Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-289-953/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
T-289-953/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18156-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kategorijos
Teikimas Nr. T-289-953/2022
Baudžiamoji byla Nr.1-155-953/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18156-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. prašymą (teikimą) dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-27 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta. J. D. perduota V. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Minėtu nuosprendžiu civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. B. pareikštas 10 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista 7000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios J. D. civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. B. naudai. Taip pat iš kaltinamosios J. D. Šiaulių apskrities VPK naudai priteistos Šiaulių apskrities VPK patirtos išlaidos –78,11 Eur už psichologo paslaugas ir veterinaro paslaugas ikiteisminiame procese bei iš kaltinamosios J. D. nukentėjusiosios E. B. įstatyminės atstovės D. B. naudai priteistos nukentėjusiosios E. B. atstovavimo išlaidos – 2230 Eur.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-27 nuosprendis įsiteisėjo 2022-01-27.

Šalies argumentai

2022-03-04 el. paštu teisme gautas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. prašymas, kuriuo ji prašo nukentėjusiosios E. B. naudai priteistos 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti 60 mėnesių. Prašyme nurodo, kad visa patirta turtinė žala yra atlyginta, taip pat į nukentėjusios atstovės D. B. sąskaitą yra pervesta 1000 Eur. Žala ligonių kasoms bei Šiaulių VPK yra atlyginta. Advokato išlaidas taip pat padengė. Jos atlyginimas yra 1019 Eur (prideda darbo sutartį bei paskutinių 3 mėnesių išmokėto atlygio išrašus), t. y. 650 Eur „į rankas“. Turi tik jai priklausantį automobilį (2007 m. „Toyota“), kuris jai reikalingas vykti į/iš darbą(-o), nes gyvena užmiestyje. Todėl prašo leisti jai priteistą neturinę žalą – 7000 eurų – nukentėjusiajai E. B. sumokėti per 60 mėnesių.

2022-03-21 teisme gautas civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. B. įstatyminės atstovės (mamos) D. B. atsiliepimas į J. D. prašymą, kuriame ji nurodo, kad su J. D. prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymi, kad J. D. gyvena nupirktame tėvų (V. D. ir D. D.) naujos statybos dviejų aukštų, 200 m² gyvenamajame name ir yra pilnai išlaikoma kartu gyvenančio sugyventinio bei neturi jokių finansinių įsipareigojimų (tad turi galimybę pasinaudoti banko paslaugomis – pasiimti kreditą (neturi šeimos bei išlaikomų vaikų)). Taip pat viena iš priežasčių, kodėl prašo netenkinti J. D. prašymo yra ta, kad yra suplanavę pasibaigus mokslo metams (per š. m. vasarą) darytis trijų didžiųjų randų plastinę korekciją bei pradėti taikyti lazerinį gydymą. Kadangi šių procedūrų neatlieka Šiauliuose, turės jas atlikti Vilniuje ar Kaune, todėl didėja išlaidos (kuras, nuoma ir kt.). Taip pat įvertinus greitai besikeičiančią ekonominę, finansinę šalies situaciją, pragyvenimo lygio, prekių kainų, valiutos pokyčius bei įvertinus metinį infliacijos lygį, po 60 mėn. (5 m.) už šią sumą abejotina ar galės atlikti šias reikiamas vaikui operacijas, todėl nori galimas operacijas atlikti iki vaikui sueis 18 metų, nes po 18 metų atliks kitas reikiamas operacijas – audinių persodinimo operaciją. Procedūras nori atlikti kuo greičiau, kadangi vaikas patiria nuolatines paauglių patyčias (ypač vasaros laikotarpiu ir mokykloje dalyvaudama kūno kultūros pamokose), jaučia stiprų nepilnavertiškumo kompleksą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jų šeimos išlaidos dėl J. D. veiksmų yra išaugusios, nes abi mergaitės savarankiškai (su autobusu) bijo grįžti į namus (gyvena užmiestyje, iki namų turi pereiti per visą sodo bendrijos teritoriją, pro J. D. namus), todėl yra priversti kiekvieną dieną vežioti į mokyklas, iš mokyklų ir į lankomus būrelius. Kadangi vaikai gyvena nuolatinėje baimėje, yra priversti galvoti net apie kitą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, prašo J. D. 2022-03-03 prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas (teikimas) netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnyje reglamentuota, kad, kai kyla su civiliniais ieškiniais susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, bet tuo yra siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju, prašymu J. D. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiosios E. B. teisėtus lūkesčius. Teismas sutinka, kas mokant dalimis priteistą sumą, J. D. patirs finansinius nuostolius, tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. D. savo prašymą grindžia tik sunkia turtine padėtimi, nurodydama, kad jos atlyginimas yra tik 650 Eur „į rankas“ ir, kad turi tik jai priklausantį automobilį (2007 m. „Toyota“), tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog J. D. finansinė padėtis yra labai bloga. Byloje nėra duomenų, kad ji turi finansinių įsipareigojimų, išlaikytinių, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribota darbinė veikla ir pan. Todėl, teismo vertinimu, J. D. gaunamas nedidelis darbo užmokestis nėra priežastis nepaisyti nukentėjusiosios interesų, nes tokiu atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo gyventų patogiai, o nukentėjęs asmuo turėtų laukti jam padarytos žalos kompensavimo. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes patenkinus tokį civilinės atsakovės prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės, galimai mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos nukentėjusiosios galimybei toliau gydytis ir vien civilinei atsakovei palankių sąlygų sudarymas atlyginant neturtinę žalą, pažeistų nukentėjusiosios turtinius interesus. Tai, kad civilinė atsakovė galimai patirs didelių finansinių sunkumų, negali būti pagrindas išdėstyti žalos mokėjimą dalimis. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. D. turi galimybę išspęsti žalos atlyginimo klausimą pasiskolindama priteistą pinigų sumą ir mokėdama dalimis kredito įstaigai, o ne dar labiau apsunkindama nukentėjusiosios finansinę padėtį ir galimybę greičiau gauti reikiamą medicininį gydymą. Be to, J. D. gali bandyti susitarti ir su nukentėjusiosios įstatymine atstove dėl mokėtinų neturtinės žalos dydžių išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes, o priverstinio teismo nuosprendžio vykdymo proceso metu dėl mokėjimo grafikų sudarymo prašymai gali būti teikiami nuosprendį vykdančiam antstoliui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas nevertina J. D. padėties kaip blogos, kuri sąlygotų būtinybę išdėstyti priteistos neturtinės žalos vykdymą ir sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti J. D. prašymą ir išdėstyti priteistos sumos įvykdymą (analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai: Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-08-07 nutartis byloje Nr. T-1556-946/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021-06-29 nutartis byloje Nr. T-97-312/2021 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. prašymo (teikimo) dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius