- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-146-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17826-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- K. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/01096, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., R. I., N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. M. pateikė skundą dėl antstolio S. U. 2021 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S210001038 ir 2021 m. spalio 27 patvarkymo Nr. S-21-34-30190 panaikinimo, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0034/19/01096, uždrausti antstoliui S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/01096 vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš K. M. ir / ar N. M. turto iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo K. M. skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas (įsiteisės) galutinis teismo sprendimas.
2. Pareiškėjai nurodė, kad teisme vis dar vykstant ginčui dėl turto, į kuri gali būti nukreipiamas išieškojimas vykdomojoje byloje, sudėties, išieškojimo iš pareiškėjo darbo pajamų veiksmai būtų neteisėti ir sukeltų pareiškėjui bei visai jo šeimai dideles neigiamas pasekmes. Nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, jau po pirmojo atskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir pervedimo į antstolio sąskaitą, net ir panaikinus skundžiamus antstolio patvarkymus, pareiškėjo teisės būtų pažeistos ir nebegalėtų būti visiškai apgintos, t. y., net ir pareiškėjui palankus teismo sprendimas nebegalėtų būti tinkamai įvykdytas (antstoliui pervesta pareiškėjo darbo pajamų dalis nebegalėtų būti gražinta pareiškėjui arba toks grąžinimas pareikalautų naujo teisminio ginčo). Pareiškėjas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas ir tolesnis vykdymo veiksmų vykdymas nulemtų didelius pareiškėjo teisių pažeidimus, apsunkintų pareiškėjo, sutuoktinės ir jų išlaikomų nepilnamečių bei pilnamečių (bet savarankiškų pajamų neturinčių) vaikų teises, pareiškėjo pajamos, į kurias skundžiamais antstolio patvarkymais nukreiptas priverstinis išieškojimas, yra vienintelės visos pareiškėjo šeimos pajamos, todėl jų sumažinimas nebeleistų užtikrinti net minimalių pareiškėjo bei jo išlaikomų šeimos narių poreikių. Nurodė, kad antstolis ir išieškotoja elgiasi priešingai – siekia suteikti sau išimtinį prioritetą savo reikalavimui patenkinti, t. y. sukurti išimtinį prioritetą į reikalavimo patenkinimą kitų kreditorių ir pareiškėjo bei jo šeimos su trimis išlaikomais vaikais gerovės bei minimalių poreikių sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas nurodė, kad skundas nėra aiškiai nepagrįstas, todėl padarė išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama.
5. Teismas, vertindamas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, susijusias su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įgyvendinimu, pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. spalio 27 d. antstolio patvarkymo pagrindu yra išieškomos lėšos iš vienintelių šeimos pajamų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., kad pareiškėjas neturi kitų pajamų iš individualios veiklos, nuomojamo turto, gaunamų dividendų ir / ar kt., kad pareiškėjo žmona, nuo 2021 m. birželio 4 d. nutraukus 2012 m. kovo 19 d. darbo sutartį, tikrai nepradėjo dirbti kur kitur ir / ar kt. įrodymų). Be to, pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio darbo užmokestį gauna ir kiek darbo užmokesčio jam liktų atlikus antstolio pritaikytą išieškojimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti formalūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai apie tai, kad galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą antstoliui pervesta pareiškėjo darbo pajamų dalis nebegalėtų būti grąžinta pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog yra išpildoma antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog antstolis S. U. ar išieškotoja R. I. būtų nesąžiningi, bandytų slėpti ir dirbtinai kurti kliūtis grąžinti iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškotas sumas (tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu galutiniu teismo procesiniu sprendimu būtų nuspręsta, kad toks išieškojimas neteisėtas). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta antroji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. M. prašo panaikinti teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nesustabdžius vykdymo veiksmu vykdomojoje byloje, jau po pirmojo atskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir pervedimo į antstolio sąskaitą, net ir panaikinus skundžiamus antstolio patvarkymus, pareiškėjo teisės būtų pažeistos ir nebegalėtų būti visiškai apgintos, t. y. net ir pareiškėjui palankus teismo sprendimas nebegalėtų būti tinkamai įvykdytas (antstoliui pervesta pareiškėjo darbo pajamų dalis nebegalėtų būti grąžinta pareiškėjui arba toks grąžinimas pareikalautų naujo teisminio ginčo, kuris, neabejotina, užsitęstų itin ilgai). Pareiškėjas su sutuoktine augina tris vaikus, du iš kurių yra nepilnamečiai, o vyriausioji dukra tik neseniai (2021 m. spalio 16 d.) sulaukė pilnametystės, ir iki šiol mokosi vidurinio ugdymo mokykloje, neturi savarankišku pajamų, t. y. yra visiškai išlaikoma iš pareiškėjo gaunamu darbo pajamų.
