- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-1636-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02086-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. M. 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 620,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-06 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovas atsakovui suteikė 1 491,54 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2009-04-06. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau savo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir mokėtinų įmokų nustatytu grafiku nemokėjo. 2011-02-22 dienai atsakovo skola sudaro 192,34 Lt mokėtinų įmokų ir sutarties pagrindu paskaičiuotų 620,80 Lt delspinigių, kuriuos ieškovas teismo ir prašė priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. M. ieškovo UAB „General Financing“ naudai 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 124,16 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 316,50 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas – 26,13 Lt. Teismas taip pat priteisė iš šalių išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo 2,81 Lt ir iš atsakovo 1,79 Lt.
Teismas konstatavo, kad šalys tarpusavyje sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, vartojimo kredito sutartis - kai kredito davėjas (bankas ar kita kredito įstaiga) suteikia kredito gavėjui (vartotojui fiziniam asmeniui) nustatyto dydžio kreditą (pinigines lėšas), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą pinigų sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str., 6.886 str.). Civilinio kodekso 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovas savo pareigos mokėti nustatytas įmokas tinkamai ir laiku nevykdė, todėl teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 192,34 Lt nesumokėtų mokėtinų įmokų yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorių nuostatomis atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Ieškovas nurodė, kad mokėtini delspinigiai sudaro 620,80 Lt. Teismas nurodė, kad netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas motyvavo, kad nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį – vartojimo sutartis, sutarties šalis – vartotojas (fizinis asmuo) ir kreditorius – (juridinis asmuo), skolos dydį – 192,34 Lt, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 620,80 Lt, yra aiškiai per dideli. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nusprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarytų 124,16 Lt delspinigių. Todėl siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo principą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 620,80 Lt delspinigių teismas patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 124,16 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu. Teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, teismui pateikė tik PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MPGI03939, 171,82 Lt sumai. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tam tikrų sumų sumokėjimą per kredito įstaigą, gali būti mokėtojui išduotas dokumentas (pažyma, išrašas, pakvitavimas ir pan.), kuriame nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai bei kuris yra patvirtintas kredito įstaigos antspaudu bei operaciją atlikusio darbuotojo parašu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas padarė išvadą, kad ieškovui nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB „General Financing“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo už akių dalį, kurioje buvo atmesta ieškinio reikalavimas dėl 496,64 Lt delspinigių priteisimo; panaikinti sprendimo už akių dalį, kurioje buvo priteista iš UAB „General Financing“ išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 2,81 Lt; priteisti iš atsakovo nepriteistą 496,64 Lt delspinigių sumą; priteisti iš atsakovo nepriteistas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, t.y. 40,87 Lt; priteisti iš atsakovo nepriteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo skelbimo būdų, t.y. 171,82 Lt; priteisti iš atsakovo 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Nurodo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenka sutarties sąlygas). Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų ne privalomumas vartotojui. Teismas negali dirbtinai išvesti ir priskirti sutarties sąlygų nesąžiningoms. Netesybų samprata ir teisėta kreditoriaus teisė į delspinigius yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Taip pat Civilinio kodekso leidžia susitarti dėl netesybų dydžio, todėl iš esmės sąlyga, kurią teismas pripažino nesąžininga, apskritai neturėtų būti vertintina nesąžiningumo požiūriu. Bendrovei ypač svarbus griežtas prievolių terminų laikymasis, todėl atitinkamai yra įvertintas ir netesybų dydis. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Vien netesybų dydžio procentinė išraiška negali būti pagrindu pripažinti netesybų dydį neprotingai dideliu. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nurodydamas, kad reikalaujami delspinigiai aiškiai per dideli, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl priteisiant netesybas būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenka sutarties sąlygas). Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Ieškovo bendrovė yra finansų įstaiga. Pagal finansų įstaigų įstatymo reikalavimus bendrovė privalo veikti saugiai ir patikimai, taip pat privalo valdyti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti. Bendrovė veikia itin jautrioje finansų rinkoje. Net menki pokyčiai šioje rinkoje turi labai didelės įtakos bendrovės veiklai. Bendrovė privalo skubiai reaguoti į ekonominius ir kitokius pokyčius šioje rinkoje, turi nedelsiant imtis tam tikrų rizikos valdymo priemonių. Netesybos yra svarbi rizikos valdymo priemonė, padedanti užtikrinti klientų atsakingumą bei rūpestingumą. Apie netesybų dydį klientai yra aiškiai informuojami, jiems pranešama apie prievolių vykdymo laiku svarbą bendrovei, tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo skelbimo būdu. Ieškovas teismui 2011-05-05 dieną pateikė įrodymus (laikraščius) apie tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo skelbimo būdu tinkamai bei pateikė teismui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MPGI03939. Teismas nurodė, kad toks įrodymas nepagrindžia prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo skelbimo būdu nepriteisė. Apeliantas pažymi, kad pagrindinė PVM sąskaitos-faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str. ir šio straipsnio 8 d., Vyriausybės 2002-05-29 nutarimo Nr. 780 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita-faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. PVM sąskaita-faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, PMV sąskaita-faktūra įtvirtina prievolę sumokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti sumą už nurodytas joje paslaugas. Bendrovė įmonei UAB „MPG idea“, su kuria ieškovas bendradarbiauja skelbdamas procesinius dokumentus laikraščiuose, atsiskaito daugiau nei už vieną pranešimo paskelbimo spaudoje, todėl pateikti teismui atskiro mokėjimo nurodymo neturi galimybės. Apeliantas pateikė 2011-05-10 dienos mokėjimo nurodymą Nr. MPG-0510, kuriame nurodyta, kad UAB „MPG idea“ apeliantas atsiskaitė už pranešimus spaudoje sumokėdamas 4 123,68 Lt sumą. Prie mokėjimo nurodymo Nr. MPG-0510 pridedama detalizacija, kurioje nurodoma už kurias PVM sąskaitas-faktūras yra apmokėta. Joje nurodoma, kad yra apmokėta PVM sąskaita-faktūra Nr. MPGI03939, kuri buvo išrašyta už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas neginčija sprendimo už akių dalies dėl 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 124,16 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 26,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 496,64 Lt delspinigių, taip pat prašo: panaikinti sprendimo už akių dalį, kurioje buvo priteista iš UAB „General Financing“ išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 2,81 Lt; priteisti iš atsakovo nepriteistas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, t.y. 40,87 Lt; priteisti iš atsakovo nepriteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, t.y. 171,82 Lt, bei priteisti iš atsakovo 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad toks sprendimas pažeidžia sutarčių laisvės principą, o priteista delspinigių dalis nepadengia kreditoriaus patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių ieškovo argumentų apeliacinio skundo ribose.
Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovui pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai 0,5 proc., mokami kas dieną, prilygsta net 182,50 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.
Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnį įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.
Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2007, Nr. 3K-3-503/2007). Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.
Ieškovo apeliaciniame skunde minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esantys išaiškinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiškiai nepagrįstas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas, ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 620,80 Lt delspinigius sumažino iki 124,16 Lt, t.y. 0,1 proc. už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Sumažindamas sutartines netesybas, pirmosios instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje.
Ieškovas, prašydamas tenkinti apeliacinį skundą remiantis teismų praktika, ir Lietuvos Respublikos teismuose pateikęs eilę analogiškų ieškinių vartotojams, kuriems teikė vartojimo kreditus pagal tipines vartojimo kredito sutartis, turėjo nurodyti būtent šiose bylose suformuotą teisminę praktiką, sprendžiant reikalavimų teisėtumą dalyje, kurioje buvo prašoma priteisti iš vartotojų-atsakovų pagal sutarčių finansavimo sąlygose numatytą delspinigių normą - 0,500 procentų, tačiau tokios praktikos nei ieškinyje, nei skunde nenurodė. Tai, kad jau 2010-04-21 buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-346-611/2010, kuri yra analogiška su šia byla, ir kurioje nurodyta, jog nustatyti delspinigiai 0,5 procentai per dieną pažeidžia teisės principus, kad pirmosios instancijos teismo priteisti sumažinti delspinigiai, t.y. 0,1 procento nuo negrąžintos sumos per dieną, yra pagrįstai sumažinti, kad sutarties nuostatos koreguotinos iki tokio dydžio delspinigių pagal protingus sąžiningo verslo praktikos reikalavimus ( CK 6.228 straipsnio 2 dalis), leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika analogiškose bylose yra būtent tokia, kad delspinigiai mažinami iki 0,1 procento per dieną, tačiau ieškovas nenurodo apeliaciniame skunde, kodėl apylinkės teismas neturėjo remtis šia teismine praktika. Be to, byloje pagal ieškovo ieškinį vartotojui jau buvo priimta ir kita Vilniaus apygardos teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2010, kurioje konstatuota, kad ieškovo UAB „General Financing“ prašomi priteisti 0,25 procentų dydžio delspinigiai, mokėtini per dieną, yra neprotingai dideli, todėl jie buvo sumažinti iki 0,1 procento pagrįstai. Vėlesnė teisminė praktika taip pat nepakito. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-808-464/2012, kurioje nutartis priimta 2012-05-02, ieškovo UAB „General Financing“ prašomos priteisti netesybos iš vartotojos atsakovės A. V. buvo sumažintos nuo 0,5 procento iki 0,2 procento, t.y. iki atsakovės pripažįstamos sumos. Ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2090-221/2012, kurioje 2012-12-07 priimta nutartimi konstatuota, jog 0,1 procento delspinigiai už prievolės įvykdyti praleidimo dieną, yra pakankami. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybas sumažino nuo 0,5 procentų iki 0,1 procento, nes atsakovė buvo sumokėjusi nemažą dalį skolos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, delspinigiai buvo sumažinti pagrįstai. Taigi, teisminė praktika analogiškose bylose yra tokia, kad ieškovui UAB „General Financing“ yra priteisiama iš vartotojų paprastai ne didesni, nei 0,1 procento delspinigiai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalgoje ( AC-37-1) , jos išvadų 8 punkte nurodė, kad netesybos gali būti mažinamos, kai jos neprotingai didelės arba kai pagrindinė prievolė iš dalies įvykdyta, t.y. atkartojo CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatą. Be to nurodė, kad aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, mažinant netesybas, sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas dydis. Tai leidžia daryti išvadą, kad taikyti teisminę praktiką, nustatant, iki kokio dydžio procentais turi būti priteisiamos netesybos, turi būti vertinamos pirmiausia bylos, kuriose yra tas pats ieškovas , kaip nagrinėjamoje byloje, o tik nesant tokių išnagrinėtų analogiškų bylą, tikslinga atsižvelgti į kitas bylas, kuriose buvo nagrinėjami netesybų sumažinimo klausimai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas suteikė 1491,54 Lt vartojimo kreditą atsakovui, iš kurio nesumokėta buvo 192,34 Lt suma, todėl didžiąją dalį skolos atsakovas yra grąžinęs, ir tai buvo pagrindu teismui mažinti prašomas priteisti netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, bei sudarydamas sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, konstatuoja, jog sutartyse nustatyti, taip pat ieškovo prašomi priteisti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas, vertina kaip nepagrįstus ir ieškovo apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta.
Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino 39 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteisė 39 proc. ieškovo sumokėto 67 Lt žyminio mokesčio, t.y. 26,13 Lt bei iš ieškovo valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,81 Lt. Apeliacinės instancijos teismui sprendimo už akių nekeičiant, nėra pagrindo perskirstyti šių bylinėjimosi išlaidų. Iš esmės netenkinus apeliacinio skundo taip pat iš atsakovo nepriteisiamos 68 Lt bylinėjimosi išlaidos, ieškovo turėtos apmokėjimui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino 39 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteisė 39 proc. ieškovo sumokėto 67 Lt žyminio mokesčio, t.y. 26,13 Lt. Dalyje, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,81 Lt, teismo sprendimas naikintinas, nes šios išlaidos nepriklauso nuo patenkintų reikalavimų dydžio, jos būtų tokios pačios, tiek pilnai tenkinant ieškinį, tiek dalinai, kaip buvo nuspręsta šiuo atveju. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos tik iš atsakovo, t.y. priteistų valstybei iš atsakovo išlaidų suma didintina iki 4,60 Lt. Apeliacinės instancijos teismui sprendimo už akių nekeičiant, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, turėtų ieškovo apmokėti žyminiam mokesčiui, bei atmestinas prašymas priteisti išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, nes nekeičiama teismo sprendimo dalis, kurioje buvo mokėtas šis mokestis.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo skelbimo būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi (b.l. 15-16) įpareigojo ieškovą įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo skelbimo būdu. Ieškovas teismui 2011-05-05 dieną pateikė įrodymus (laikraščius) apie tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo skelbimo būdu tinkamai bei pateikė teismui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MPGI03939 (b.l. 19-22). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks įrodymas nepagrindžia prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo skelbimo būdų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju teismui pateikta PMV sąskaita-faktūra įtvirtina ieškovo prievolę sumokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą už nurodytas joje paslaugas. Be to, apeliantas pateikė 2011-05-10 dienos mokėjimo nurodymą Nr. MPG-0510, kuriame nurodyta, kad UAB „MPG idea“ apeliantas atsiskaitė už pranešimus spaudoje sumokėdamas 4 123,68 Lt sumą. Prie mokėjimo nurodymo Nr. MPG-0510 pridedama detalizacija, kurioje nurodoma už kurias PVM sąskaitas-faktūras yra apmokėta. Joje nurodoma, kad yra apmokėta PVM sąskaita-faktūra Nr. MPGI03939, kuri buvo išrašyta už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui šioje byloje (b.l. 37-38). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad naikintina sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovo UAB „General Financing“ reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu ir šis reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovui UAB „General Financing“ iš atsakovo M. M. 171,82 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Kadangi teismo sprendimu buvo priteista ieškovui 26,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos padidintinos 171,82 Lt ir bendrai priteistina 197,82 Lt. Tai, kad ieškinys byloje tenkintinas iš dalies, nėra pagrindu sumažinti priteisiamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas už pranešimą atsakovui apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, nes šios išlaidos nepriklauso nuo tenkintų reikalavimų dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą už akių, padidinant priteistas iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „General Financing“ (į.k. 300515252) bylinėjimosi išlaidas iki 197,95 Lt.
Padidinti priteistas iš atsakovo M. M. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 4,60 Lt, valstybei, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. Nr. LT247300010112394300, nurodant įmokos kodą 5660.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „General Financing“ priteista 2,81 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.