Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-17 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Administracinio nusižengimo protokole, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. M. 2019-10-31 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad E. L. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0126, 2019-10-31 02.16 val. buvo nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. Institucija prie apeliacinio skundo pateikė matuoklio atminties išklotinės, jo panaudojimo registracijos žurnalo, matuoklio patikros sertifikato kopijas. Vadovaujantis alkotesterio patikros sertifikate nurodyta 0,017 promilės matavimo paklaida, E. L. neblaivumo laipsnis galėjo būti 0,60. Pareigūnės tarnybiniame pranešime pažymima, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tačiau tiek tame pačiame tarnybiniame pranešime, tiek ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog E. L. užsiminė, jog neseniai buvo vartojęs apie pusę skardinės alaus. Aplinkybę, jog 02.15 val. buvo vartojęs apie 250 ml alaus, E. L. nurodė ir po pareigūnų tikrinimo kreipęsis į medicinos įstaigą. Byloje yra pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 203, iš kurio matyti, jog medicininę apžiūrą atlikęs gydytojas R. D., įvertinęs atitinkamus kriterijus (išvaizdą, laikyseną, odą, kvėpavimą, pulsą, eiseną, judesių tikslumą, vyzdžius ir kt.), atsižvelgęs į tai, kad iškvepiamame ore iš uoslės alkoholio neužuodžiama, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 5510“ (metrologinė patikra atlikta 2019-05-29) 2019-10-31 03.19 val. užfiksuota 0 promilių rezultatas, 03.34 val. užfiksuotas 0 promilių rezultatas, pateikė išvadą, jog E. L. yra blaivus. Specialisto išvadoje Nr. T-A 7311/2019(01) nurodyta, kad E. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 2019-10-31 03.20 val., etilo alkoholio nerasta. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, jog praėjus 1 val. 3 min. nuo pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu, medicinos įstaigoje E. L. iškvepiamame ore alkoholio neužuodžiama, alkotesteriu nustatoma 0 promilių rezultatas, be to, po 1 val. 4 min. nuo pareigūnų tikrinimo paimtame E. L. kraujyje etilo alkoholio taip pat nerasta.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, kardinaliai skiriasi. Ekspertai analogiškose administracinių nusižengimų bylose yra ne kartą konstatavę, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Nors teismų praktikoje akcentuojama, jog svarbus tik toks neblaivumo laipsnis, koks buvo vairavimo metu, vis dėlto nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis E. L. nustatytas neblaivumo laipsnis per valanda sumažėjo nuo 0,6 (pritaikius paklaidą) iki 0 promilių, kraujyje etilo alkoholio išvis nerasta, ir dėl tokio žymaus pokyčio pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų tikslumu, juolab, jog nebuvo pateiktas ir policijos pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio patikros sertifikatas. Nors prie apeliacinio skundo buvo pridėtas ne tik patikros sertifikatas, bet ir prietaiso atminties bei registracijos žurnalo išrašai, tačiau šiuo konkrečiu atveju jie neduoda pagrindo asmens kaltės klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime.

9. Tiek iš pareigūnės tarnybinio pranešimo, tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog E. L. nurodė aplinkybę, jog neseniai yra vartojęs nedidelį kiekį alkoholio (pusę skardinės alaus), kaip užsimenama tarnybiniame pranešime, prašė tikrinti pakartotinai, tačiau jam buvo paaiškinta, kad gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl kraujo mėginio paėmimo. Nors Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, pareigūnų neįpareigoja pakartotinai tikrinti neblaivumą vairuotojams, kuriems tiesiog buvo nustatytas 0,4 promilių ribą viršijantis neblaivumo laipsnis (nėra eismo įvykio, kuriame būtų žuvęs žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala), tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju E. L. dar tikrinimo vietoje, o vėliau ir gydymo įstaigoje nurodė tą pačią aplinkybę, kuri galėjo įtakoti pareigūnų patikrinimo rezultatų tikslumą. Laiko tarpas tarp asmens paskutinio alkoholio vartojimo momento ir pareigūnų tikrinimo alkoholio matavimo prietaisu yra reikšmingas, juolab, jog ir pagal Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 5.4 papunktį policijos pareigūnas tikrinimą atlieka įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų. Taigi iš esmės bylos duomenys ir nepaneigia E. L. bei jo atstovo advokato skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo bei apylinkės teismo posėdyje palaikytos gynybinės pozicijos, jog pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatai galėjo būti netikslūs.

10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog E. L. galėjo vairuoti automobilį leistino neblaivumo ribose, byloje surinktais duomenimis nepaneigta išvada, jog E. L. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus. Šiuo atveju vertinant alkotesterio užfiksuotus parodymus, asmens paaiškinimus kartu su (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 203, specialisto išvada Nr. T-A7311/2019(01), galima daryti išvadą, kad byloje nepakanka neginčytinų ir neabejotinų įrodymų apie tai, kad E. L. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,62 promilių) girtumas, ši aplinkybė bylos duomenimis įrodyta nebuvo. Gydymo įstaigoje E. L. atliktos medicininės apžiūros rezultatai, gauta specialisto išvada rodo jog per trumpą laiko tarpą (1 valandą) užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo laipsnis nuo nustatytos 0,62 promilių (0,6 promilių pritaikius paklaidą) ribos pasiekė visiško blaivumo ribą ir visa tai kelia pagrįstų abejonių, todėl pripažįstant asmenį kaltu negalima remtis vien tik alkotesterio parodymais, kurie prieštarauja kitiems surinktiems duomenims. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones, kilusias šioje administracinio nusižengimo byloje, vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir, panaikinęs ne teismo tvarka priimtą nutarimą, nutraukė E. L. administracinio nusižengimo teiseną. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-17 nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.