- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2-1116-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00579-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Atsakovas
- UAB "Nakeda"
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Dargis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Nakeda“ dėl 2001 m. vasario 8 d. hidrotechnikos nuomos sutarties Nr. 2 nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2001 m. vasario 8 d. hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 sudarytą su UAB „Nakeda“ ir įpareigoti UAB „Nakeda“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priėmimo-perdavimo aktu perduoti Širvintų rajono savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio hidrotechnikos kompleksą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio hidrotechnikos kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. Hidrotechnikos nuomos komplekso sutartimi Nr. 2 (toliau – Sutartis), pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir UAB „NAKEDA“ (toliau – Bendrovė), atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo išnuomotas Bendrovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo dienos. Sutartis galioja iki 2051 m. vasario 7 d. Bendrovė pagal Sutartį įsipareigojo mokėti 5.792,40 Eur nuomos mokestį per metus, tačiau savo įsipareigojimo niekada tinkamai nevykdė. Bendrovė nuolatos pažeidinėja ne tik CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, bet ir Sutarties 7 punktą bei 9 ir 10 punktus, tai yra nuomos mokesčio į valstybės biudžetą už hidrotechnikos faktiškai nemoka nuo 2012 m. balandžio 4 d. Be kita ko, Bendrovė nuomos mokesčio gera valia nemokėjo ir nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. Savivaldybės administracija buvo priversta kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš nuomininko. O vėliau ir į antstolius, kurie teismo priteistas sumas išieškojo iš Bendrovės priverstine tvarka. Taigi faktiškai UAB „Nakeda“ nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki šios dienos yra nesumokėjusi 37 257,18 Eurų nuompinigių į valstybės biudžetą, kas faktiškai įrodo, jog nuomininkas nuomos mokesčio nemoka ir yra pagrindas pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukti Sutartį prieš terminą. Atsižvelgiant į CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Savivaldybės administracija 2019-09-10 raštu Nr. 13-2632 „Dėl įsiskolinimo už turto nuomą“ kreipėsi į Bendrovę ragindama padengti įsiskolinimą pagal Sutartį už hidrotechnikos komplekso nuomą ir pateikti dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo padengimą. Analogiškas raštas buvo siųstas ir 2019 m. spalio 1 d. Bendrovė atsakymo į Savivaldybės administracijos raštus dėl įsiskolinimo už turto nuomą jokių atsakymų nepateikė, taip pat ir Savivaldybės administracijos raginimo neįvykdė. Ieškovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad UAB „Nakeda“ būtų tinkamai informuota apie Sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir iš to galimai kilsiančias pasekmes. Ieškovė duplike papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl turto perdavimo“ buvo nutarta perduoti Širvintų rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą Vilniaus apskrities viršininko. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-28 aktu Nr. 1-89 „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Širvintų rajono savivaldybei buvo perduoti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiai. Šis aktas yra laikomas turto patikėjimo teisės įregistravimo pagrindu ir kuris patvirtina, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė perėmė visas teises ir pareigas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Atsakovei yra sudarytos tinkamos privažiavimo prie hidrotechnikos komplekso sąlygos, nes kelias iš (duomenys neskelbtini) pusės yra patenkinamos būklės, pravažiuojamas. Jeigu ir nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos, tai negalėtų būti vertinama kaip esminis nuomos sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę nuomininkui stabdyti nuomos mokesčio mokėjimą. Atsakovė veikė savo rizika ir išimtinai įvertino tik galimą gauti maksimalų pelną.. Atsakovė, pasiūlydama beveik šešis kartus didesnę nei pradinė nuomos kaina, rizikavo ir dėl to turi prisiimti atsakomybę už pajamų netekimą eksploatuojant hidroelektrinę. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad hidrotechnikos statinio būklė turi įtakos išdirbiui. Atsakovės savo atsiliepime taip pat teigia, kad nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi Kaune nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia sumažinti nuomos mokestį už hidrotechnikos komplekso nuomą pagal Nuomos sutartį. Atsakovės teiginiai bet kokiu atveju neatleidžia nuo pareigos vykdyti savo prievoles, juolab reikalauti sumažinti nuomos mokestį už praėjusį laikotarpį. Atsakovė, eksploatuodama statinius, privalo reguliariai stebėti objekto būklę (statinių nusėdimus, deformacijas, kitus reiškinius), o pastebėjusi trūkumus nedelsiant atlikti remonto darbus, visi defektai turi būti pašalinti. Atsakovė ne tik kad visą Nuomos sutarties laikotarpį vengia mokėti nuomos mokestį, bet ir siekia išvengti papildomų išlaidų tinkamai nevykdydama hidrotechnikos komplekso priežiūros, tai yra neatlieka remonto darbų, dėl ko hidrotechnikos komplekso būklė nuolatos tik blogėja. Taigi atsakovės teiginiai, kad ieškovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų neatlikdama kapitalinio remonto yra visiškai nepagrįsti, kadangi būtent atsakovei tenka pareiga atlikinėti kapitalinį remontą. Atsakovės teiginiai, kad ieškovei nedarant nuomos objekto kapitalinio remonto yra pažeidžiamas visuomenės viešasis interesas, t. y. kyla grėsmė statinio sugriuvimui, yra nesusiję su byla, be to, atsakovė nėra tas subjektas, kuris pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali ginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra aišku, kam Vilniaus apskrities viršininko administracija perdavė iš Sutarties kylančias teises ir pareigas, kadangi į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė neįrodė, kad ji yra Sutarties šalis, t. y. ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė turi įrodyti turinti reikalavimo teisę, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Tarp Sutarties šalių susiklostė konfliktinė situacija. Atsakovė sužinojo, jog dar 2000 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldus Širvintų rajono melioracijos skyrius buvo užsakęs Hidrokomplekso ekspertizę ir numatęs atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą. Remontas taip ir nebuvo atliktas. Todėl galima teigti, jog nuomotojas apie Hidrokomplekso trūkumus žinojo, tačiau apie juos nieko neužsiminė viešo nuomos konkurso metu. Tokiu būdu atsakovė buvo suklaidinta dėl išnuomojamo daikto techninės būklės, o būtent dėl galimo pagaminti elektros energijos kiekio. Hidrokompleso elektros energijos išdirbis, realiai yra per pusę mažesnis nei buvo deklaruota aukciono metu. Tai vertintina kaip pareigos perduoti nuomininkui sutarties sąlygas atitinkančios būklės daiktą pažeidimas. Šis pažeidimas laikytinas reikšmingu, kadangi dėl mažesnio elektros energijos išdirbio Hidrokompleksas kiekvienais metais vidutiniškai nepagamina elektros už 37458,47 Eur. Nuomotojas niekada neremontavo Hidrokomplekso, todėl atsakovė buvo priversta savo jėgomis organizuoti Hidrokomplekso remontą. Atliekant teritorijų planavimo darbus teritorijoje aplink Hidrokompleksą buvo panaikintas kelias iš vienos pusės. Kelias iš vienos pusės teisiškai neegzistuoja ir toje vietoje vyksta teritorijų planavimo darbai. Kelias iš kitos pusės yra užartas ir be specialaus transporto juo neįmanoma normaliai naudotis. Atsakovė kreipėsi į ieškovą 2018 m. sausio 19 d. pranešimu, kuriuo pakartotinai informavo ieškovą apie Hidrokomplekso trūkumus ir prašė sumažinti nuomos kainą bei priminė, jog nėra sudarytos tinkamos privažiavimo prie Hidrokomplekso sąlygos, o pačiam kompleksui yra būtina atlikti kapitalinį remontą. Ieškovas atsakė į šį pranešimą 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. vasario 23 d. raštais, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų atsakovės nurodytoms problemoms spręsti ir jas neigė. Dėl to atsakovė pateikė ieškovui 2018 m. balandžio 4 d. motyvuotą atsakymą, kuriuo pakartotinai nurodė nuomotojo nesprendžiamas problemas (nėra normalaus privažiavimo, neadekvačiai mažas energijos išdirbis, būtinybė atlikti kapitalinį remontą) ir pranešė apie savo sutartinių prievolių (įskaitant prievolę mokėti nuomos mokestį) stabdymą iki kol bus pašalinti Sutarties pažeidimai. Nepaisant daugybės nuomotojo padarytų Sutarties pažeidimų ieškovas padavė ieškinį dėl Sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad ieškovas iki ieškinio dėl Sutarties nutraukimo (1) niekada atsakovei jokia forma nėra pareiškęs, kad ieškovo nuomone, atsakovė iš esmės pažeidžia Sutartį, (2) niekada nėra nustatęs papildomo termino atsakovei jo tariamai pažeistoms prievolėms įvykdyti, (3) niekada neįspėjo atsakovės apie savo ketinimus nutraukti Sutartį. Ieškovas neatliko nei vieno iš šių veiksmų, todėl jis laikytinas neteisėtai inicijavusiu Sutarties nutraukimą. Ieškovas visą laiką tik siekė gauti nuomos mokestį. Ieškinio dėl Sutarties nutraukimo padavimas sąlygotas ne ieškovo tariamo teisių pažeidimo, o noro išvengti sutartinės prievolės atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą vykdymo. Nuomos mokesčio mokėjimas neturi esminės reikšmės ieškovui, todėl jis neturi teisės nutraukti Sutartį šiuo pagrindu. Sprendžiant iš ieškovo faktinio elgesio ieškinio dėl Sutarties nutraukimo padavimas sąlygotas ne ieškovo tariamo teisių pažeidimo, o noro išvengti sutartinės prievolės atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontą vykdymo. Taigi, ieškovas neįrodė, jog turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, todėl pagal teismų praktiką turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusios šalies teisių neįmanoma apginti kitomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ultima ratio priemonės, nes konfliktinė situacija didžiąja dalimi yra nulemta nuomotojo sutartinių prievolių nevykdymo. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad nei viename iš ieškovo pateiktų dokumentų neužsimenama apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytų sandorių (iš jų kylančių teisių ir/ar pareigų) perdavimą. Ieškovas nepagrįstai aiškina, kad jam perdavus Hidrokompleksą valdyti ir naudoti patikėjimo teise jis tapo Sutarties šalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio hidrotechnikos kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi Nr. 2, pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo dienos. Sutartis galioja iki 2051 m. vasario 7 d. Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomą yra 20000,00 litų, t. y. 5792,40 Eur. Sutarties 8 punktas nustato, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties 10 punktas nustato, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis įstatymų ir šios sutarties reikalavimų: už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus.
