Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. ir atsakovų R. V. bei I. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams R. V. ir I. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl sutarčių sudarymo, jų termino ir atlygintinumo

23. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

24. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta būtent paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 300 000 Lt ir 100 000 USD. Pinigų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktą patvirtina ne tik šalių paaiškinimai ir bankinių pavedimų kopijos, bet ir vėliau, t. y. 2009 m. rugpjūčio 15 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d., šalių pasirašyti susitarimai (sutartys), kuriais buvo įforminti tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas neginčija, kad pinigus iš ieškovo gavo, tačiau teigia, jog paskola buvo neterminuota ir neatlygintinė (beprocentinė). Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl sutarčių termino ir atlygintinumo.

26. Kilus ginčui dėl paskolos sutarties turinio (terminuota / neterminuota; atlygintinė / neatlygintinė), sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutarties sudarymą, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

27. Ar sutartis buvo (ne) terminuota, (ne) atlygintinė, ar ne – teismas turi vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad, atsižvelgiant į atsakovo verslo ir kitų sandorių sudarymo patirtį, į protingo ir rūpestingo bei apdairaus žmogaus standartą, į pasirašytų susitarimų (sutarčių) kiekį, rašytinių susitarimų trumpą apimtį bei aiškiai jame nurodytas datas, atsakovas turėjo suprasti, kad paskolos sutartys yra terminuotos. Minėtų susitarimų turinys patvirtina, jog paskolos sutarties šalys susitarė dėl terminuotos vienerių metų sutarties sudarymo tiek litais, tiek ir JAV doleriais, kurių terminas vėlesniais susitarimais buvo pratęstas dar vieneriems metams, o galutinis atsiskaitymas pagal abi sutartis (100 000 USD ir 300 000 Lt) turėjo įvykti iki 2012 m. rugsėjo 15 d. (e. bylos t. 1, b. l. 23-24, 32–33, 35-36, 38-39, 123, 127, 128-130, 153, 158).

29. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl sutarčių atlygintinumo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė. Ši taisyklė yra specialioji norma, nustatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką įtvirtinti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyse (susitarimuose) nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio todėl, atsižvelgiant į minėtą prezumpciją, darytina išvada, kad ši aplinkybė ir, kaip tvirtina atsakovas, draugiški atsakovo ir ieškovo tarpusavio santykiai, savaime negali reikšti, jog sutartys buvo neatlygintinės. Priešingai, kaip minėta, pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

31. Taigi nustatytų aplinkybių ir minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarys buvo terminuotos ir atlygintinės.

33. Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą dėl sutarčių atlygintinumo bei CK 6.54 straipsnio, kuriame įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka, nuostatas, spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog jo ieškovui sumokėtos grynųjų pinigų sumos buvo skirtos tik paskolai dengti. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašytuose susitarimuose pagrindinės skolos sumos buvo nepakitusios, lyginant jas su ieškovo atsakovui paskolintomis pinigų sumomis. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su atsakovų nuomone, kad nebuvo mokamos palūkanos ir ieškovas negalėjo įskaityti mokamų sumų palūkanų dengimui.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad, padarydamas išvadas dėl sutarčių atlygintinumo ir dėl to, jog jos buvo terminuotos, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau vien tai, jog atsakovas tas pačias aplinkybes vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas negali būti pakankamas pagrindas abejoti pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis ir tarp jų susiklosčiusius santykius, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

Dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo

35. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.

36. Piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš: pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis).

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).

38. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

39. Kaip minėta, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 1 d. suteikė atsakovui vienerių metų terminui 300 000 Lt paskolą. Paskolos terminas kasmet buvo pratęsiamas ir galutinai prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Iš Lietuvos Banko viešai pateikiamos informacijos apie 2008 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms taikytas vidutines palūkanas normas matyti, kad 2008 m. rugsėjį Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms (suteikiant šias paskolas ilgesniam nei vienerių metų terminui) taikyta vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 11,28 proc., todėl, apskaičiuodamas pelno palūkanas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta palūkanų norma. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismo pritaikyta 11,28 proc. vidutinė metinių palūkanų norma yra netiksli, kadangi ši palūkanų norma kiekvieną mėnesį kito, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, CK 6.872 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kuri galiojusio paskolos sutarties sudarymo momentu (nagrinėjamu atveju aktuali palūkanų norma, galiojusi būtent 2008 m. rugsėjo mėnesį).

41. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių 2009 m. rugpjūčio 15 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyti susitarimai, paskutiniuose iš šių susitarimų šalys aiškiai susitarė, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. atsakovas ieškovui yra skolingas 300 000 Lt ir 100 000 USD (e. bylos t. 2, b. l. 14–16; 17–19), todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime (sprendimo 26 punktas) konstatavo, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovui buvo skolingas 306 820 Lt; 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo skolingas 284356,57 Lt, o 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo skolingas 246 589,41 Lt. Šalims aiškiai susitarus, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 15 d. ieškovui skolingas 300 000 Lt ir 100 000 USD ir kad skola turi būti grąžinta iki 2012 m. rugsėjo 15 d., būtų teisiškai nepagrįsta nesivadovauti šiuo šalių susitarimu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

42. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnio, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolę patvirtinantį skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente; jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas (kreditorius) pripažino, kad atsakovas (skolininkas), kuris buvo sudaręs prievolei patvirtinti skolos dokumentus (sutartis), savo prievolę įvykdė iš dalies, tačiau ieškovas neįvykdė įstatymo reikalavimo išduoti atsakovui pakvitavimą, teisinga, apskaičiuojant atsakovo grąžintas sumas, vadovautis būtent atsakovo pateiktais skaičiavimais (e. bylos, t. 2, b. l. 135-137, 138-139).

44. Tokiu būdu, taikant palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kuri galiojusio paskolos sutarties sudarymo momentu, laikotarpiu nuo 2011 m. rusėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d., t. y. iki prievolės įvykdymo pabaigos, atsakovas turėjo sumokėti iš viso 333 840 Lt (iš jų 300 000 Lt skolos ir 33 840 Lt palūkanų), sumokėjo iš viso 45 000 Lt, todėl liko ieškovui skolingas 288 840 Lt.

45. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

46. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

47. Kadangi, pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, atsakovas liko skolingas ieškovui 288 840 Lt, nuo jų pradedamos skaičiuoti kompensacinės palūkanos. Nuo 2012 m. rugsėjo 15 d. iki pirmosios įmokos (9 000 Lt) praėjo 56 dienos, todėl atsakovas turėjo mokėti 2 215,76 Lt palūkanų (288 840 Lt x 56 d. x 5 proc.: 365 d.= 2 215,92 Lt). Atsakovui sumokėjus 9 000 Lt, buvo padengtos susikaupusios palūkanos ir 6 784,24 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 282 055,92 Lt. Iki kitos įmokos, kuri buvo atlikta 2012 m. gruodžio 9 d. (7 000 Lt), praėjo 30 dienų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 159,20 Lt palūkanų (282 055,92 Lt x 30 d. x 5 proc.: 356 d. = 1 159,20 Eur). Atsakovui sumokėjus 7 000 Lt, buvo padengta susikaupusi palūkanų suma ir 5 840,80 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 276 215,12 Lt. Iki kitos įmokos (4 500 Lt), kuri atlikta 2013 m. sausio 26 d., praėjo 47 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 778,48 Lt palūkanų (276 215,12 Lt x 47 d. x 5 proc.:365 d. = 1 778,48 Lt). Atsakovui sumokėjus 4 500 Lt, buvo padengta 1 778,48 Lt palūkanų ir 2 721,52 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 273 493,60 Lt. Iki kitos įmokos (5 175 Lt), kuri atlikta 2013 m. vasario 24 d., praėjo 28 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 048,88 Lt palūkanų (273 493,60 Lt x 28 d. x 5 proc.: 365 d. = 1 048,88 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 175 Lt, buvo padengta 1 048,88 Lt palūkanų ir 4 126,12 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 269 367,48 Lt. Iki kitos įmokos (7 500 Lt), kuri buvo atlikta 2013 m. kovo 17 d., praėjo 20 dienų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 738 Lt palūkanų (269 367,48 Lt x 20 d. x 5 proc.: 365 d. = 738 Lt). Atsakovui sumokėjus 7 500 Lt, buvo padengta susikaupusi 738 Lt palūkanų suma ir 6 762 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 262 605,48 Lt. Iki kitos įmokos (7 500 Lt), kuri atlikta 2013 m. birželio 4 d., praėjo 78 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 2 805,66 Lt palūkanų (262 605,48 Lt x 78 d. 5 proc.: 365 d. = 2 805,66 Lt). Atsakovui sumokėjus 7 500 Lt, buvo padengta 2 805,66 Lt palūkanų ir 4 694,34 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 257 911,14 Lt. Iki kitos įmokos (5 000 Lt), kuri atlikta 2013 m. liepos 20 d., praėjo 45 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 589,85 Lt palūkanų (257 911,14 Lt x 45 d. x 5 proc.: 365 d. = 1 589,85 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 000 Lt, buvo padengta 1 589,85 Lt palūkanų ir 3 410,15 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 254 500,99 Lt. Iki kitos įmokos (6 900 Lt), kuri atlikta 2013 m. rugsėjo 29 d., praėjo 70 dienų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 2 440,20 Lt palūkanų (254 500,99 Lt x 70 d. 5 proc.: 365 d. = 2 440,20 Lt). Atsakovui sumokėjus 6 900 Lt, buvo padengta 2 440,20 Lt palūkanų ir 4 459,80 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 250 041,19 Lt. Iki kitos įmokos (5 175 Lt), kuri atlikta 2013 m. spalio 26 d., praėjo 26 d., todėl atsakovas turėjo sumokėti 890,50 Lt palūkanų (250 041,19 Lt x 26 d. x 5 proc.: 365 d. = 890,56 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 175 Lt, buvo padengta 890,56 Lt palūkanų ir 4 284,44 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 245 756,75 Lt. Iki kitos įmokos (6 000 Lt), kuri buvo atlikta 2013 m. gruodžio 6 d., praėjo 40 dienų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 346,61 Lt palūkanų (245 756,75 Lt x 40 d. x 5 proc.: 365 d. = 1 346,61 Lt). Atsakovui sumokėjus 6 000 Lt, buvo padengta 1 346,61 Lt palūkanų ir 4 653,39 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 241 103,36 Lt. Iki kitos įmokos (5 525 Lt), kuri atlikta 2014 m. sausio 26 d., praėjo 50 dienų, todėl atsakovas turėjo mokėti 1 651,39 Lt palūkanų (241 103,36 Lt x 50 d. x 5 proc.: 365 d. = 1 651,39 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 525 Lt, buvo padengta 1 651,39 Lt palūkanų ir 3 873,61 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 237 229,75 Lt. Iki kitos įmokos (6 450 Lt), kuri atlikta 2014 m. vasario 22 d., praėjo 26 d., todėl atsakovas turėjo sumokėti 852,80 Lt palūkanų (237 229,75 Lt x 26 d. x 5 proc.: 365 d. = 844,92 Lt). Atsakovui sumokėjus 6 450 Lt, buvo padengta 844,92 Lt palūkanų ir 5 605,08 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 231 624,67 Lt. Iki kitos įmokos (4 000 Lt), kuri buvo sumokėta 2014 m. balandžio 23 d., praėjo 59 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 872,04 Lt palūkanų (231 624,67 Lt x 59 d. x 5 proc.: 365 d. = 1 872,04 Lt). Atsakovui sumokėjus 4 000 Lt, buvo padengta 1 872,04 Lt palūkanų ir 2 127,96 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 229 496,71 Lt. Iki kitos įmokos (5 000 Lt), kuri sumokėta 2014 m. birželio 6 d., praėjo 43 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 1 351,83 Lt palūkanų (229 496,71 Lt x 43 d. x 5 proc. : 365 d. = 1 351,83 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 000 Lt, buvo padengta 1 351,83 Lt palūkanų ir 3 648,17 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 225 848,54 Lt. Iki kitos įmokos (5 000 Lt), kuris sumokėta 2014 m. rugpjūčio 28 d., praėjo 82 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 2 536,93 Lt palūkanų (225 848,54 Lt x 82 d. x 5 proc.: 365 d. = 2 536,93 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 000 Lt, buvo padengtos palūkanos ir 2 463,07 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 223 385,47 Lt. Iki kitos įmokos (5 000 L), kuri buvo sumokėta 2014 m. lapkričio 7 d., praėjo 72 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 2 203,25 Lt palūkanų (223 385,47 Lt x 72 d. x 5 proc.: 365 d. = 2 203,25 Lt). Atsakovui sumokėjus 5 000 Lt, buvo padengta 2 203,25 Lt palūkanų ir 2 796,75 Lt skolos, todėl skola sumažėjo iki 220 588,72 Lt. Kita įmoka buvo sumokėta tik 2016 m. sausio 28 d., todėl nuo 2014 m. lapkričio 7 d. susikaupė 13 476,99 Lt palūkanų. 2016 m. sausio 28 d. sumokėjus 500 Eur (1 726,40 Lt), palūkanų suma sumažėjo iki 11 750,59 Lt, o skolos suma liko nepakitusi, t. y. 220 588,72 Lt. Per 2016 metus palūkanų suma padidėjo iki 20 815,88 Lt, o grąžinta pinigų suma sudarė tik 5 500 Eur (18 990,40 Lt), tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovas buvo skolingas ieškovui 220 588,72 Lt skolos ir 1 825,48 Lt palūkanų (visi 2016 metais grąžinti pinigai buvo skirti tik palūkanoms dengti). Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. (ieškinio teisme priėmimo), t. y. už 353 dienas, susikaupė 10 666,82 Lt palūkanų. 2017 metais atlikti mokėjimai (iš viso 3 000 Eur (10 358,40 Lt)), padengė didžiąją dalį per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. (ieškinio teisme priėmimo) susikaupusių palūkanų. 2017 m. lapkričio 20 d. kompensuojamųjų palūkanų likutis sudarė 2 133,90 Lt, o skola 220 588,72 Lt, iš viso 222 722,62 Lt (64 504,93 Eur).

48. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas atsakovui paskolino 100 000 USD. 2011 m. rugsėjo 15 d. susitarime šalys susitarė, kad atsakovas yra skolingas 100 000 USD. Laikotarpiu nuo 2011 m. rusėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d., t. y. iki prievolės įvykdymo pabaigos, atsakovas turėjo sumokėti iš viso 111 280 USD (iš jų 100 000 USD skolos ir 11 280 USD palūkanų). Į bylą pateiktas 2012 m. liepos 9 d. 20 000 USD mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad mokėjimo paskirtyje aiškiai yra nurodyta, jog šiuo mokėjimu dengiama skola, o ne palūkanos (e. bylos t. 1, b. l. 9), ieškovas šį mokėjimą priėmė, o tai suponuoja išvadą, kad sutiko su tokia mokėjimo paskirtimi. Be to, iš atsakovo pateiktos mokėjimų lentelės (e. bylos t. 2, b. l. 138–139) matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo papildomai ieškovui sumokėta 15 000 USD grynais. Taigi 2012 m. rugsėjo 15 d. skolos likutis sudarė 76 280 USD.

49. 2012 m. rugsėjo 15 d., t. y. prievolės įvykdymo pabaigoje, atsakovas ieškovui buvo skolingas 76 280 USD. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kitas 2 400 USD mokėjimas buvo atliktas 2012 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus 56 dienom, todėl atsakovas turėjo mokėti 585,2 USD palūkanų (76 280 USD x 56 d. x 5 proc.: 365 d. = 585,2 USD). Atsakovui sumokėjus 2 400 USD, buvo padengta 585,2 USD palūkanų ir 1 814,8 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 74 465,20 USD. Iki kitos įmokos (2 000 USD), kuri buvo sumokėta 2012 m. gruodžio 9 d., praėjo 29 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 298,41 USD palūkanų (74 465,20 USD x 29 d. x 5 proc.: 365 d. = 298,41 USD). Atsakovui sumokėjus 2 000 USD, buvo padengta 298,41 USD palūkanų ir 1701,59 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 72 763,61 USD. Iki kitos įmokos (1 900 USD), kuri buvo sumokėta 2013 m. sausio 26 d., praėjo 48 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 478,46 USD palūkanų (72 763,61 USD x 48 d. x 5 proc.: 365 d. = 478,46 USD). Atsakovui sumokėjus 1 900 USD, buvo padengta 478,46 USD palūkanų ir 1 421,54 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 71 342,07 USD. Iki kitos įmokos (1 200 USD), kuri buvo sumokėta 2013 m. vasario 24 d., praėjo 29 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 283,41 USD palūkanų (71 342,07 USD x 29 d. x 5 proc.:365 d. = 283,41 USD). Atsakovui sumokėjus 1 200 USD, buvo padengta 283,41 USD palūkanų ir 916,59 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 70 425,48 USD. Iki kitos įmokos (1 500 USD), kuri buvo sumokėta 2013 m. kovo 17 d., praėjo 21 diena, todėl atsakovas turėjo sumokėti 202,59 USD palūkanų (70 425,48 USD x 21 d. x 5 proc.:365 d. = 202,59 USD). Atsakovui sumokėjus 1 500 USD skolos, buvo padengta 202,59 USD palūkanų ir 1 297,41 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 69 128,07 USD. Iki kitos įmokos, kuri buvo sumokėta 2013 m. gegužės 15 d., praėjo 59 dienos, todėl atsakovas turėjo sumokėti 558,71 USD palūkanų (69 128,07 USD x 59 d. x 5 proc.:365 d. = 558,71 USD). 2013 m. gegužės 15 d. atsakovas bankiniu pavedimu ieškovui pervedė 20 033 USD, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydamas, kad dengiama skola, atsakovui šį mokėjimą priėmus, darytina išvada, jog šiuo mokėjimu buvo padengta skola, todėl 2013 m. gegužės 15 d. skola sumažėjo iki 49 095,07 USD, be to, atsakovas ieškovui buvo skolingas 558,71 USD palūkanų. Iki kitos įmokos (1 500 USD), kuri buvo sumokėta 2013 m. birželio 4 d., praėjo 20 dienų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 134, 51 USD palūkanų (49 095,07 USD x 20 d. x 5 proc.:365 d. = 134,51 USD). Atsakovui sumokėjus 1 500 USD, buvo padengta 693,22 USD palūkanų (558,71 USD + 134,51 USD) ir 806,78 USD skolos, todėl skola sumažėjo iki 48 288,29 USD. Nuo 2013 m. birželio 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d. susidarė 10 768,93 USD palūkanų suma. Taigi 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovas ieškovui buvo skolingas 48 288,29 USD skolos ir 10 768,93 USD palūkanų, iš viso 59 057,22 USD.

50. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, spręstina, kad 2017 m. lapkričio 20 d. (kreipimosi į teismą dieną) atsakovas ieškovui buvo skolingas 59 057,22 USD ir 222 722,62 Lt (64 504,93 Eur).

Dėl reikalavimo priteisti skolą solidariai

51. Ieškovas skunde tvirtina, kad, nors jis negrąžintas pinigų sumas prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir nepagrįstai šias pinigų sumas priteisė tik iš atsakovo R. V., todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

52. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Vienas iš prievolės elementų yra šalys – kreditorius ir skolininkas. Kreditorius – šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad šis įvykdytų savo pareigą; skolininkas – šalis, kuri privalo (turi pareigą) atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Pagal tai, kiek asmenų dalyvauja prievolėje ir kaip paskirstomos teisės ir pareigos tarp prievolės šalies keleto asmenų, prievolės skirstomos į dalines, solidariąsias ir subsidiariąsias.

53. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo pobūdžio sudarytų prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius.

54. CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

55. Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieškovo ir atsakovo R. V., duomenų, kad iš ieškovo gauti pinigai buvo skirti atsakovo šeimos poreikiams tenkinti byloje nėra. Taigi, nors ieškovas atsakove buvo nurodęs ir I. V., tačiau jos solidariosios atsakomybės neįrodinėjo, o, kaip minėta, skolininko solidarioji pareiga negali būti preziumuojama.

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad, nurodęs, jog paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarė ir pasirašė ieškovas ir atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškinį atsakovės I. V. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Vadovaujantis nurodytais argumentais, spręstina, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo atmestinas, todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. galutinis sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo R. V. ieškovui P. A. priteisiama 59 057,22 USD ir 64 504,93 Eur (222 722,62 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

58. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

59. Ieškovo P. A. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 833,89 Eur, kurios susidaro iš 3 044,84 Eur (1102 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 942,84 Eur teisinės paslaugos) Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų iki 2017 m. gruodžio 6 d. preliminaraus sprendimo priėmimo ir 2 789,05 Eur teisinių paslaugų išlaidų, patirtų po preliminaraus sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

60. Atsakovo R. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 550 Eur, kurios susidaro iš 2500 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą.

61. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 75 458,18 USD ir 99 653,32 Eur skolos, šiuo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteisiama 59 057,22 USD ir 64 504,93 Eur (222 722,62 Lt), tokiu būdu tenkinama 70,17 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkinamų / atmetamų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 093,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo - 760,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įskaičius atsakovui iš ieškovo priteistiną sumą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 3 332,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

62. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 1 157 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų (atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimas). Tuo tarpu ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro tik žyminis mokestis už apeliacinį skundą (1 743 Eur).

63. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos neatlygintinos. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 223,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo – 149,15 Eur. Įskaičius atsakovui iš ieškovo priteistiną sumą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 1 073,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. galutinį sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti ieškovui P. A. iš atsakovo R. V. 59 057,22 USD (penkiasdešimt devynis tūkstančius penkiasdešimt septynis USD 22 ct) ir 64 504,93 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus keturis Eur 93 ct) skolą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovės I. V. atžvilgiu atmesti.

Priteisti ieškovui P. A. iš atsakovo R. V. 3 332,97 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt du Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“.

Priteisti P. A. iš atsakovo R. V. 1 073,91 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.