėmusių įrangos netinkamumą toliau naudoti, nepridėtas aprašymas, nuotraukos, o visas šis turtas ir toliau buvo naudojamas – tai užfiksuota 2016-08-22 antstolei areštavus turtą. Pažymi, jog buhalterinės apskaitos duomenys (taip pat ir turto nusidėvėjimo skaičiavimas) nelaikytini objektyviais įrodymais nustatant tikrąją turto vertę ir jo tinkamumo naudoti pabaigos momentą.
22. Kreditorė argumentuoja, jog R. A., neatlygintinai perduodama visą turtą (restorano ir viešbučio) naudotis brolio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent ir siekė neatsiskaityti su savo kreditoriais, nes visas pajamas iš naudojimosi turtu gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, jog kitos bylos nagrinėjimo metu atsitiktinai paaiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2014-11 mėnesio naudojosi R. A. priklausiusiomis restorano patalpomis, o nuo 2016 m. liepos mėnesio naudojosi visu pastatu ir vykdė jame apgyvendinimo ir maitinimo veiklą. Mano, kad neatlygintinis perdavimas ilgą laiką naudotis turtu brolio įmonei pažeidė R. A. kreditorių interesus, nes turtas buvo naudojamas ne skolininkės pajamoms uždirbti ir atsiskaityti su kreditoriais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir pajamoms uždirbti, nemokant nuomos mokesčio ir neatlyginant jokių R. A. patirtų sąnaudų. Toks fizinio asmens veikimas negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu, nes jis akivaizdžiai pažeidė kreditorių interesus. Kreditorės teigimu, šios aplinkybės tinkamai teismo buvo įvertintos priimant ginčijamą nutartį.
23. Pažymi, jog kreditoriams nebuvo pervesta nė vieno euro, todėl akivaizdu, jog R. A. bankroto byla bei mokumo atkūrimo planas nėra skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, o skirti tik jos skoloms nurašyti. Teigia, jog šių teismo išvadų R. A. nepaneigė ir nesiima priemonių mokumui atkurti, todėl teismas tinkamai įvertino jos neveikimą. Taip pat pažymi, jog pirmą kartą nepritarus mokumo atkūrimo plano projektui R. A. iš esmės plano nepatikslino, nenurodė turimo turto, nepateikė sudarytų sandorių sąrašo, nenurodė gautų pajamų ir kitų svarbių aplinkybių. Kreditorės nuomone, visos išdėstytos aplinkybės rodo skolininkės R. A. nesąžiningumą ir piktybinį informacijos slėpimą nuo teismo bei kreditorių, nenorą atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad bankroto byla nutraukta netinkamu pagrindu, be to, teismas nepagrįstai nustatė plano trūkumus ir jie nėra esminiai.
27. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-26) 8 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano, parengto pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
28. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Pagal to paties straipsnio 8 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
29. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia faktinė situacija, jog nei pirmajame kreditorių susirinkime 2018-10-02, nei 2018-10-25 antrajame susirinkime kreditoriai nepatvirtino mokumo atkūrimo plano. Tiek pareiškėjos, tiek bankroto administratorės teigimu, kreditorių nurodytos plano netvirtinimo priežastys nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl planas turi būti patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės teiginiais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
30. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
31. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog bankroto byla nutraukta dviem pagrindais, t. y. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu (teismas nepatvirtina plano) ir 3 punktu (paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu po fizinio asmens bankroto iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, teismas nutraukia bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi vien tik bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas savaime nereiškia, kad bankroto procesas bus tęsiamas net ir paaiškėjus, kad egzistuoja tam tikros anksčiau nurodytos aplinkybės. Taip pat šios normos taikymui nėra būtina sąlyga, kad būtinai jau turi būti patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kaip nepagrįstai teigia bankroto administratorė.
