- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-163-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.3.5.1Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1579-750/2018 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-2750-l64/2017 priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms N. G. ir I. G., gimusioms (duomenys neskelbtini), dydį, mokant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur (vietoje buvusių 125 Eur) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikams priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną ieškovę L. G..
2. Ieškovė nurodė, kad nutraukiant jos ir atsakovo santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu jų nepilnametėms dukroms buvo priteistas išlaikymas mokant jį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 125 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo momento praėjo daugiau nei vieneri metai, pasikeitė šalies ekonomika ir ženkliai pakilo vartojamų prekių kainos, be to ir iš esmės pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, taip pat padidėjo nepilnamečių dukrų poreikiai. Vaikų poreikiai yra kiek didesni nei nustatyti orientaciniai, kadangi abi dukros pastoviai serga įvairiomis ligomis, todėl abiejų vaikų medicininėms reabilitacijoms bei vaikų gydymui skiriamiems medikamentams ieškovė išleidžia nemažas pinigines lėšas. Dukra N. praėjo reabilitacinį gydymą Palangos „Gintaro“ sanatorijoje, todėl transporto išlaidos nuvežti dukrą į šią medicininę ištaigą, bei parvežti ją namo taip pat turėtų būti priskaitomos prie dukters išlaikymo kaštų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2750-164/2016 iš atsakovo E. G. priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms N. G. ir I. G., dydį ir priteisė iš atsakovo E. G. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Eur kiekvienai dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę L. G. paskyrė nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Teismas taip pat iš atsakovo priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. G. ir 55,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, vaikų amžių ir jo sąlygotus poreikius, tai, kad jiems nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos jų gydymui, tai, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, šalių vaikai auga kartu didėja jų poreikiai, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikams, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali dirbti pakankamai apmokamo darbo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
5. Teismas pažymėjo, kad šis kiekvienam vaikui priteistinas dydis laikytinas protingu ir realiu. Skiriant tokias išlaidas kiekvienam vaikui, pasiekiama protinga vaikų interesų, jų individualių dvasinių, psichologinių, kultūrinių, moralinių, turtinių ir bendrųjų poreikių – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio – tenkinimo bei tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 54 Eur žyminio mokesčio bei 1,66 Eur pašto išlaidų valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas E. G. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo priteistų dukterims išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki 160 Eur; sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį iki 250,60 Eur; sumažinti iš atsakovo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 41,80 Eur; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.201 straipsnio nuostatas, nenustatė būtinųjų sąlygų normos taikymui, nepagrįstai, be jokių įrodymų byloje sprendė, kad vaikų poreikiai per metus padidėjo tokia apimtimi, kad išlaikymas turi būti padidintas iki 200 Eur bei iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
7.2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas (išskyrus draudimą ir pirktą kietąjį kurą, lovą, medicininius išrašus), o jos nurodytos sumos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams nėra adekvačios faktinėms aplinkybėms ir normalioms trijų metų vaiko poreikių tenkinimui reikalingoms išlaidoms. Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, iš esmės rėmėsi tik ieškovės teiktais paaiškinimais posėdžio metu ir vadovaudamasis nustatytu minimaliu mėnesinio atlyginimo dydžiu, neatsižvelgdamas į vaikų tikruosius poreikius bei į tėvų turtinę padėtį.
7.3. Atsakovo vertinimu, išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams sudaro: darželiui – 80 Eur per mėnesį; maistui – 200 Eur per mėnesį; komunaliniams mokesčiams – 30 Eur per mėnesį; rūbams – 60 Eur per mėnesį; higienos ir skalbimo priemonėms – 30 Eur per mėnesį; laisvalaikiui, lavinimui – 80 Eur per mėnesį; vaistams ir kelionės išlaidoms pas gydytojus – 100 Eur per mėnesį; kitos nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur per mėnesį. Iš viso išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams, atsakovo apskaičiavimais, sudaro kiekvienai mergaitei po 320 Eur per mėnesį.
7.4. Teismas klaidingai vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas kuria savo verslą, siekia jį išvystyti bei gauti didesnes pajamas negu šiuo metu, tačiau tam reikia laiko. Teismas nevertino, kad ieškovė įsidarbino tik 2018 m. birželį, nors įmonė, kaip ieškovė nurodė nagrinėjimo metu, patiria vien nuostolį. Taip pat nepasisakė, kokią įtaką ieškovės turtinei padėčiai daro jos nekilnojamojo turto perdavimas panaudos pagrindais, kai iš esmės ji galėtų ten gyventi pati bei taip sumažinti išlaidos vaikų vežimui į Šilutę pas gydytojus bei vedimui į būrelius. Be to, nekilnojamasis turtas gali būti nuomojamas ir generuoti pajamas. Atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o darbo užmokestis šiandien dienai nėra tokios apimties, kad būtų pajėgus mokėti kiekvienai dukrai po 200 Eur. Atsakovas sutiko su išlaikymo dydžio padidinimu iki 160 Eur kiekvienai dukrai, nes taip liktų piniginių lėšų jo pragyvenimui.
