- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- eAS-437-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01248-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK arba Komisija) 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 21R-176(AG-85/06-2021) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria LAGK atmetė pareiškėjo skundą, ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių (toliau – ir Skyrius arba atsakovas) išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 2) pakeisti LAGK Sprendimo motyvacinę dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, nurodant, kad: 2.1 Skyriaus sprendimas naikinamas, nes yra visiškai neteisėtas, be motyvų ir nepagrįstas; 2.2 Skyrius neteisėtai reikalavo patiekti perteklinius dokumentus: teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir pažymą apie vaiko mokymo įstaigą; 2.3 pareiškėjas su prašymu dėl išmokos sūnui Skyriui pateikė visus įstatyme numatytus dokumentus; 2.4. pareiškėjas tinkamai rūpinosi savo sūnaus interesais, o būtent Skyrius savo neteisėtais veiksmais pažeidinėjo vaiko teises, interesus, diskriminavo pareiškėją dėl jo lyties, neigdamas tėvo teisę atstovauti sūnų pagal įstatymą; 2.5 Komisija nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas dėl išmokų) normas dėl asmens gyvenamosios vietos reikalavimų, o Įstatymo dėl išmokų 2 straipsnio sąvoka „gyvena“ reiškia, kad asmuo turi nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje ir 2 straipsnio 1 punktas apima vaikus ir jų tėvus, kurie yra Lietuvos piliečiai; 2.6 LAGK teiginys, kad atsakovas „turėjo nustatyti, ar pareiškėjo atstovaujamas nepilnametis sūnus atitinka Išmokų įstatymo bendrųjų nuostatų reikalavimus, nustatytus 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 1 straipsnio 3 dalyje, t. y. jog faktiškai gyvena Lietuvoje arba sūnus mokosi užsienyje“ yra neteisėtas, nepagrįstas, ir šalintinas iš motyvacinės sprendimo dalies; 3) panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2021 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 202 m. gegužės 3 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuris taip pat neatitiko ABTĮ 24 straipsnio ir 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjui 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pakartotinai buvo nustatytas terminas iki gegužės 14 d. skundo trūkumams pašalinti.
Teismo nustatytu terminu pareiškėjas pateikė patikslintą skundą bei po šio termino pabaigos pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. M. skundą, praleidus skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog pareiškėjas pirminiame skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo ir pakeitimo paduoti, motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas nežymiai (2 dienas), dėl sąžiningo suklydimo, kadangi pareiškėjas terminą skaičiavo nuo Komisijos Sprendimo gavimo dienos.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl LAGK Sprendimo dalies panaikinimo ir pakeitimo bei dėl atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys, nesutinkančios Komisijos sprendimu, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir akcentavo, kad pagal šias nuostatas, apskundimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo, skundą teismui pateikė 2021 m. balandžio 14 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatytą jo apskundimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas termino skundui praleidimą sieja su tuo, kad jį gavo 2021 m. kovo 15 d., todėl manė, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo LAGK sprendimo gavimo dienos. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė – Sprendimo apskundimo tvarkos nepastebėjimas ir sąžiningas suklydimas, nelaikytina objektyvia ir nepriklausoma nuo pareiškėjo valios, kuri būtų sutrukdžiusi pareiškėjui pateikti teismui skundą nustatytu terminu, kuris aiškiai ir suprantamai buvo nurodytas Sprendime. Teismas pareiškėjo nurodytą priežastį vertino kaip jo subjektyvų Sprendimo apskundimo tvarkos suvokimą, kuris negali būti laikomas sukliudžiusiu jam laiku pateikti skundą teismui. Teismas pažymėjo, kad maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl neatnaujino termino skundui dėl Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo ir pakeitimo paduoti (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Neatnaujinus termino, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo ir pakeitimo, bei išvestinius reikalavimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. sprendimo, kuris yra panaikintas Komisijos Sprendimu, panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
Pareiškėjas T. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos priėmimo aplinkybės, bei pažymi, kad pirmos instancijos teismas klaidingai traktuoja atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr.A740- /21(3.3.2.26E- SOI) kaip išvestinį iš Komisijos Sprendimo, kadangi šis sprendimas buvo priimtas atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, vykdant Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2021 m. vasario 3 d. sprendimas. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija neturi kompetencijos nagrinėti prašymų dėl išmokų ir pareiškėjo prašymo dėl išmokos vaikui nenagrinėjo, o tiesiog panaikino neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą. Atsakovas su Komisijos sprendimu sutiko, jo neskundė, iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė naują 2021 m. kovo 24 d. sprendimą – atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo vertinimu, tai yra naujas sprendimas, kurį pareiškėjas gali skųsti teismui kaip savarankišką aktą, jo apskundimo terminas nėra praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatnaujinti termino apskųsti Komisijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo motyvacinę dalį, nes terminas buvo praleistas visiškai nežymiai, vos viena diena, dėl žmogiškos klaidos. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos sprendimas buvo gautas trimis dienomis vėliau negu buvo priimtas, ir, skaičiuojant apskundimo terminą nuo sprendimo priėmimo, pareiškėjas neteko trijų dienų, kurias numato įstatyme nustatytas mėnesio terminas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