Žemesnės instancijos teismas
33. Kaip matyti iš kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų pastabų 2018-10-02 ir 2018-10-25 kreditorių susirinkimo protokoluose, kreditorė kvestionavo ne tik pareiškėjos nemokumo priežastis, kaip nurodo pareiškėja ir bankroto administratorė, bet ir pareiškėjos pateiktų duomenų apie jos turimą turtą ir pajamas teisingumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė pateikto plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 12 punktų, 2 dalies 1–3 punktų reikalavimams, t. y. teismas konstatavo, jog plane netinkamai nurodytos pareiškėjos lėšos, kurias ji numato gauti per visą bankroto procesą; numatomo parduoti turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas; kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos); fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios veiklos bankroto proceso metu; reikalingo individualiai veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas; individualiai veiklai vykdyti skiriamos lėšos, kurios turi būti nurodytos atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo plane pateiktą informaciją ir motyvuotai ją įvertino. Apeliacinės instancijos teismas, plačiau nekartodamas, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiais aspektais. Pažymėtina, jog pareiškėja atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, iš esmės pripažįsta, kad pateikė ne visą reikalingą informaciją, tačiau, jos nuomone, teismo nurodytos informacijos ji ir neturėjo pateikti. Tačiau teismas itin išsamiai išanalizavo duomenis apie pareiškėjos pajamas ir turimą turtą ir motyvuotai paneigė pareiškėjos dėstomus samprotavimus.
34. Priešingai, nei teigia bankroto administratorė, pirmosios instancijos teismas neperžengė ginčo ribų. Minėta, jog kreditorė kvestionavo pareiškėjos nurodytus duomenis apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, dėl to teismas juos vertino. Be to, iš išdėstyto teisinio reglamentavimo (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis) matyti, jog spręsdamas dėl plano, kuriam nepritarė kreditoriai, teismas turi būti aktyvus, t. y. įvertinti nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Vertinant plano ir patikslinto plano turinį matyti, jog iš esmės jis nepakeistas, mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidoms ketinama skirti po 120 Eur per mėnesį (iš viso 4 320,00 Eur per trejus metus), kreditoriams ketinama skirti po 20,00 Eur per mėnesį, t. y. per trejus metus 720,00 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti ir tik pirmajame etape, tai sudaro tik 0,09 proc. kreditorių reikalavimų, planuojama, kad po trejų metų bus nurašomi kreditiniai reikalavimai, kurių teismo patvirtinta suma siekia beveik 900 000 Eur. Akivaizdu, kad pareiškėja fizinio asmens bankroto procedūra siekia ne atkurti savo mokumą ir kiek įmanoma labiau patenkinti kreditorių reikalavimus, o jų išvengti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos nepritarimo planui priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, teismas turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, tikslindamas mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo neįvykdė pareigos pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio plano netvirtino ir bankroto bylą nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, vertinant pareiškėjos nemokumo priežastis ir sąžiningumą, svarbi ir aplinkybė, jog 2019-01-22 įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu tarp atsakovės R. A. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014–2016 metais sudaryti kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, taikyta restitucija ir visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas kilnojamasis turtas grąžintas R. A.. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, 2019-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-530-460/2019 taip pat konstatavo, jog sudarydama visus ginčijamus sandorius 2014–2016 metais R. A. apie egzistuojantį reikalavimą kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai žinojo ir sandorių sudarymo metu jau buvo nemoki. Teismas taip pat paneigė pareiškėjos teiginius apie tai, kad neatlygintinai perleisdama verslą brolio įmonei siekė jį išgelbėti, ir nurodė, jog tam, kad R. A. priklausęs ir bankui įkeistas nekilnojamasis turtas nebūtų apleistas ir nenaudojamas, nebuvo jokios būtinybės neatlygintinai perleisti teisę naudotis visu kilnojamuoju turtu susijusiam asmeniui. Atsakovė R. A., vykdydama (tęsdama) apgyvendinimo bei maitinimo veiklą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais iš gaunamų pajamų, tačiau vietoj to ji ginčo kilnojamąjį turtą (ir visą nekilnojamąjį turtą bei veiklą) neatlygintinai perleido naudotis brolio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog įprastą verslo logiką labiau atitiktų situacija, kai atsakovė, turėdama kilnojamojo turto, jį tiesiog panaudotų atsiskaityti su kreditoriais, taip sumažindama savo įsiskolinimą, o ne sudarytų sandorius su artimu asmeniu, kuris už turtą neatsiskaito. Šių aplinkybių pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė, kaip ir nepateikė visų duomenų apie savo turimą turtą ir gaunamas pajamas, tik kreditorei pateikus duomenis apie turtą ir nurodžius aplinkybes apie neatlygintinį turto ir verslo perleidimą, pareiškėja jas pripažino.
37. FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningumo kriterijus, o, priešingai, gali būti vertinamas kaip siekis vilkinti išieškojimą. Pagal teismų praktiką nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos elgesys nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sąžiningu.
38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokumo atkūrimo planas negali būti patvirtintas ne tik dėl jo neatitikties FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 12 punktų ir 2 dalies 1–3 punktų reikalavimams, bet bankroto byla turi būti nutraukta ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjo, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.
39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.