- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- e2YT-28505-1090/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16832-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Diamedica“ skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB „Airstiga“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Diamedica“ kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. antstolio nurodymą Nr. S-25-179-16518, kuriuo buvo priverstinai nurašytos UAB „Diamedica“ piniginės lėšos 111,41 Eur sumai, ir nedelsiant gražinti UAB „Diamedica“ nurašytas lėšas, t. y. 111,41 Eur sumą.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-426-856/2024 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 900,00 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Diamedica“ išieškotojos UAB „Airstiga“ naudai, o 2025 m. balandžio 7 d. pareiškėja visiškai apmokėjo teismo priteistą sumą bei apmokėjimo dokumentą pateikė išieškotojai ir antstoliui, tačiau 2025 m. balandžio 14 d. pareiškėja gavo iš antstolio 2025 m. balandžio 10 d. surašytus turto arešto aktą, patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo, o 2025 m. balandžio 14 iš antstolio gavo raginimą įvykdyti sprendimą. Pareiškėjos teigimu, ji 2025 m. balandžio 14 d. informavo antstolį, kad skola jau buvo sumokėta prieš savaitę ir kad apie tai išieškotoja ir antstolis buvo informuoti, dėl ko 2024 m. balandžio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą panaikinti visus turto arešto aktus, o 2025 m. gegužės 14 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. S-25-179-16518 priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas. Pasak pareiškėjos, jai sumokėjus visas vykdomajame rašte nurodytas sumas, iš skolininko neturėjo būti išieškota daugiau piniginių lėšų, kadangi pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką tais atvejais, kai skola yra sumokama iki raginimo išsiuntimo dienos, vykdymo išlaidas privalo apmokėti ne skolininkas, bet išieškotojas.
3. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2025 m. birželio 13 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis nurodo, jog vykdomoji byla pradėta 2025 m. balandžio 4 d., o 2025 m. balandžio 7 d. skolininkė antstoliui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje nurodyta, jog priteista 2 900,00 Eur skolos suma pervesta į išieškotojos sąskaitą, taigi, mokėjimas atliktas po vykdomosios bylos užvedimo. Taip pat 2025 m. balandžio 15 d. išieškotoja pateikė antstoliui informaciją, kad įsiskolinimas pervestas 2025 m. balandžio 7 d. Antstolis pažymi, jog 2025 m. balandžio 10 d. skolininkei buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, už turto arešto įregistravimą, išregistravimą yra mokamas atitinkamas mokestis (3,28 Eur) VI Registrų centrui. Antstolio teigimu, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktą, visos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininkės, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Taigi, įvertinus tai, kad skolininkas skolą sumokėjo tik po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir po vykdymo veiksmų pradžios, jam tenka pareiga padengti vykdymo išlaidas, kurios atsirado vykdymo procese, ir nėra pagrindo jų perkelti išieškotojai ir išieškotą sumą grąžinti skolininkei.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose laikosi pozicijos, jog antstolis neturėjo teisės 2025 m. gegužės 14 d. surašyti nurodymo Nr. S-25-179-16518 priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas, kadangi visos vykdomajame rašte nurodytos sumos buvo sumokėtos išieškotojai dar prieš surašant, išsiunčiant ir įteikiant raginimą skolininkei, t. y. 2025 m. balandžio 7 d., o antstolis dar 2025 m. balandžio 7 d. buvo informuotas apie tai, kad visos vykdomajame rašte nurodytos sumos buvo sumokėtos. Pasak pareiškėjos, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 152, 163 ir 173 punktus darytina išvada, kad skolininkas administravimo išlaidas moka tik tuo atveju, jeigu jis skolą apmoka po raginimo išsiuntimo dienos, o pagal teismų praktiką tais atvejais, kai skola sumokėta dar iki raginimo išsiuntimo dienos, nėra pagrindo reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininko. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėja sprendimą įvykdė ir skolą apmokėjo iki konkrečių vykdymo veiksmų pradėjimo ir apie tai, kad skola apmokėta, informavo tiek išieškotoją, tiek antstolį, o antstolis raginimą skolininkui pateikė jau po to, kai tiek antstoliui, tiek išieškotojui buvo pateikti duomenys, jog teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas, t. y. 2025 m. balandžio 14 d. Be to, kadangi skola buvo apmokėta ne per raginime nurodytą laikotarpį, bet dar iki raginimo pateikimo skolininkei, Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktas netaikytinas. Jeigu antstolis kokius nors vykdymo veiksmus atliko po to, kai gavo informaciją, jog skola yra visiškai apmokėta, atsakomybė už tokių antstolio veiksmų atlikimą turėtų tekti išieškotojui ir/arba antstoliui.
Atsiliepimas
5. Antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog mokėjimas buvo atliktas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, vykdomosios bylos užvedimo ir pradinių vykdymo veiksmų, susijusių su skolininko turtinės padėties patikrinimu atlikimo, taigi, išieškotoja, teikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Šiuo atveju išieškotoja būtinųjų vykdymo išlaidų sumą pagal antstolio išrašytą ir 2025 m. balandžio 5 d. pateiktą sąskaitą faktūrą yra apmokėjusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 610 straipsniu, išieškotojas teisėtai pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi teisę šias išlaidas atgauti, o skolininkas ne laiku įvykdęs teismo sprendimą, turi pareigą apmokėti išieškotojo turėtas išlaidas. Taigi, kadangi skolininkė skolą sumokėjo po teisėtai įstatyme nustatytu terminu išieškotojo pateikto vykdyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir po vykdymo veiksmų pradžios, jai tenka pareiga padengti vykdymo išlaidas, kurios atsirado vykdymo procese. Antstolis pažymi, jog vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, o ne nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, kaip traktuoja skolininkė. Raginimas yra pirminis dokumentas, kuris siunčiamas įstatyme numatytais atvejais, tačiau šis dokumentas nėra vykdymo veiksmų ir vykdomosios bylos pradžios momentas. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis pradėtoje vykdyti vykdomojoje byloje pradžioje patikrina skolininko turtinę padėtį, sprendžia dėl turto arešto būtinybės ir po to rengia pradinius dokumentus, o tais atvejais, jeigu skola sumokama jau pradėjus vykdomąją bylą, skolininkui tenka neigiamos pasekmės už laiku neįvykdytą teismo sprendimą ir jam tenka pareiga atlyginti išieškotojo sumokėtas ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Airstiga“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).
