- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1884-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16279-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- A. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu c. b. Nr. N2-2259-595/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 200 Lt (57,92 Eur) iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros P. A. pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad po priteisto dukrai išlaikymo per beveik 5 metus atsakovas vaikui jokio papildomo išlaikymo neteikė, nors vaikas auga ir kasmet jos būtini poreikiai didėja. Šiuo metu dukters išlaikymui tėvo mokamas po 58 Eur per mėnesį išlaikymo dydis nebeužtikrina dukters teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2012 m. gruodžio 20 d. yra registruota darbo biržoje. Jos turtinė padėtis yra sunki: gyvena iš santaupų, turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą, moka komunalines paslaugas už butą, papildomai moka už dukros papildomą ugdymą, darželį-mokyklą, sportinių šokių klubą, kas papildomai sudaro apie 200 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymui per mėnesį būtina skirti 400 Eur, o ieškovė tokių lėšų neturi. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, nesidomi jos pasiekimais, ugdymu. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų. Mergaitė rimtų sveikatos problemų neturi, tačiau jai diagnozuota plokščiapėdystė ir jai būtina speciali avalynė. Taip pat mergaitė turi problemų su dantimis, būtinas odontologinis gydymas.Atsakovas M. S. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra ir sugyventiniu gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės sugyventinio tėvui. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuris yra įrengtas pagal vaiko poreikius. Ieškovė yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas dukters augimui, poilsiui ir mokslui. Skyrius neturi informacijos apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo motinos pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu. Apsilankymo metu bendrauta su ieškove, kuri nurodė, kad jau keletą metų gyvena šiame name. Šiuo metu nedirba, tačiau gruodžio mėnesį jau planuoja eiti dirbti. Moteris nurodė, kad problemų dėl dukters sveikatos nėra. Nepilnametė lanko darželį-mokyklą „Svaja“, 3 klasę. Mergaitė taip pat lanko muzikos mokyklą, dramos būrelį, jaunųjų vedlių mokyklą bei šokių kolektyvą „Juventos“. Mergaitės tėvas vaiko gyvenime visiškai neegzistuoja. Pasak ieškovės savo tėvą vaikas matė prieš 4 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu c. b. Nr. N2-2259-595/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi iš M. S., priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš M. S. nepilnametei dukrai P. A. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. balandžio 20 d., iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. A., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; sprendimą nukreipė vykdyti skubiai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo taip pat priteisė į valstybės biudžetą 6,95 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad nepilnametė P. A. yra ieškovės A. A. ir atsakovo M. S. dukra. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius 2013 m. spalio 1 d. įrašo Nr. 4113, pakeitė nepilnametės P. S. pavardę į A. pavardę. Nepilnametei P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu iš atsakovo M. S. buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi sumažino išlaikymo dydį iki 200 Lt.Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė A. A. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo įsigijusi verslo liudijimą, šiuo metu niekur nedirba, nuo 2016 m. gruodžio 20 d. registruota darbo biržoje, jos pačios teigimu, jai padeda jos tėvai. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 195/372 žemės sklypą su jame esančiais pastatais: 1/3 dalį gyvenamojo namo, po 1/3 dalį ūkinių pastatų, 1/3 dalį kiemo statinių, adresu Paplaujos g. 11, Vilniuje. Jos vardu yra įregistruota transporto priemonė Hyundai Santa Fe. Ieškovė turi vieną išlaikytinę – dukrą P. A., kuriai užtikrina gyvenamąjį būstą. Nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės sugyventinio tėvui.Atsakovas M. S. šiuo metu niekur nedirba. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovui mokama netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2016-11-01 iki 2016-12-31 per mėnesį sudarė 144,89 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31, sudarė 175,52 Eur, transporto išlaidų kompensacija per mėnesį sudaro 9,50 Eur. Jo vardu yra įregistruota transporto priemonė – Seat Cordoba, kuri yra išregistruota iš VĮ „Regitra“, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Atsakovas neturi jo vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. išnagrinėtoje c. b. Nr.N2-2259-595/2012, sprendime konstatavo, jog atsakovas M. S. yra iš dalies darbingas, darbingumo lygis yra 30 procentų iki 2041-05-13, jis turi sveikatos problemų, t. y. jam nustatytas nedidelio aktyvumo lėtinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze, recidyvas, taip pat kairės kojos protezas. Minėtame teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų B. S., gim. 2005-02-02, kuriam atsakovas teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą – po 125 Lt (36,20 Eur) per mėnesį.Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, ji asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarties pagrindu) įgijo nekilnojamojo turto bei įsigijo transporto priemonę. Nors ieškovė šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra darbinga ir kaip pati nurodė teismo posėdžio metu ieškosi darbo. Atsakovo turtinė padėtis liko nepakitusi, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro netekto darbingumo pensija, registruotino nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu gautų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, byloje nėra.Analizuodamas pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, paties nepilnamečio vaiko poreikiai gerokai padidėjo. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 6 m. Pasikeitė ir šalies ekonominė bei finansinė padėtis. Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad nepilnametė šalių dukra lanko sportinių šokių klubą „Juventos“, groja fortepijonu, lanko jaunųjų vedlių užsiėmimus. Ieškovė į bylą pateikė VšĮ sportinių šokių klubo „Juventus“ pažymą, kurioje nurodyta, jog mergaitei sportiniai šokiai sekasi gerai, ji daug treniruojasi, tobulėja ir siekia aukštų rezultatų, mėnesio mokestis sudaro 40 Eur, papildomos priemonės, aksesuarai, kurių kainos metams gali siekti bendroje sumoje iki - 1 000 Eur. Iš pateiktų į bylą apmokėjimų matoma, kad už jaunųjų vedlių užsiėmimus ieškovė per mėnesį moka 40 Eur, už pianiną „Eavestaff“ ieškovė yra sumokėjusi 1 000 Eur. Už nepilnametės dukros lankomą „Svajos“ darželį – mokyklą ieškovė 2017-11-18 yra sumokėjusi 82,81 Eur, 2017-02-22 – 41,86 Eur. Iš pateiktų į bylą medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nepilnametei nustatyta diagnozė: dantų funkciniai sutrikimai, nustatyta plokščiapėdystė.Iš vaiko poreikių lentelės teismas nustatė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia skirti 747 Eur. Pažymėjo, jog dalis išlaidų nėra pagrįstos ir paaiškintos bei neproporcingai didelės (teatras, kinas, kavinės, renginiai mokykloje, ekskursijos, vasaros, žiemos atostogos, draugų gimtadieniai ir kt., išlaidos elektrai, transportui). Byloje būtina vertinti ir tai, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį nepilnametės dukros poreikiams išleidžia 747 Eur sumą. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Nei ieškovės, nei atsakovo pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Svarstant tarp tėvų ir vaikų poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali būti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansą tarp išlaidų tėvų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui.Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę (atsakovo galimybės įsidarbinti yra labai ribotos dėl turimos negalios, t. y. amputuotos kairės kojos aukščiau kelio) bei išlaikytinių skaičių (atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, ieškovė - vieną), įvertinus šalių dukros bendruosius ir specialiuosius poreikius, teismas iš atsakovo nepilnametės dukters naudai priteisė išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2017 m. balandžio 20 d., iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė motiną A. A..Atkreipė dėmesį į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą nukreipė vykdyti skubiai.Teismas, patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisė 22,35 Eur žyminio mokesčio ir 6,95 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 180 Eur advokato išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Tai, kad ieškovė turi galimybes mokėti už vaiko papildomus būrelius, įsigyti brangius muzikos instrumentus bei teikti didesnį išlaikymą savaime nereiškia, kad šie vaiko poreikiai yra būtini ir kad šias išlaidas turi padengti kitas iš tėvų, kurio turtinė padėtis ir sveikatos būklė to daryti neleidžia.Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo nepasikeitė. Atsakovas bandė gauti didesnes pajamas ir dirbti statybose pagalbiniu darbininku, bet dėl sunkaus fizinio krūvio atsirado stuburo komplikacijos. Atsakovas taip pat turi ir kitų didelių sveikatos problemų. Atsakovas išlaikymą teikia dar dviem nepilnamečiams vaikams – B. S. ir A. S., todėl sumokėjus dukrai Polinai 120 Eus išlaikymą, atsakovui lieka 55 Eur iš pensijos, todėl atsakovas nebegali teikti būtino išlaikymo kitiems vaikams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisto išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios algos (MMA) dydžio suma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, įvertino šalių dukros bendruosius ir specialiuosius poreikius. Atsakovas mokėdamas išlaikymą šalių dukrai ir kitam vaikui B. S., neįvertinant savo gebėjimus išlaikyti vaikus, susilaukė dar vieno vaiko. Atsakovas niekada nemokėjo ir nemoka 120 Eur išlaikymo nė vienam iš savo vaikų, iš atsakovo yra vykdomi du išieškojimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Remiantis CPK 736 str. 1 d., iš atsakovo netekto darbingumo pensijos gali būti išieškoma ne daugiau kaip 50 proc., tokia suma ir yra išieškoma. Nors atsakovas nurodo, kad bandė gauti didesnes pajamas, tačiau jokio išlaikymo iš už darbą gautų pajamų jis dukrai neskyrė.Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Gimimo įrašą bei medicininius dokumentus apie jo sveikatos būklę; ieškovė pateikė įrodymus apie iš apelianto vykdomus išieškojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju nauji rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaiko poreikius ir atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė 120 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei šalių dukrai.Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai išlaikymo sumą padidino iki 120 Eur, nes minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra tik orientacinis vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti, todėl teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti, kad vaiko poreikiai lankyti brangius būrelius nėra būtini, šių išlaidų neturėtų dengti kitas iš tėvų, kurio turtinė padėtis ir sveikatos būklė to daryti neleidžia.Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Minėta, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai P. A. dydžio. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu iš atsakovo M. S. buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi sumažino išlaikymo dydį iki 200 Lt. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusios ekonominės situacijos, pasikeitusio vaiko amžiaus ir padidėjus jo poreikiams, ši suma nebėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukros poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų skirti 120 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jo kultūriniam ugdymui, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra lanko sportinių šokių klubą „Juventos“, kur mergaitė siekia aukštų rezultatų, groja fortepijonu, lanko jaunųjų vedlių užsiėmimus, dėl šių vaiko veiklų yra patiriamos išlaidos tiek už lankomus būrelius, tiek už instrumentą bei koncertinius rūbus ir aksesuarus. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo praėjo 6 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių dukros amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametei P. A. nustatyta diagnozė: dantų funkciniai sutrikimai, plokščiapėdystė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaiko išlaikymo suma iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo dukrai sumą iki 120 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 175 Eur netekto darbingumo pensija, kitų pajamų dėl blogos sveikatos būklės jis neturi galimybių gauti, be dukros, turi dar du išlaikytinius.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis lyginant ją 2012 m. birželio 28 d. buvusia turtine padėtimi pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Tačiau teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti padidintą išlaikymą atsižvelgė į prioritetinį vaiko interesą gauti būtiną jo poreikius atitinkantį išlaikymą bei ženkliai padidėjusius jo poreikius, kuriuos apeliacinės instancijos teismas aptarė aukščiau.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas nors ir nurodo, kad bandė gauti didesnes pajamas, dirbdamas statybose pagalbiniu darbuotoju, tačiau, pasak apeliantės, jokio išlaikymo iš už darbą gautų pajamų dukrai neskyrė. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl materialinio išlaikymo išieškojimo jo nepilnamečiams vaikams P. A. ir B. S..Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra 30 procentų iki 2041 m. gegužės 13 d, jam nustatytas nedidelio aktyvumo lėtinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze, recidyvas, taip pat kairės kojos protezas. Tačiau minėtos aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovas negali dirbti tam tikro darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, ir teikti nustatyto dydžio išlaikymo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, kad jis turi kitų išlaikytinių, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, ieškovės ieškinio pilna apimtimi netenkino ir priteisė mažesnį nei reikalautas išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 120 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo jos naudai priteistina 120 Eur suma už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės A. A. naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.