- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-808-464/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „General Financing“ 2010-06-21 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. V. 2029,50 Lt mokėtinų įmokų, 374,66 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-26 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr.1, pagal kurį ieškovas suteikė atsakovei 2067,12 Lt vartojimo kreditą iki 2011-08-26, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir mokėtinų įmokų nemokėjo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visas pagal sudarytą sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. atsiliepimu (b.l. 12) su ieškovo ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl priskaičiuotų delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškovas, suteikdamas atsakovei vartojimo kreditą, turėjo numatyti, kad pablogėjus ekonominei situacijai, atsiradusius nuostolius turi prisiimti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius. Tarp šalių buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis, iki 2009 metų atsakovė sąžiningai mokėjo įmokas, vėliau pasunkėjo šeimos ekonominė padėtis ir atsakovė kreipėsi į ieškovą prašydama sustabdyti įmokų mokėjimą iki 2011 metų, tačiau ieškovas nesutiko to padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu (b.l. 62-63) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „General Financing“ iš atsakovės A. V. 2029,50 Lt mokėtinų įmokų, 374,66 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2404,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio bei 17,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Taip pat nusprendė išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui priteistą 2029,50 skolą, 374,66 Lt delspinigius ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidas, mokant priteistas sumas ieškovui lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki mėnesio 30 dienos.
Teismas nustatė, jog ieškovas su atsakove 2009-02-26 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr.1, kurio pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 2067,12 Lt vartojimo kreditą iki 2011-08-26. Atsakovė minėtos sutarties 3.1.1 p. įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, o 3.1.2.1 p. įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovą tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių negali ar negalės vykdyti savo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį. Atsakovė savo įsipareigojimų mokėti įmokas neįvykdė, todėl susidarė 2029,50 Lt skola. Teismas nurodė, jog atsakovė skolos dydžio ir fakto neginčijo, todėl priteisė iš atsakovės 2029,50 Lt mokėtinų įmokų. Remdamasis šalių sudarytos kredito sutarties 6.9 p., ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 374,66 Lt delspinigių. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, jog ji negali įvykdyti teismo sprendimo, nes šiuo metu nedirba, augina tris vaikus, yra vaiko priežiūros atostogose, savo iniciatyva nusprendė, kad teismo sprendimo įvykdymas turi būti išdėstytas 4 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu (b.l. 67-68) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš jos 1562,52 Lt skolą, 150 Lt delspinigių, 52 Lt žyminio mokesčio.
Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Atsakovė iš ieškovo gavo 1800 Lt paskolą, kurios dalį grąžino (738 Lt). Ieškovas paskaičiavo grąžintiną sumą su visomis paskaičiuotomis palūkanomis (2767,50 Lt). Tačiau ieškovas su atsakove sutartį nutraukė 2010-06- 21, likus daugiau nei metams iki kreditavimo sutarties pabaigos. Todėl mano, kad ieškovui nepriklauso iš anksto paskaičiuotos palūkanos, kurias sudaro 466,98 Lt, ir pagrindinė skola turėtų būti 1562,52 Lt (2767,50 Lt – 466,98 Lt – 738 Lt). Taip pat atsakovė teigia, jog delspinigiai neatitinka protingumo kriterijų, todėl mažintini, o 5 proc. dydžio metinės palūkanos ieškovui nepriklauso, nes šis nėra patyręs nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro apeliantės skundo teiginiai, susiję su jos įsiskolinimo ieškovui dydžio nustatymu, su apeliantės pareigos mokėti palūkanas buvimu ir netesybų dydžiu. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, liudijančius jos įsiskolinimo ieškovui dydį. Analizuojant 2009-02-26 vartojimo kredito sutarties turinį bei apeliantės pagal ją atliktus mokėjimus, o jie nurodyti delspinigių paskaičiavimo lentelėje (b.l. 5-7), matyti, kad 1800 Lt paskola, kuri kartu su sandorio sudarymo mokesčiu yra lygi 2067,12 Lt, buvo atlygintinė. Sutarties šalys sulygo dėl 18,007 proc. dydžio palūkanų normos, dėl ko bendra kredito suma padidėjo iki 2767,50 Lt (30 įmokų x 90,25 Lt). Todėl iš viso apeliantės negrąžinta paskola, net ir priimant domėn jos sumokėtas 8 įmokas po 92,25 Lt, t.y. 738 Lt, yra būtent teismo priteista 2029,50 Lt suma. Apeliantė teigdama apie netinkamai apskaičiuotą jos įsiskolinimą ieškovui, šio fakto, kad buvo įsipareigojusi mokėti ir palūkanas už naudojimąsi kreditu, neįvertina, nepagrįstai tvirtindama, jog sutarties nutraukimo prieš terminą atveju ji neturi pareigos ieškovui tokių palūkanų mokėti. Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką bei sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Esant vartojimo teisiniams santykiams, palūkanų normos įvardijimas paskolos (kreditavimo) sutartyje yra privaloma tokios sutarties sąlyga (CK 6.887 str. 3 d., 6.888 str.). Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką. Paskolos gavėjui laiku negrąžinant paskolos sumos (eilinės įmokos), palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais skaičiuojamos bei mokamos iki visiško skolos ar kredito grąžinimo dienos. Dar daugiau, pareiga grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis gavėją saisto ir tuomet, kai dėl sutarties pažeidimų (laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos) paskolą grąžinti prieš terminą pareikalauja paskolos davėjas (CK 6.874 str.). Pažymėtina, kad, esant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą prieš terminą ir nesant sutarties pažeidimo. Tačiau ir šiuo atveju taip pat yra sumokamos iki kredito grąžinimo dienos paskaičiuotos palūkanos bei kiti mokesčiai (CK 6.888 str. 2 d.).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimą, įskaitytinai ir dėl palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (paskolą), kurios buvo priskaičiuotos prie kasmėnesinių apeliantės įmokų, pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl pernelyg didelės ieškovo prašomos priteisti delspinigių sumos. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.
Kita vertus, sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. tvarka ir pagrindais, t.y. jeigu teismas pripažįsta netesybas neprotingai didelėmis, akivaizdžiai pažeidžiančiomis kurios nors iš sutarties šalių interesus. Įstatyminių kriterijų, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nėra, juos nustato ir pagal juos vertina netesybas būtent teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-85/2007). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šių santykių, kaip vartojimo teisinių santykių, pobūdį, į tai, kad apeliantė sutartį sudarė prisijungimo būdui, taigi neabejotinai neturėjo pernelyg didelių galimybių deryboms dėl delspinigių dydžio, į tai, kad ji turėjo neatidėliotinų ekonominių poreikių, tą liudija pats sutarties pakankamai nepalankiomis sąlygomis sudarymas, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius dėl skolininkės netinkamo prievolės vykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl šalių sulygtos sutartimi 0,5 proc. netesybos (delspinigiai) už kiekvieną termino praleidimo dieną pripažintinos aiškiai per didelėmis netesybomis ir mažintinos iki apeliantės pripažįstamos sumos - 150 Lt, t.y. nuo 0,5 proc. iki 0,2 proc. Netesybų dalyje teismo sprendimas pakeistinas (CPK 330 str.).
Tačiau apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma visiškai atleisti nuo 5 proc. įstatyminių palūkanų mokėjimo, motyvuojant nuostolių kreditoriui nebuvimu, teisiškai nepagrįsti. Šios palūkanos, kartu atliekančios ir skolininko skatinimo kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi funkciją, arba kitaip – procesinės palūkanos, mokamos visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais. Įstatymų leidėjas nenumato teismui galimybės visiškai atleisti nuo šių palūkanų mokėjimo ar keisti įstatymu nustatytą jų dydį (CK 6.210 str. 1 d.), nesant kitokio pačių sutarties šalių susitarimo, nepaisant aplinkybės, ar patyrė kreditorius kokių nors nuostolių dėl prievolės neįvykdymo.
Sumažinus priteistų netesybų dydį, atitinkamai iki 66 Lt sumažintinas ir priteistas iš apeliantės ieškovo naudai žyminis mokestis (CPK 93 str. 5 d.). Tačiau sprendimu valstybės naudai priteistos pašto išlaidos šalims proporcijoms nedalintinos dėl mažos jų sumos ir paliktinos priteistos tik iš apeliantės (CPK 96 str. 5 d.).
Apeliantė, ginčydama 691,64 Lt sumos iš jos priteisimą, sumokėjo už apeliacinį skundą 68 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybas 224 Lt suma, patenkino 32 proc. pareikštų šios instancijos teisme jos reikalavimų, taigi iš ieškovo apeliantei priteistina 22 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš A. V. UAB „General Financing“ naudai 374,66 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 150 (vieno šimto penkiasdešimt) litų, o priteistą 72 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 66 (šešiasdešimt šešių) litų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „General Financing“ 22 (dvidešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų A. V. naudai.