Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-346-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-21
Bylos Nr.
2A-346-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Petras Jaržemskis
Ieškovas
UAB “General financing”
Atsakovas
I. R.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-346-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 36.1.; 42.10.; 44.5.1.; 63.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjo) ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Agnei Bajorūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “General financing” apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “General financing” ieškinį atsakovui I. R. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB “General Financing” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 8153,34 Lt mokėtinų įmokų pagal kredito sutarties finansavimo sandorius Nr.1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 6515,63 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bei priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 8030,48 Lt mokėtinų įmokų, 1303,13 Lt delspinigių, 5% metinių palūkanų už priteistą 9333,61 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 275,57 Lt žyminio mokesčio, 270,46 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu. Teismas taip pat priteisė valstybei pašto išlaidas: iš atsakovo– 9,56 Lt, iš ieškovo – 4,09 Lt. Nustatė, jog ieškovas prašo priteisti 8153,34 Lt mokėtinų įmokų, tačiau finansavimo sandoriai sudaryti 8030,48 Lt sumai, todėl ieškovo reikalavimą priteisti mokėtinas įmokas tenkino iš dalies. Nurodė, jog ieškovo prašomas priteisti po 0,5 % delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 182,5 % metinių delspinigių. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra vartojimo kreditų teikimas, ir iš vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) finansavimo sandorių Nr.1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 matyti, kad suteiktos kredito sumos nėra užtikrintos laidavimu ar įkeitimu, įvertinęs ieškovo prisiimamą riziką dėl sutarties nevykdymo, delspinigių dydį sumažino LR CK 6.73 str. 2 d. pagrindu iki 0,1 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną, tai sudaro 1303,13 Lt arba 36,5 % metinių delspinigių, nurodydamas, jog šis delspinigių dydis nebus mažesnis už minimalius kreditoriaus (ieškovo) patirtus nuostolius. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, remdamasis LR CPK 93 str. 2 d., bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m, rugsėjo 18 d. sprendimo už akių dalį, kurioje buvo atmesta ieškinio dalis dėl 122,86 Lt nepriteistos įmokų skolos dalies, dėl 5212,50 Lt nepriteistos delspinigių dalies bei panaikinti minėto sprendimo dalį, kurioje valstybės naudai iš ieškovo priteista 4,09 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo nepriteistą 122,86 Lt įmokų skolos dalį, 5212,50 Lt nepriteistą delspinigių dalį, nepriteistą 164,43 Lt žyminio mokesčio dalį; priteisti iš atsakovo 165 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Apeliantas nurodė, pagal 2008-01-22 vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) finansavimo sandorius atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs 9247,77 Lt, tačiau atsakovas įmokėjo tik 1094,43 Lt, todėl liko nesumokėta 8153,34 Lt įmokų sumos. Nesutinka su netesybų sumažinimu. Nurodė, jog jis yra finansinė įstaiga, iš savo veiklos siekianti gauti pelno, o ne labdaros organizacija, todėl pagal prisiimtus sutartinius santykius atsakovas turėjo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą, taip pat mokėti palūkanas už suteiktą kreditą bei vartojimo kredito sutarties tvarkymo mokestį. Nurodė, kad vartojimo kredito sutartyje numatytos netesybos yra išimtinės, t.y. sutartyje numatyta pareiga sumokėti tik netesybas, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių, tokių kaip nuostoliai dėl negautų pajamų ir turėtų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu ar kitų nuostolių, t.y. sutartyje numatytos išimtinės netesybos apima visus ieškovo nuostolius dėl sutarties nevykdymo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus netesybų dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas neturėjo sutarties nuostatas koreguoti labiau nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas neturėjo netesybų sumažinti tiek, jog jos taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ar jų visiškai nepriteisti. Pažymėjo, kad kreditorius patiria nuostolius, susijusius su ikiteisminio skolos išieškojimu, negaudamas pajamų, negalėdamas tinkamai vykdyti prievolių tretiesiems asmenims, teikdamas pranešimus ir priminimus klientams. Be to, teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, jog netesybos gali būti net didesnės už nuostolius, patiriamos dėl prievolės nevykdymo, t.y. netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Teismui keičiant sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę, turi būti atsižvelgiama į LR CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Nurodė, jog LR CK 6.228 str. kartu su LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pažymėjo, kad teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, yra visiškai pažeidžiamas kreditoriaus interesas. Nurodė, jog netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti, taip pat svarbi rizikos valdymo priemonė, padedanti užtikrinti klientų atsakingumą bei rūpestingumą. Apie netesybų dydį klientai yra aiškiai informuojami, jiems pranešama apie prievolių vykdymo laiku svarbą bendrovei, tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį. Pažymėjo, kad teismų praktikoje net ir 3 proc. netesybų dydis yra pripažintas protingu, atsižvelgiant į griežtą prievolių vykdymo svarbą. LR CK 6.200 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš esminių sutarčių vykdymo principų, kuris įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Apeliantas pabrėžia, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra prevencinio pobūdžio ir yra skirtas tik tam atvejui, jei bus netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas UAB „General Financing“ ir atsakovas I. R. sudarė vartojimo kredito sutarties sandorius, tačiau atsakovas laiku prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (LR CK 6.73, 6.258 str.). LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, nes sutartyje nustatytos išimtinės netesybos, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovui pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 182,5 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.

Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vartojimo kredito sutarties sandoriuose numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 6515,63 Lt delspinigius sumažino iki 1303,13 Lt, t.y. 0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus konstatuoja, jog sutartyse nustatyti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, sumažindamas priteistus delspinigius, pažeidė jo interesus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pagal vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorius suteikė atsakovui 8030,48 Lt dydžio paskolą (b.l.5-20). Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, pateikė įrodymus apie būtent tokio dydžio suteiktą atsakovui paskolą. Ieškovas nebuvo nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad atsakovas iš dalies atsiskaitė, sumokėdamas ieškovui 1094,43 Lt. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebuvo pateikęs 8153,34 Lt sumos paskaičiavimo ir detalizavimo. Antra vertus, kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų, jis reikalauja priteisti iš atsakovo vartojimo kredito finansavimo sandoriuose nurodytas palūkanas už visą šiuose sandoriuose Nr.1-8 numatytą laikotarpį, nors pagal sandorius Nr.4-5 ir Nr.8 suteiktų paskolų grąžinimo terminai kreipimosi į teismą metų nebuvo pasibaigę, todėl ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų, kaip skolos, tik už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, nes ieškovui pareiškus reikalavimą grąžinti suteiktas paskolas anksčiau termino, jis nebegali reikalauti mokėti sandoriuose Nr.4-5 ir Nr.8 nustatytų palūkanų už laikotarpį, kai atsakovas nebegali teisėtai naudotis ieškovo suteiktais pinigais. Ieškovo planuotos ir negautos palūkanos galėtų būti pripažįstamos ieškovo nuostoliais, tačiau ieškovas neprašė byloje priteisti nuostolių ir jų neįrodinėjo. Ieškovo nepagrįstai priskaičiuotos palūkanos viršija teismo nepriteistą skolos dalį, tačiau kadangi negali būti nagrinėjamu atveju bloginama apelianto padėtis (LR CPK 313 str.), todėl teismo sprendimas už akių dalyje dėl skolos priteisimo taip pat paliekamas nepakeistas.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmetami.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 320 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,40 Lt) priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „General Financing“ (į.k. 300515252) 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Andžej MaciejevskiPetras Jaržemskis