Ieškovė teigia, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčio, todėl tai yra pagrindas nutraukti 2001 m. vasario 8 d. hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.497 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu, kaip nurodyta šios dalies 3 punkte, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Išaiškinta, kad vertinant pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą turinį, svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis šis pranešimas buvo parengtas, t. y. ar buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, ar buvo išlaikytas sutartyje nustatytas ar įstatyme numatytas pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą terminas ir ar kita šalis suprato ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).
Pirmiausiai pažymėtina, kad 2001 m. vasario 8 d. hidrotechnikos nuomos sutartyje Nr. 2 nėra numatyta jos nutraukimo tvarka ir sąlygos. Taigi sutarties nutraukimui taikytinos CK 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 13-2632 „Dėl įsiskolinimo už turto nuomą“ kreipėsi į atsakovę ragindama padengti įsiskolinimą pagal Sutartį už hidrotechnikos komplekso nuomą ir sumokėti 37 257,18 Eurų skolą už 2012-2018 metų mokestinius laikotarpius į valstybės biudžetą ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 25 d. ir pateikti dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo padengimą. Taip pat ieškovė 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 13-2828 „Dėl įsiskolinimo už turto nuomą“ pakartotinai kreipėsi į atsakovę ragindama padengti 37 257,18 Eurų skolą už 2012-2018 metų mokestinius laikotarpius į valstybės biudžetą ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 10 d. ir pateikti dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo padengimą.
Vertinant šiuos ieškovės atsakovei siųstus pranešimus pažymėtina, kad nei viename iš jų nėra nurodyta, kad nuomos mokesčio nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, vertinant pranešimų turinį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jais yra raginama sumokėti įsiskolinimą iki nurodyto termino, todėl juos galima vadinti raginimais įvykdyti piniginę prievolę, o ne įspėjimais. Taip pat nei viename iš ieškovo siųstų raštų nėra įspėjama apie sutarties nutraukimą, laiku neįvykdžius prievolės sumokėti nuomos mokestį.
Galiausiai negalima neatsižvelgti ir į pranešimų išsiuntimo laiką. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-454-962/2019 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo, kurioje vėliau atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontą. Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2A-549-945/2020 priėmė nutartį, kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi matyti, kad ieškovės raštų siuntimo laikotarpiu tarp bylos šalių vyko ginčas dėl sutarties vykdymo, kuris buvo nagrinėjamas teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai neįspėjo atsakovės apie sutarties nutraukimą.
Be to, CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Svarbiausias esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 28 p.).
Nagrinėjamos bylos atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad hidrotechnikos nuomos sutartis Nr. 2 sudaryta 2001 m. vasario 8 d. Kaip jau buvo minėta, Sutarties 8 punktas nustato, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka.
2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jos naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. nesumokėtą nuomos mokestį (14481,00 Eur) už hidrotechnikos komplekso nuomą, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumą (1303,29 Eur).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. laiku taip pat nesumokėjo, dėl ko ieškovė ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 ieškovės ieškinį dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontą atmetė. Minėtu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 26672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4300,86 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30973,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė 2020 m. sausio 9–10 d. sumokėjo 17 008,30 Eur nuomos mokesčio sumą dar bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nuomos mokesčio sutartyje nustatytais terminais nemokėjo praktiškai visą laikotarpį nuo pat sutarties sudarymo, o atsakovė šią situaciją toleravo ir leido sutartį vykdyti toliau, nuomos mokestį priteistą teismų sprendimais išsiieškodama priverstine tvarka.
