Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-113-834/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
II-113-834/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00053-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. P.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė Padvarionių pasienio užkarda
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-113-834/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00053-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1; 21.10.4.
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Simonai Lošytei,dalyvaujant pareiškėjui J. P. (Y. P.),

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos atstovei – D. Ž.,

vertėjai E. T.,

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo pareiškėjo J. P. (Y. P.) (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2021 m. sausio 18 d. nutarimu J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė 500 Eur baudą, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 17 d. apie 20.15 val. Medininkų pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini) išvykstant iš Lietuvos Respublikos netaikė privalomosios 10 dienų izoliacijos nuo paskutinio atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos. Savo veiksmais J. P. pažeidė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą; Asmenų, sergančių COVID-19 (koronavirusine infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 (koronavirusine infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytuose patalpose taisyklių 15.1 papunktį patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 (koronavirusine infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 (koronavirusine infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytuose patalpose taisyklių patvirtinimo“ taip pat Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V- 1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ (2020-11-13 redakcija Nr. V-2610) 2 punktą

Šalies argumentai

J. P. skundu prašo panaikinti jam surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo įtektas 2021-01-18 10.25 val. Padvarionių pasienio užkardoje. Skunde nurodo, kad Muitinės pareigūnas surašė jam protokolą, dėl to, kad jis pažeidė saviizoliacijos sąlygas. Jis nesutinka su tuo ir nurodo, kad jis nepažeidė izoliacijos sąlygų, elgėsi pagal galiojančius teisės aktus dėl saviizoliacijos priemonių laikymosi Lietuvos Respublikoje. Jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. lapkričio 16 d. su darbo viza dirbo tikslu. Pagal taisykles, atvykęs į Vilnių, jis atliko koronaviruso testą ir savarankiškai izoliavosi, kol buvo gautas tyrimo rezultatas. 2020 m. lapkričio 17 d. sužinojo, kad mirė jo giminaitis V. D. (jo žmonos D. T. tėvas), dėl šios aplinkybės turėjo palikti izoliacijos vietą ir organizuoti laidotuves ir dalyvauti jose. Pagal 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos sveikatos ministro įsakymo Nr. V-352 8.1.1 punktą, izoliuotas asmuo gali palikti izoliacijos vietą, susijus su artimo žmogaus laidotuvių organizavimu, palaikų gabenimu ir (arba) dalyvavimu artimo žmogaus ceremonijoje / laidotuvėse. Esant tokiai situacijai, remiantis oficialios NVSC svetainės informacija (svetainės skyriuje „grįžusiems/atvykstantiems iš užsienio“), norint palikti saviizoliacijos vietą, nereikia gauti leidimo ar pranešti NVSC. Be to, patvirtindamas aukščiau pateiktą informaciją, susisiekė su NVSC specialistais ir 1808 karštosios linijos specialistais, paaiškindamas situaciją, ir gavo žodinj leidimą išvykti iš izoliacijos vietos. Nepaisant to, kad elgėsi pagal įstatymus, pateikė muitininkui giminaičio mirties liudijimo nuotrauką, pareigūnas surašo protokolą ir privertė jį pasirašyti. Jį išmetė iš įprasto autobuso ir visą naktį turėjo važiuoti į vietą, kur buvo organizuojamos laidotuvės, pravažiuojančiu transportu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo teiginiais, jog jis nepadarė administracinio teisės nusižengimo pagal LR ANK 45 str. 4 d., kategoriškai nesutinka bei pabrėžia, jog pareiškėjas savo skunde iš esmės klaidingai pateikia faktines įvykio aplinkybės. Baltarusijos Respublikos pilietis Y. P. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 20.18 val. maršrutiniu autobusu vyko per Medininkų pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Pasienio tikrinimo metu, dokumentus tikrinęs vyresnysis pasienietis T. L., pagal pateikto patikrai Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) datos spaudus, nustatė, kad Y. P. netaikė privalomosios 10 dienų izoliacijos nuo paskutinio atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, nes Y. P. atvyko į Lietuvos Respubliką 2020 m. lapkričio 16 d., o išvyko - 2020 m. lapkričio 17 d. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad pasienio tikrinimą atliekančiam pareigūnui, nustačius pažeidimą, Y. P. buvo palydėtas į pasienio kontrolės punkto administracines patalpas procesiniams dokumentams surašyti, o ne išmestas iš autobuso. Medininkų pasienio kontrolės punkto administracinėse patalpose, specialistas D. G., išaiškinęs asmeniui pažeidimo esmę, jo teises ir pareigas (vertėjavo jaunesnysis specialistas R. V.), surašė administracinio nusižengimo protokolą ir administraciniu nurodymu skyrė 250 eurų baudą, Y. P. protokolo surašymo metu jokių papildomų dokumentų nepateikė, kodėl pažeidė izoliavimosi sąlygų reikalavimus nepaaiškino, administracinio nusižengimo protokole sutiko pasirašyti ir pasirašė pats, niekieno neverčiamas. 2021 m. sausio 18 d. Y. P. atvyko į administracinės, bylos nagrinėjimą Padvarionių pasienio užkardoje bei pateikė dokumentus, kaip įrodymus, kad 2020 m. lapkričio 17 d., pažeidė LR ANK 45 str. 4 d., nes sužinojo, kad mirė jo žmonos tėvas ir vyko į Baltarusijos Respubliką organizuoti laidotuvių, ši priežastis nurodyta ir Y. P. skunde. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad Y. P. įvykdė pažeidimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 d., jo teiginys, kad izoliuotas asmuo gali palikti izoliacijos vietą, susijus su artimo žmogaus laidotuvių organizavimu vertinamas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.135 str. išaiškinama sąvoka, kas yra artimi giminaičiai: „artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Y. P. atveju, jo žmonos tėvas nepatenka į įstatymo apibrėžtą sąvoką „artimi giminaičiai. Institucijos manymu surinktų įrodymų neabejotinai pakanka įrodyti pareiškėjo Y. P. kaltę įvykdytame admįrdstracinįame nusižengime, o faktas, kad asmuo nesutinka su padarytu nusižengimu neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, dėl ko, vadovaujantis ANK 642 str. 1 d. 1 p., Teismo prašo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos vyriausiosios specialistės D. Ž. 2021 m. sausio 18. d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo Y. P. skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovė D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvykęs į instituciją nepateikė jokio dokumento dėl ko keičia izoliacijos vietą. Turėjo pateikti mirties liudijimą ir leidimą iš NVSC, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tai nėra artimas žmogus. Jeigu 2021 m. lapkričio 17 d. būtų turėjęs neigiamą Covid rezultatą, tai nieko nekeistų. Jis turėjo pateikti NVSC leidimą. Jo nepateikė, todėl negalėjo išvykti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 17 val. jis paskambino telefono numeriu 1808 ir papasakojo, kad mirė būtent uošvis ir paklausė ar jis gali palikti izoliacijos vietą. Jis gavo atsakymą, kad gali be jokių abejonių palikti izoliacijos vietą, neinformavus NVSC. Dar bandė paskambinti NVSC, kai jau buvo pasienyje, tačiau jau buvo uždaryta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. P. skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

J. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas bei priimtas nutarimas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, padarytą karantino metu.

Ši ANK norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad J. P. pažeidė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą; Asmenų, sergančių COVID-19 (koronavirusine infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 (koronavirusine infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytuose patalpose taisyklių 15.1 papunktį patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 (koronavirusine infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 (koronavirusine infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytuose patalpose taisyklių patvirtinimo“ taip pat Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V- 1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ (2020-11-13 redakcija Nr. V-2610) 2 punktą

Vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Ligoniai ir asmenys, turėję kontaktą ar įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai“. Izoliavimosi tvarką nustato Asmenų, sergančių COVID-19 (koronavirusine infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 (koronavirusine infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytuose patalpose taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 15 punkte nurodyta, kad sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka Taisyklių reikalavimus, ir privalo laikytis šių izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje pareigų, o 15.1 punkte nurodyta, kad tokie asmenys privalo nepalikti izoliavimosi vietos, išskyrus 8 punkte nurodytus atvejus. Vienas iš 8 punkte nurodytų atvejų, nurodytas 8 punkto 1 papunktyje yra, kad izoliuotas asmuo gali palikti izoliavimosi vietą tikslu organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse arba lankyti terminalinės būklės pacientų. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V- 1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ (2020-11-13 redakcija Nr. V-2610) patvirtintą sąrašą Baltarusija įtraukta į Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių.

Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.135 straipsniu, kuriame išaiškinama sąvoka, kas yra artimi giminaičiai, o būtent „artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Tačiau teismas mano, kad institucija šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso norma, aiškinančia artimo giminaičio sąvoka, kadangi Taisyklių 8 punkto 1 papunktyje tiksliai nurodyta, kad palikti izoliavimosi vietą galima vykstant ne į artimo giminaičio, į artimo žmogaus laidotuves (jų organizavimą). O artimo žmogaus sąvoka yra platesnė negu artimo giminaičio sąvoka, kurią reglamentuoja tiek Civilinis kodeksas tiek ir Baudžiamasis kodeksas. Pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narias laikytini kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kad miręs asmuo V. D. yra J. P. artimas žmogus, t.y. sutuoktinės tėvas, patvirtina byloje esančio mirties liudijimo kopija, kurią kaip nurodo institucija savo atsiliepime J. P. pateikė 2021 m. sausio 18 d. atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą. J. P. savo 2021 m. sausio 18 d. rašytiniame paaiškinime (b.l. 18) nurodė, kad pareigūnas surašęs jam administracinio nusižengimo protokolą galimai nepatikėjo tuo, kad jis vyksta organizuoti laidotuves, o mirties liudijimą jam (pareiškėjui) per VIBER programą atsiuntė 2020-11-17 21.47 val. (b.l. 12), t.y. netrukus po to, kai jau buvo surašytas protokolas, t.y. 2020 m. lapkričio 17 d. 20.35 val. (b.l. 2). Tai patvirtina byloje esantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Jauniausiojo specialisto R. V. 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio detalių metaduomenų matyti, kad tarnybinio pranešimo pasirašymo elektroniniu parašu laikas yra 2020-11-17 21.48 val. (b.l. 4). Taigi nors administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu J. P. formaliai nepateikė vykimo tikslo patvirtinančius dokumentus, tačiau atvykęs į bylos nagrinėjamą pateikė reikiamus dokumentus, todėl institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą, privalėjo priimti ir ištirti pateiktus dokumentus. Be to, kaip paaiškino pareiškėjas tiek savo skunde tiek ir teismo posėdžio metu, jis gavo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro patvirtinimą telefonu apie leidimą palikti izoliavimosi vietą ryšium su artimo žmogaus mirtimi, tačiau pasienio kontrolės punkte jam buvo pasakyta priešingai ir nustatytas pažeidimas, taip pareiškėjas buvo suklaidintas, kai pats savo iniciatyva ėmėsi visų priemonių nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos J. P. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – dirbti. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko 2020 m. lapkričio 16 d., laikydamasis taisyklių iškart atliko testą ir izoliavosi, tačiau kitą po atvykimo dieną, sužinojęs apie artimo žmogaus mirtį, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, važiavo atgal į savo šalį organizuoti laidotuves. Pareiškėjas siekdamas toliau laikytis nustatytų taisyklių, prieš išvažiuodamas iš Lietuvos skambino į NVSC dėl leidimo išvykti, tačiau jam buvo pateikta informacija, kuri nesutapo su kontrolės punkte jam pateikta informacija, dėl ko jam ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AN2-36-360/2020). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-110-1073/2020). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-349-397/2020).

Vertinant visą pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo J. P. bei institucijos atstovo paaiškinimus matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių J. P. tyčią atlikti neteisėtus veiksmus, kurie laikytini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 str. 4 d., sudėties objektyvios ir subjektyvios pusės elementais.

Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, nesant nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

J. P. (Y. P.) skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos 2021 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo tenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos 2021 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį J. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė