Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2-389-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2-389-780/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
E. J.
Civilinė byla Nr. 2-389-780/2013;proceso Nr. 2-27-3-00278-2014-8;procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 42.9; 42.10;
(S)44.5.1; 63.2; 99.5;116.5.1; 116.5.2.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8917,50 Lt (3303,90 Lt skolos, 2922,57 Lt palūkanų, 1199,30 Lt delspinigių, 1061,45 Lt palūkanų delspinigių, 430,28 Lt iki­teis­­minio sko­los išieškojimo išlaidų); 17,5 procentų dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (3303,90 Lt) sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iš­kė­­limo teis­me iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. At­­sa­­ko­­vui ne­­pat­­ei­kus at­si­lie­pi­mo į pareikštą ieškinį arba reikiamų paren­gia­mųjų pro­ce­sinių dokumentų, pra­šo pri­im­ti sprendi­mą už akių.

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2014-05-17 (b. l. 33). Atsakovas per nu­­­s­ta­­­­ty­tą 15 dienų terminą be pateisina­mos prie­žas­­ties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (Lie­tuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad 2008-02-25 AB „Swedbank“ ir atsakovas E. J. sudarė kreditinės kortelės mokėjimo sutartį Nr. 08-015491-RK, pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, todėl bankas sutartį nutraukė. 2009-05-21 reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu perlei­do ieškovei UAB ,,Gel­­vora“. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo tei­sės perleidimą ir paragino sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo (b. l. 2-5).

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia: reikalavimo teisių per­leidimo sutartimi Nr. 09-20-54 (b. l. 6-17), kreditinės kortelės mokėjimo sutartimi Nr. 08-015491-RK (b. l. 18-19), pretenzija atsakovui (b. l. 20), pranešimu dėl reikalavimo perleidimo (b. l. 21), delspinigių, palūkanų ir palūkanų delspinigių paskaičiavimo aktais (b. l. 22-24), ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine (b. l. 25), išrašu iš bylų priėmimo–perdavimo akto prie reika­la­vi­mo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 (b. l. 26).

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­­kin­­­tinas iš dalies.

Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vie­na­ša­liškai atsisa­ky­ti įvykdyti prievolę ar vie­na­šališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įsta­ty­mo galią, o sutarties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­dy­mas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvyk­dymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvyk­dy­mo termi­ną, skoli­nin­kas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas pa­lū­ka­nas, ku­rios yra laiko­mos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutiki­mo perleisti visą reika­la­vimą ar jo dalį ki­tam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutar­čiai arba jeigu reikala­vi­mas nesu­si­jęs su kre­di­to­riaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prie­­vo­lės įvykdymui užtik­rin­ti nusta­ty­tos tei­sės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Atsa­kovas, nevykdy­da­mas savo įsipareigo­ji­mų, laiku ir tinkamai negrąžindamas suteikto kre­­dito, nemokė­da­mas palūkanų, pa­žeidė prie­­volių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsižvelgiant į tai, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ reikalavimus atsakovo atžvilgiu perleido ieškovei UAB ,,Gelvo­ra“, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3303,90 Lt skolos ir 2922,57 Lt pa­lū­ka­nų yra pagrįs­tas ir tenkintinas.

Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiamos 17,5 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 3303,90 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-05-15, iki teismo spren­di­mo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1199,30 Lt delspinigių ir 1061,45 Lt palūkanų dels­pinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įs­ta­tymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kredito­riui, jei­gu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prie­volių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 da­lis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuos­to­liais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvyk­do­ma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netin­ka­mo įvykdymo atveju sko­li­ninkas nega­­li jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų nepro­tin­gos, akivaizdžiai per didelės, at­si­žvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo pada­rinius, skolinin­ko elgesį, prie­volės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teis­mo diskrecinė teisė mažinti nete­sy­­bas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontro­liuo­ja netesybų dy­dį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepa­g­rįstai pratur­tėti. Sutartyje šalių nusta­­tytos netesybos už prievolės neįvyk­dymą ar netin­ka­mą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 da­lies nu­s­ta­ty­ta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsi­ra­dusias netesybas tik nu­statęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai dide­lės) arba prievolė iš da­lies įvyk­dy­ta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesy­bos“ (CK 6.73 straips­nio 2 dalis) arba „nepro­tin­gai didelės nete­sybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įsta­tyme nesukon­k­re­tin­tos. Kriterijus, ku­riuos taikant spren­džiama, ar netesybos ne per didelės, nusta­to ir pagal juos vertina netesybas teis­mai, nagri­nė­da­mi konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukš­čiau­siasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vie­nodą teismų prak­tiką. Pagal formuojamą praktiką nuro­­dytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutarti­nių santy­kių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išim­ti­nes arba alter­na­tyvias netesybas, prievolės vertę, prie­vo­lės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus pa­tir­tų nuostolių dy­dį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, pro­tin­gu­mo princi­pais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-367/2006; Nr. 3K-3-85/2007; Nr. 3K-7-304/2007; Nr. 3K-3-503/2007; Nr. 3K-3-401/2008, Nr. 3K-7-409/2010; Nr. 3K-3-460/2010; Nr. 3K-3-62/2012).