Pažymėtina, kad nuomos mokestis yra mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai ir šis mokestis yra mokamas ne į savivaldybės, bet į valstybės biudžetą. Tokį reikalavimą nustato teisės aktai: 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1524 Dėl valstybės materialiojo turto nuomos (Žin., 2001, Nr. 106-3814) nustato, kad nuompinigiai, gauti pagal valstybės materialiojo turto nuomos sutartis už valstybės materialųjį turtą, kurį patikėjimo teise valdo ir išnuomojo (nuomoja) savivaldybės, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (šio nutarimo 2.4 p.); 2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 651 Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai (Žin., 2002, Nr. 48-1850) nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso nuomos mokestis mokamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (šio nutarimo 1.4 p.).
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ieškovei nėra tiek svarbus, kad jį būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu, kadangi kaip jau minėta jis mokamas ne į savivaldybės, o į valstybės biudžetą.
Galiausiai priimdamas sprendimą teismas negali neatsižvelgti į priežastis, dėl kurių galimai nuomos mokestis ir nebuvo mokamas laiku. Tiek iš 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014, tiek iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 matyti, kad tarp bylos šalių ilgą laiką tęsėsi konfliktas dėl sutarties vykdymo sąlygų, o būtent dėl pareigos vykdyti Hidrokomplekso eilinį ir/ar kapitalinį remontą, dėl tinkamo privažiavimo prie (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos komplekso buvimo/nebuvimo, kelio sutvarkymo, taip pat dėl nuomos mokesčio sumažinimo, esant per mažam elektros energijos išdirbiui.
Bylos šalims nesutariant dėl sutarties vykdymo sąlygų, atsakovė 2018 m. balandžio 4 d. raštu informavo ieškovę, kad stabdo savo prievolių pagal nuomos sutartį vykdymą, inter alia prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą, iki to laiko, kol bus pašalinti nuomos sutarties pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės atstovu, kad tokiu būdu atsakovė gynė savo teises pasinaudodama prievolės vykdymo sustabdymu kaip savigynos forma.
Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019, taip pat ir Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-549-945/2020, galutinai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, nurodydamas, kad valstybei priklausantį turtą eksploatuoja viešieji juridiniai asmenys (nagrinėjamu atveju – vietos savivaldos institucija), kurie negauna su nuomos mokesčio mokėjimu susijusių pajamų (šios pajamos mokamos į biudžetą), todėl situacija, pagal kurią tokia institucija privalėtų remontuoti privataus juridinio asmens verslo tikslais itin ilgą laikotarpį (50 m.) naudojamą nekilnojamojo turto objektą, kad jo būklė neblogėtų, neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Sutiktina su skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad viešųjų lėšų investavimas į privačiam vienos bendrovės verslui naudojamą objektą neatitiktų viešojo intereso. Be to, teismas akcentavo ir tai, kad pripažinus, jog gaudama tokio dydžio nuomos mokestį valstybė dar privalo investuoti į kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontą, susiklostytų ydinga situacija, kai privačios įmonės verslui naudojamas nekilnojamojo turto objektas būtų išlaikomas valstybės ar savivaldybės lėšomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-454-962/2019 nagrinėjimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos kompleksui / jo dalims reikalingas kapitalinis remontas. Iš ieškovės 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai matyti, kad ieškovė atsižvelgdama į prastą Hidrotechnikos komplekso būklę siūlytų ministerijai šalinti hidrotechnikos kompleksą. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje atsakovė prašė įpareigoti ieškovę atlikti kapitalinį remontą, taip pat į tai, kad buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad Hidrotechnikos komplekso būklė prasta, galima daryti išvadą, kad būtent siekis nugriauti Hidrotechnikos kompleksą, buvo pagrindas šios bylos inicijavimui, o ne nuomos mokesčio nemokėjimas laiku.
Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, kad pareiga atlikti Hidrotechnikos komplekso remontą tenka atsakovei, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-8751-522/2020 tarp ieškovės ir atsakovės dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tarp bylos šalių ilgą laiką vyko ginčas dėl sutarties vykdymo sąlygų, dėl ko atsakovė buvo sustabdžiusi savo prievolių pagal sutartį vykdymą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais išsprendus šalių ginčą, atsakovė įvykdė savo prievolę mokėti nuomos mokestį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vengė mokėti nuomos mokestį. Galiausiai pakartotina ir tai, kad ieškovė pati ilgą laiką toleravo tokią situaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos mokesčio nemokėjimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, ieškovė tinkamai neįspėjo atsakovės apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nutraukti 2001 m. vasario 8 d. hidrotechnikos nuomos sutarties Nr. 2 nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės bylos nagrinėjimo metu patyrė 2032,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro susipažinimas su dokumentais, situacijos vertinimas, prašymų perduoti bylą nagrinėti kitam teismui ir sujungti bylas parengimas ir pateikimas teismui, atsiliepimo ir tripliko parengimas, rašytinių paaiškinimų parengimas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Nakeda“, j. a. k. 135687886, iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188722373, 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.