- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1387-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir sustabdyti priverstinį vykdymą. Nurodė, jog pateikė antstolei I. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nesutinka su 2019-04-11 antstolės priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-139-3521, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/01581. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, jog skundžiamu patvarkymu išieškomą sumą jis jau yra sumokėjęs laisva valia ir antstolė nepagrįstai priėmė patvarkymą bei paskaičiavo vykdymo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-28 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą). Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog jis gera valia išieškomą sumą jau yra sumokėjęs, todėl antstolė be pagrindo priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir paskaičiavo vykdymo išlaidas. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjo analogiškais argumentais grįstas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-37776-433/2016 2016-09-15 nutartimi buvo atmestas, o 2017-02-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-324-275/2017 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Dar 2016 metais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skolą pagal vekselį (kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas) yra apmokėjęs, tačiau liko nesumokėtos palūkanos, būtinosios vykdymo išlaidos bei notaro mokestis. Pareiškėjas naujai pateiktame skunde nenurodo, kad būtent šios išlaidos yra apmokėtos, o remiasi tais pačiais argumentais dėl skolos sumokėjimo, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-37776-433/2016. Jokių kitų naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolės veiksmų neteisėtumą, o ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, išskyrus skundžiamą patvarkymą bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius pagrindinės išieškomos sumos vykdymo procese sumokėjimą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad jis yra visiškai įvykdęs vykdomąjį dokumentą. Be to, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, teismas antstolės skundžiamą veiksmą (patvarkymą) panaikintų, kas sudarytų pagrindą antstolės nepagrįstai pagal skundžiamą patvarkymą išieškotų sumų grąžinimui. Taigi, preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutartį ir jo prašymą tenkinti. Nurodo, kad pagal 2017-02-06 ieškovo išrašytą sąskaitą pareiškėjui ir pagal 2016-08-03 ieškovo laišką pareiškėjui buvo likę apmokėti tik išieškotojui 24 Eur bendrąsias antstolės vykdymo išlaidas, ir nebuvo minima jokių palūkanų. Išieškotojas iš pareiškėjo niekada nereikalavo jokių palūkanų apmokėjimo, be to pareiškėjas negalėjo 2 kartus apmokėti tų pačių būtinųjų vykdymo išlaidų ir išieškotojui ir antstolei. 170,39 Eur skolą pagal vekselį pareiškėjas sumokėjo AB SEB banko 2016-06-03 ir 2016-07-12 pavedimais ieškovui ir 2016-08-11 dienos pavedimu, ir apie atliktus mokėjimus ir planuojamus tolesnius mokėjimus pareiškėjas informavo ieškovą. Teismas netinkamai nustatė esmines faktines ir teisines bylos aplinkybes (jų visumą), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad skundo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus netenkinamas.
4. Kadangi tik išnagrinėjus skundą dėl antstolės priimtų procesinių dokumentų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas buvo teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti tenkintinas, nes teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jam įvykdymas pasunkėtų. Antstolio patvarkymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes LR Seime ir šalyje jau ne kartą buvo konstatuota, kad antstoliai jau daug metų veikė neteisėtai ir nesąžiningai, bei lupikavo ir piktnaudžiavo savo teisėmis. 2016-05-31 pareiškėjas pasirašė su ieškovu Buitinio asmens skolos grąžinimo sutartį Nr. 12155864-5 ir pagal šios sutarties sąlygas pareiškėjas atliko savo mokėjimus (AB SEB banko pavedimai ieškovui - 51,74 Eur ir 87,50 Eur). Raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo siunčiamas skolininkui. Iš pareiškėjo asmeninių sąskaitų 2016-08-17 ir 2017-05-22 antstolės buvo priverstinai nurašytos pinigines lėšos (15,77 Eur ir 16,63 Eur). Galima buvo nustatyti, kad buvo tikimybė, jog galėjo būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, todėl teismas galėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tik pareiškėjo asmeninėms sąskaitoms, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Antstolės neteisėto veikimo schema (praktika nesiųsti patvarkymų ir procesinių dokumentų) turėjo būti tinkamai įvertinta teismo, ir todėl pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
7. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal skundą dėl antstolio veiksmų. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjo paduotas skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentus, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, galimai palankaus pareiškėjui būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, teismas nelaiko pagrįstais, kadangi tai tėra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus antstolio skundžiamą patvarkymą, atsirastų pagrindas išieškotų sumų grąžinimui, kas paneigia būtinybę stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje.
10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
11. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.