Pareiškėjo nuomone, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas turėjo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, remiantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, bet to nepadarė. Pareiškėjas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenagrinėjo vaiko teisių ir interesų apsaugos klausimo, bei kaip ekonomiškai nukentės mažametis vaikas, negaudamas jam priklausiančios išmokos. Teismas nenustatė jokio žymaus termino praleidimo, ar kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisių gynimą teisme, todėl klausimą dėl termino atnaujinimo išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje dėl prašymo atnaujinti terminą panaikinti ir atnaujinti apeliantui terminą paduoti prašymą taip pat ir dėl Komisijos sprendimo motyvacinės dalies pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. M. skundą praleidus skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dalyje dėl Komisijos sprendimo paduoti, ir šio termino neatnaujino, taip pat atsisakė priimti skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo, konstatavęs, kad šis sprendimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 14 d. elektroninėmis priemonėmis teismui pateikė skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimo. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Komisijos Sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimo paduoti, nėra.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia aplinkybėmis, jog terminas buvo praleistas visiškai nežymiai, tik dvi dienas, dėl žmogiškos klaidos, terminą skaičiuojant nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, kadangi Komisijos sprendimas buvo gautas trimis dienomis vėliau negu buvo priimtas, taip sutrumpinant įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, bei atsižvelgdama į tai, kad Komisijos Sprendime buvo aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas (per vieną mėnesį nuo jo priėmimo), daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, bei šio sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, kaip pareikštą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), bei išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat reiškė reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti, konstatavęs, jog jis yra išvestinis iš pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalavimas panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą yra išvestinis reikalavimas, ir negali būti nagrinėjamas savarankiškai, klaidingai skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad šis sprendimas yra panaikintas Komisijos Sprendimu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimas buvo priimtas vykdant Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo Komisija panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. vasario 3 d. sprendimą dėl išmokos vaikui skyrimo Nr. 8814 ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių pagal T. M. prašymą skirti socialinę išmoką vaikui Nr. 84780, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais išmokų skyrimą vaikui, priimti administracinį sprendimą, atitinkantį jam keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Pažymėtina, jog pareiškėjas minėtos Komisijos sprendimo dalies neginčijo, tik prašė pakeisti šios Komisijos sprendimo dalies motyvus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustato, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Šio įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja administracinių sprendimų priėmimo tvarką, sprendimams keliamus turinio ir formos reikalavimus, o 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Komisijos įpareigojimą priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo skirti socialinę išmoką jo sūnui, 2021 m. kovo 24 d. sprendimu nusprendė T. M. prašymą Nr. 84780 skirti socialinę išmoką vaikui laikyti nepateiktu, pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikus reikiamų dokumentų išmokai skirti, t. y. priėmė sprendimą, turintį įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl šis sprendimas yra individualus administracinis aktas, ir jo teisėtumas gali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškus savarankišką reikalavimą teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog prašymas panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo dėl Komisijos sprendimo dalies panaikinimo, bei nepagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neatnaujino termino pareiškėjo skundo reikalavimams dėl Komisijos sprendimo dalies apskundimo, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus šioje dalyje, tačiau nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą yra išvestinis reikalavimas, ir nepagrįstai atsisakė jį priimti, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti, bei atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 21R-176(AG-85/06-2021) dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; bei dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvacinės dalies, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, pakeitimo, palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.