9. Iš teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0179/25/00660 kopijoje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-856/2024 išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta iš UAB „Diamedica“ išieškoti UAB „Airstiga“ naudai viso 2 900,00 Eur sumą.
10. Byloje nustatytos aplinkybės, jog 2025 m. balandžio 7 d. skolininkė visiškai apmokėjo teismo priteistą sumą bei apmokėjimą įrodantį dokumentą pateikė išieškotojai ir antstoliui. 2025 m. balandžio 10 d. antstolis surašė turto arešto aktą, patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo, taip pat raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-179-12394, kuriuos skolininkė gavo 2025 m. balandžio 14 d. Tą pačią dieną (2025 m. balandžio 14 d.) pareiškėja informavo antstolį, kad skola jau buvo sumokėta. Taip pat 2024 m. balandžio 15 d. pareiškėja elektroniniu paštu informavo antstolį, jog skola buvo visiškai apmokėta dar prieš raginimo ir antstolio patvarkymo pateikimą skolininkui, todėl vykdymo išlaidas (jeigu tokios buvo patirtos) turėtų padengti išieškotojas. 2025 m. gegužės 14 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė skundžiamą nurodymą Nr. S-25-179-16518 priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas, nurodant, kad yra nurašoma 111,41 Eur lėšų.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti 2025 m. balandžio 4 d., kad 2025 m. balandžio 7 d. skolininkė visiškai apmokėjo teismo priteistą sumą ir kad raginimas įvykdyti sprendimą ir kiti antstolio procesiniai dokumentai buvo priimti 2025 m. balandžio 10 d. bei įteikti skolininkei 2025 m. balandžio 14 d. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis turėjo teisinį pagrindą 2025 m. gegužės 14 d. priimti nurodymą Nr. S-25-179-16518, kuriuo buvo priverstinai nurašytos UAB „Diamedica“ piniginės lėšos 111,41 Eur sumai. Pareiškėjos manymu, ji įvykdė sprendimą ir apie tai informavo tiek išieškotoją, tiek antstolį dar iki raginimo priėmimo ir jo išsiuntimo skolininkei, todėl antstolis neturėjo teisės priimti nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės. Antstolis laikosi pozicijos, jog teisėtai užvedus vykdomąją bylą ir atlikus pirminius vykdymo veiksmus, nėra jokio pagrindo atleisti skolininkės nuo vykdymo išlaidų už šių veiksmų atlikimą sumokėjimo.
12. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte numatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
13. Pastebėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra atskirai aptartas vykdymo išlaidų paskirstymo klausimas tokiu atveju, kai skola sumokėta dar iki raginimo išsiuntimo dienos, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, jog šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė atleistų skolininkę nuo pareigos padengti antstolio paskaičiuotas išlaidas. Skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tik tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo. Šiuo atveju teismas vertina, jog išieškotoja teisėtai ir pagrįstai pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui, kadangi jo pateikimo ir priėmimo vykdyti metu (2025 m. balandžio 4 d.) teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Taigi, vykdymo procesas prasidėjo pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui ir antstoliui jį priėmus, todėl negalima pripažinti, kad vykdomasis dokumentas būtų buvęs pateiktas be pagrindo. Nors byloje nustatyta, jog skolininkė 2025 m. balandžio 7 d. sumokėjusi skolą apie tai informavo tiek išieškotoją, tiek antstolį, vykdymo procesas jau buvo prasidėjęs ir antstolis turėjo teisę ir pareigą atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus, todėl šiuo atveju yra pagrindas reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininkės. Kaip minėta, teismo sprendimas nebuvo įvykdytas laiku ir išieškotoja pagrįstai jį pateikė vykdyti antstoliui, atlikusiam pirminius vykdymo veiksmus, todėl skolininkei, nors ir geranoriškai, tačiau laiku neįvykdžiusiai teismo sprendimo, kyla neigiamos pasekmės.
14. Teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodomoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-168-227/2018 situacija nėra analogiška šiai bylai, kadangi minėtoje byloje skola buvo sumokėta iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti momento, t. y. iki tol, kol antstolis dar neturėjo teisinio pagrindo atlikti vykdymo veiksmų. Gi šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad skola sumokėta jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartimi ir šiuo atveju tenkinti pareiškėjos skundo.
15. Pažymėtina, jog skolininkė pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, skolininkė nepateikė jokių argumentų dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų sumų nepagrįstumo. Minėta, jog skolininkė vykdomojo dokumento jame nurodytais terminais gera valia neįvykdė, todėl pagrįstai buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkė turi atlyginti vykdymo išlaidas. Duomenų, kad vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas, 50 punktas, 60 punktas, 68 punktas).
16. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolio Roberto Vasiliausko veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. antstolio nurodymo Nr. S-25-179-16518 bei gražinti pareiškėjai nurašytų 111,41 Eur dydžio lėšų.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Diamedica“ skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.