7.5. Teismas taip pat netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Išnagrinėjus bylą ir iš dalies tenkinus ieškinį, laikytina, kad patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų (prašyta padidinti išmokų dydį 125 Eur, o jos padidintos 75 Eur vienam vaikui). Dėl to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovo valstybės naudai galėjo būti priteistas žyminis mokestis proporcingas patenkintų reikalavimų apimtyje, t. y. 40,80 Eur. Taip pat turėjo būti proporcingai paskirstytos patirtos pašto išlaidos.
7.6. Proporcingai patekintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 420,00 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteista 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai galėjo būti priteista 250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei turtinė tėvų padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, o ne išlaikymas, patenkinantis tik būtiniausius vaikų poreikius. Siekiant, kad vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, kad nepilnamečiams vaikams reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti juos būstu, atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas bei užtikrinti tam tikrą vaikų laisvalaikį, yra visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia. Ieškovė tiek savo, tiek liudytojos Z. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė savo ieškinio reikalavimus dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio padidinimo.
8.2. Priešingai nei teigia atsakovas, priteistinas išlaikymo dydis yra susietinas su minimalia mėnesine alga. Kasacinis teismas yra nustatęs orientacinį minimalų nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų – teikiamo iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą.
8.3. Teismas tinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apskaičiavimai, kokius teikia atsakovas, taikytini turtiniuose ginčuose, tačiau šiuo atveju ginčas yra neturtinis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Byloje kilo ginčas dėl priteist išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
11. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
12. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo abiem pagrindais – dėl savo pablogėjusios turtinės padėties ir dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių.
13. Vertinant nutarties 11 punkte aptartą pirmąjį pagrindą, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis (pavyzdžiui, vienas ar abu tėvai, teikę vaikui išlaikymą, neteko darbingumo arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.). Toks turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimą po Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-2750-l64/2017 priėmimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nenustatė, kad šalių turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi. Tokio esmingo pasikeitimo nenustatė ir teisėjų kolegija.
14. Teisėjų kolegija nurodo, kad antrasis nutarties 11 punkte aptartas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nepilnamečių vaikų poreikiai yra išaugę, iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės teiktais paaiškinimais posėdžio metu ir vadovaudamasis nustatytu minimaliu mėnesinio atlyginimo dydžiu, neatsižvelgdamas į vaikų tikruosius poreikius bei į tėvų turtinę padėtį. Atsakovo vertinimu, nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti išlaidos iš viso sudaro kiekvienai mergaitei po 320 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokias atsakovo argumentais.
16. Atsakovas pateikė apskaičiavimus, kiek, jo vertinimu, sudaro išlaidos minimaliems būtiniausiems šalių nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo priėmimo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo – vaikams nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos jų gydymui, taip pat reikalingos didesnės išlaidos vaikų kasdieniniams poreikiams, jų mokymui, gebėjimų ir pomėgių ugdymui, būreliams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas šiuo metu sudaro po 400 Eur per mėnesį.
18. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad po Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-2750-l64/2017 priėmimo šalių turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi, šalims tenkančias išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams dalis paskirstė po lygiai ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Eur kiekvienai dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
20. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino tiek jo, tiek ieškovės turtinę padėtį. Tačiau atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, jog atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei ieškovei. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais.
22. Šioje byloje už pareikštą ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo mokėtinas 90 Eur žyminis mokestis ((250-125) x 2 x 12 x 3 proc.). Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinus 60 proc. ir priteisus nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimą po 75 Eur, vietoje prašytų 125 Eur, pirmosios instancijos teismas atitinkamai iš atsakovo valstybės naudai priteisė 54 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas buvo nurodęs 68 Eur žyminio mokesčio sumą kaip už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį (CPK 80 straipsnio 7 dalis), tačiau šioje byloje ieškinys nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
24. Tačiau iš atsakovo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos nebuvo tinkamai paskirstytos. Tenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimo, iš atsakovo priteistina 1 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidų suma. Taigi, bendrai iš atsakovo valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 55 Eur.
25. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo turėjo būti paskirstytos ir šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimo daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 420,00 Eur (700 Eur x 60 proc.), o iš ieškovės atsakovui priteistina 169,40 Eur (423,50 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažintina iki 250,60 Eur.
26. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagrįstai pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2750-164/2016 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Eur kiekvienai dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
28. Ieškovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
Priteisti iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,60 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Priteisti iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)