6.2. Pareiškėjas su sutuoktine turi daug įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas pažymi, kad išlaidos šeimoje auginamų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 700 Eur. Papildomai apie 400 Eur sudaro kitų minimaliųjų šeimos poreikių užtikrinimo išlaidos (maistas ir pan.), dar 300 Eur - neišvengiamos transporto išlaidos, komunaliniai mokesčiai už šeimos gyvenamąjį būstą. Pareiškėjas ir sutuoktinė turi kitų įsipareigojimų, kuriais užtikrinami šeimos, vaikų poreikiai. Pareiškėjas ir sutuoktinė yra paėmę būsto paskolą, vartojimo paskolą ir privalo šiuos įsipareigojimus vykdyti, priešingu atveju kiltų papildoma grėsmė pareiškėjo šeimos gerovei, net minimaliųjų poreikių patenkinimui.
6.3. Pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - vykdymo veiksmų sustabdymas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų - atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesu pusiausvyrą bei užtikrina status ąuo išsaugojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda neabejotinai yra ženkliai didesnė negu galimos neigiamos šių priemonių netaikymo pasekmės išieškotojai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21577-1126/2021 pagal pareiškėjos R. I. prašymą suinteresuotiems asmenims N. M., K. M. ir antstoliui S. U. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1977-480/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos R. I. prašymą dėl skolininko K. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų, pareiškėjos, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
7.2. K. M. įstatymo suteiktomis teisėmis naudojasi nesąžiningai, siekdamas visomis įmanomomis priemonėmis stabdyti skolos R. I. grąžinimą, ką sėkmingai daro jau nuo 2018 metų balandžio 16 d. Teisminio skolos išieškojimo proceso pradžioje K. M. skolos egzistavimą apskritai neigė. Vėliau šalys pasirašė taikos sutartį, kuria kreditorė R. I. sutiko su skolininko K. M. pateiktu jam patogiu skolos grąžinimo grafiku. Tačiau K. M. sutarto grafiko nesilaikė, geranoriškai skolos negrąžino. Per visą antstolio vykdomą skolos išieškojimo laikotarpį nuo 2018 metų K. M. su R. I. nesusisiekė. Nei su kreditore, nei su antstoliu nesprendė galimybės skolos grąžinimą išdėstyti ar imtis kitų priemonių skolai grąžinti.
7.3. Nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo galimybę prie atskirojo skundo pridedamus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo juos priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
6. Apeliantas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prašė teismo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/01096 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
7. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
8. Bylos duomenimis, antstolis S. U. vykdo vykdomąją bylą Nr.0034/19/01096, pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2-3208-375/2019, dėl 5 000 Eur skolos, dėl 4 081 Eur skolos ir 5 000 Eur skolos, iš viso – 14 081 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos R. I. naudai.
9. Pareiškėjas skundžia antstolio S. U. 2021 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. S-210001038, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. prašymo ir nesustabdė vykdymo veiksmų Nr.0034/19/01096 ir 2021 m. spalio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-34-30190, kuriuo darbdavys įpareigotas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir šias sumas pervesti į antstolio banko sąskaitą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirąjį skundą grindė tuo, kad vyksta teisminis ginčas dėl turto, į kuri gali būti nukreipiamas išieškojimas vykdomojoje byloje, sudėties, todėl išieškojimo iš pareiškėjo darbo pajamų veiksmai būtų neteisėti ir sukeltų pareiškėjui bei visai jo šeimai dideles neigiamas pasekmes.
12. Liteko duomenimis nustatyta, kad išieškotoja R. I. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, prašydama nustatyti, kad: 1) žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini)žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto bei 1/2 dalis lėšų, gautų antstoliui priverstine tvarka realizavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, priklauso skolininkui K. M.; 2) K. M. sutuoktinės N. M. darbo užmokestis, gaunamas Kulautuvos lopšelyje-darželyje ir jam prilygintos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių pajamų priklauso skolininkui K. M.. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-21577-1126/2021 pareiškėjos pašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini); nustatė, kad skolininkui K. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis N. M. darbo užmokesčio, gaunamo Kauno r. Kulautuvos lopšelyje-darželyje ir jam prilygintų išmokų. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1977-480/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal skundžiamą 2021 m. spalio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-34-30190 dėl skolos išieškojimo pareiškėjo darbdavys būtų atlikęs kokius nors išskaitymus, o išskaitytas sumas būtų pervedęs į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
14. Vien pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas ir sutuoktinė yra paėmę būsto paskolą, vartojimo paskolą ir privalo šiuos įsipareigojimus vykdyti, turi daug įsipareigojimų kreditoriams, turi kitų įsipareigojimų, kuriais užtikrinami šeimos, vaikų poreikiai, nepagrindžia vykdymo veiksmų stabdymo būtinumo. Pareiškėjas prie atskirojo skundo pateikė duomenis, kad jis 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-470(duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta pareiškėjo sutuoktinės 2020 m. liepos 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 54 (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas ir sutuoktinė, tikėtina, gauna stabilias pajamas, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados dėl, pareiškėjo manymu, jam kilsiančios neproporcingos žalos laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo atveju. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atliekami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos interesai.
15. Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis), pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.