Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, šias bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių paskirtų bausmių, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta bei įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš J. B. 718,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 14 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt sudaręs nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žaidimų konsolės „Sony Playstation 5“ bei 2021 m. lapkričio 14 d. 11 val. 15 min. atvykęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), išsinuomojo (Nuomos ID (duomenys neskelbtini)) žaidimų konsolę „Sony Playstation 5“, kurios vertė 499 Eur, bei žaidimus „Cant Drive This“, kurio vertė 28,99 Eur, „Ratchet“, kurio vertė 69,99 Eur, „Mortal 11 Kombat“, kurio vertė 51,99 Eur, ir žaidimų pultą, kurio vertė 69 Eur, laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., tačiau žaidimų konsolės „Sony Playstation 5“ ir žaidimų „Cant Drive This“, „Ratchet“, „Mortal 11 Kombat“ bei žaidimų pulto negrąžino ir tokiu būdu juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 718,97 Eur dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, už ją paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – ir jos dydžio, taip pat nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, nuteistajam pagal BK 183 straipsnį paskirta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiais, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu. Apeliantas tik prašo jam paskirtos galutinės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas J. B. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiais, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo ir dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, o jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

8. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. nuteistas už padarymą nesunkaus nusikaltimo, kuris nepasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – apeliantas neteisėtai pasisavino nuomos sutarties pagrindu jam perleistą juridinio asmens turtą – žaidimų konsolę, pultą bei žaidimus, bendros 718,97 Eur vertės. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neginčijo bendrovei padarytos turtinės žalos fakto ir jos dydžio. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau vien jos savaime niekaip nenulemia darymo išvados, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti J. B. realiai neatliekant jam paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje J. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, J. B. iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje buvo teistas tris kartus, o po jos įvykdymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar keturi šiuo metu jau įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi, viso Lietuvos Respublikoje apeliantas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas yra teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir keturis kartus už sukčiavimą, t. y. veiką, kuria, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo pasikėsinta į svetimą nuosavybę. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Iki BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nuteistasis jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu 2 metams, tačiau J. B. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – jis probacijos laikotarpiu padarė šiurkščius pažeidimus (be jo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, nesilaikė pareigos dirbti arba mokytis, darė administracinius teisės pažeidimus), dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o vėliau išduotas Europos arešto orderis, kadangi J. B. pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nei bausmės vykdymo atidėjimo metu apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo tas faktas, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis padarė aštuonias naujas nusikalstamas veikas. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad J. B. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. B. per paskutinius penkerius metus yra padaręs eilę administracinių nusižengimų (administracinio nusižengimo registro išrašą sudaro net 23 lapai), tame tarpe ir itin šiukščių – jis baustas už pasipriešinimą policijos pareigūnui, vairavimą esant neblaiviam, neturint specialiosios teisės vairuoti, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir t. t.

10. Kadangi po teismo praeityje jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis ne tik, kad nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, tačiau ir pasiųstas atlikti ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę nesistengė pasitaisyti, o toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis turės nutraukti vykdomą individualią veiklą, dėl ko neigiamas pasekmes patirs ne tik jis, tačiau ir dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų nukentėję asmenys, kadangi negaudamas pajamų jis negalės dengti nusikaltimais jiems padarytos ir teismo priteistos žalos. Byloje esančiu išrašu iš Sodros informacinės sistemos nustatyta, kad nuo 2018 m. vasario 14 d. J. B. yra įregistravęs individualią veiklą. Tačiau byloje daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis iš tiesų faktiškai vyko individualią veiklą, jei vykdo – kokias pajamas iš to gauna. Todėl ši apelianto nurodoma, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais patikimai neįrodyta aplinkybė nagrinėjamo klausimo kontekste nevertinama. Kita vertus, net jei nuteistasis iš tiesų užsiima kokia nors savarankiška komercine, gamybine, kūrybine ar profesine veikla, dėl ko laisvės atėmimo bausmės atlikimas turės neigiamas pasekmes jos vystymuisi ir t. t., tai yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiųjų nuo jo padarytų nusikaltimų interesus, jog nuteistasis kuo greičiau atlygintų jiems padarytą žalą, pažymėtina, kad J. B. įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, iš kurių būtų daromi išskaitymai civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems, gali ir atlikdamas bausmę pataisos namuose.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų J. B. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 21 d. pažyma Nr. APD-2022-07207, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant J. B., sudaro 100 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

16. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą, gaunamas pajamas iš individualias veiklos, jei tokia veikla apskritai vykdoma. Iš byloje esančios pažymos (1 t., b. l. 110-111) matyti, kad už administracinius nusižengimus/administracinės teisės nuteistajam paskirtų ir nesumokėtų baudų suma sudaro daugiau nei 9 000 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nutarta priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 718,97 Eur turtinei žalai atlyginti. Įvertinus vien paminėtus apelianto turimus įsiskolinimus, tą faktinę aplinkybę, kad nuosprendžiui įsiteisėjus jis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų bei būtų netikslingas, kadangi tikėtina, jog priverstinis išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai ar būtų apskritai neįmanomas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš J. B. valstybės naudai 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 21 d. pažymą Nr. APD-2022-07207.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.