Ieškovė atsakovui paskaičiavo 1199,30 Lt delspinigių ir 1061,45 Lt palūkanų delspinigių (už 360 dienų) (b. l. 22, 24), taikant sutartyje numatytą 0,1 procento dydžio delspinigių normą (b. l. 18). Teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad tokios delspinigių ir delspinigių palū­ka­nų sumos susidarė dėl to, kad ieškovė reikalavimo sutarties perleidimo pagrindu įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą, atsakovui nevykdant prievolės ieškovei, dėl savo pažeistų teisių gyni­mo į teismą su ieškiniu operatyviai nesikreipė, nors tam buvo visos prielaidos, kadangi atsakovas prievolės atsi­skai­­tyti nevykdė jau pradinei kreditorei AB „Swedbank“, todėl nebuvo pakan­kamo pag­rin­do many­ti, kad atsakovas geranoriškai įvykdys savo įsipareigojimus naujajam kredi­toriui. Byloje nėra duo­me­nų, kad tiek pirminė kreditorė AB „Swedbank“, kol 2009-05-21 perdavė reikalavimo teisę ieš­ko­vei, tiek pati ieškovė būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad skola būtų išieškota anksčiau. Byloje yra pateiktas vienintelis 2009-07-02 ieškovės pranešimas atsakovui dėl reika­la­vi­mo perlei­di­mo, kuria­­me skolos suma nurodyta 3303,90 Lt, delspinigiai – 40,25 Lt, palūkanos – 201,90 Lt (b. l. 21). Nors atsakovas laikytinas nesąžiningu, kadangi laiku neįvykdė prievolės nei pradi­niam, nei vėles­niam kreditoriui, ieškovės delsimas savo pažeistas teises ginti teismo keliu, atsi­žvel­giant į nusta­tytas aplinkybes, laikytinas nepagrįstu. Toks kreditorių, kaip verslininkų, elgesys ver­tintinas kaip nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieš­kojimo iš atsa­ko­vo buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai nega­li­ma vertinti kaip sąžiningą nuken­tė­­jusios šalies nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplin­ky­bes, konstatuotina, kad ieš­­kovės prašomi pri­teis­ti iš atsakovo 1199,30 Lt delspinigiai ir 1061,45 Lt palūkanų delspi­ni­giai yra nepro­tin­gai dideli ir nesą­žiningi, pažeidžia atsakovo, kaip silpnesniosios sutar­ties šalies, teises ir teisėtus intere­sus. Todėl teismas, vadovauda­ma­sis CK 6.258 straipsnio 3 da­­­li­mi ir CK 1.5 straip­snyje įtvir­tin­tais teisin­gumo, protingumo ir sąžiningumo princi­pais, prašomas priteisti delspi­ni­gių ir dels­pi­ni­gių palūkanų sumas mažina, priteisiant: 0,1 procento dydžio delspinigius už 180 dienų, tai yra 594,70 Lt (3303,90 Lt x 0,1 % x 180 d.), ir 0,1 % dydžio palūkanų delspinigius už 180 dienų, tai yra 526,06 Lt (2922,57 Lt x 0,1 % x 180 d.). Kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių ir palū­ka­nų delspi­ni­gių pritei­si­mo atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 430,28 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo iš­lai­das (b. l. 4). Iš minėtų išlaidų išklotinės matyti, kad jas sudaro: pranešimų siuntimas Lie­­­tu­voje, spausdi­ni­­mas, vokas, telefoniniai skambučiai, automatinis skambintuvas, SMS žinutės, už­­klau­sos Nekilno­ja­mojo turto re­gis­­trui ir Gyventojų registrų tarnybai (b. l. 25). Daugelis iš šių išlaidų yra tiesiogiai pa­ti­ria­mos dėl tiesioginės ieškovės veiklos – skolų išieškojimo ir admi­nis­t­ra­vimo, todėl tai yra ne tiek iki­teis­­minio skolos išieškojimo išlaidos, o neišvengiamos išlaidos vykdant savo ūkinę komerci­nę veik­lą, ir šios iš­laidos negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurody­tomis iš­lai­do­mis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas užklausiant Nekilno­ja­­mojo turto registrą ir Gyventojų registro tarnybą. Atsižvelgiant į iš­dėstytą, ieškovės reikalavimas da­ly­je dėl 430,28 Lt ikiteis­mi­nio skolos išieškojimo išlaidų pritei­simo at­me­s­ti­nas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti pra­leis­­tas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūka­nas už pri­teistą su­mą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo, ten­kin­tinas.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 268 Lt žyminis mokestis (b. l. 30). Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 8917,50 Lt sumą, teis­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 7347,23 Lt, t. y. patenkino 82,39 procentus pareikštų reikalavimų, todėl pro­por­cingai patenkintų reikalavimų daliai iš at­sa­kovo ieškovei priteis­ti­na 221 Lt žyminio mokes­čio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,30 Lt), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB ,,Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3303,90 Lt (tris tūkstančius tris šimtus tris litus 90 ct) skolos, 2922,57 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du litus 57 ct) palūkanų, 594,70 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus 70 ct) delspinigių, 526,06 Lt (penkis šimtus dvidešimt šešis litus 06 ct) palūkanų delspinigių, 17,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 3303,90 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-05-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7347,23 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-05-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 221 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka