Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-315-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-315-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo N. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 10 d., 23.45 val., Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Pamūrinės k. 6, žodžiu deklaravo muitinei, jog gabena vieną litrą (40 proc.) viskio ,,Bushmills“, du pakelius cigarečių ,,Winston“ ir dvi skardines alaus (po 0,5 litro, 4,5 proc.).

Vadovaujantis 2024 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 396 dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo patvirtinimo, patvirtinto sąrašo nuostatomis, minėtos prekės sulaikytos, surašant prekių sulaikymo protokolą Nr. 4VK3001444. Sulaikytų prekių kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodai: 2402209000, 2208601100, 2203000900. Bendra prekių vertė 25,56 Eur. N. G. įveždamas į Sąjungą iš Baltarusijos prekes: vieną litrą (40 proc.) viskio ,,Bushmills“ (KN 2208601100), du pakelius cigarečių ,,Winston“ (KN 2402209000), kurios įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą, ir kurias draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006) 1ra straipsnio 1 dalį, o įveždamas į Sąjungą iš Baltarusijos dvi skardines alaus (KN 2203000900), kurios įrašytos į nutarimu Nr. 396 patvirtintą sąrašą (toliau – Nutarimas Nr. 396, Sąrašas) 22 punktą, pažeidė 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį. Dėl to jam paskirta 300 Eur bauda ir sulaikytų prekių (alkoholinių gėrimų: vieno litro (40 proc.) viskio ,,Bushmills“, dviejų skardinių alaus (po 0,5 litro, 4,5 proc.) ir dviejų pakelių cigarečių ,,Winston“) konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, už tai, kad įvežė į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos šias prekes: vieną litrą (40 proc.) viskio ,,Bushmills“ (KN 2208601100), du pakelius cigarečių ,,Winston“ (KN 2402209000), kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą, ir dvi skardines alaus (KN 2203000900), kurios įrašytos į Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396, 22 punktą. Šiais veiksmais N. G. pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006) 1ra straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. G. paskirta 300 Eur bauda ir sulaikytų prekių (alkoholinių gėrimų: vieno litro (40 proc.) viskio ,,Bushmills“, dviejų skardinių alaus (po 0,5 litro, 4,5 proc.) ir dviejų pakelių cigarečių ,,Winston“) konfiskavimas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

Pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas padarytu dėl neatsargumo, nes pareiškėjas ieškojo informacijos ir domėjosi teisės aktais, reglamentuojančiais prekių atvežimą iš trečiųjų šalių, tačiau netinkamai juos suprato, be to, žodžiu deklaravo muitinei, kad gabena prekes. Šios aplinkybės teigia pagrindą daryti išvadą, kad, nors pareiškėjas nenumatė, dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nors N. G. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino ir prašė panaikinti priimtą nutarimą, tačiau teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo ir Institucijos atstovės paaiškinimus bei pateiktus papildomus dokumentus, konstatuoja, kad N. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai.

N. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – iš dalies paties pareiškėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, prekių sulaikymo protokolu, Institucijos pateiktais papildomais dokumentais. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. G., įveždamas į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos draudžiamas įvežti prekes: vieną litrą (40 proc.) viskio ,,Bushmills“ (KN 2208601100), du pakelius cigarečių ,,Winston“ (KN 2402209000), pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006) 1ra straipsnio 1 dalį, o įveždamas dvi skardines alaus (KN 2203000900), pažeidė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje 2024 m. lapkričio 10 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu) buvo nurodyta, kad, iš trečiųjų šalių, įskaitant Baltarusijos Respubliką, galima be importo mokesčių įsivežti tam tikrą kiekį alkoholinių gėrimų ir cigarečių, tačiau, priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš Institucijos papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos muitinės interneto tinklapyje, adresu: www.lrmuitine.lt, skyrelyje „Atvykstant iš trečiųjų šalių“, administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. lapkričio 10 d.) buvo aiškiai nurodytas draudžiamų importuoti (įsivežti) produktų ir prekių iš Baltarusijos Respublikos sąrašas, kuriame, be kita ko, įrašyti ir alkoholiniai gėrimai, taip pat tabakas ir perdirbti jų pakaitalai. Pažymėtina, kad toks pat draudžiamų prekių sąrašas minėtame puslapyje skelbiamas ir skundo nagrinėjimo metu. Institucijos atstovė paaiškino, kad jos prašymu (2025 m. kovo 26 d.) interneto tinklalapyje papildomai buvo įtraukti draudimai ir apribojimai, pridedant papildomą nuorodą į juos, tačiau, esminiai tinklapio keitimai, skyrelyje „Atvykstant iš trečiųjų šalių“, po paskutinį kartą (2024 m. birželio mėnesį) atliktų pakeitimų, nebuvo atlikti. Informacija apie draudžiamas importuoti iš Baltarusijos prekes buvo pateikiama ir Lietuvos muitinės tinklapyje, adresu: https://lrmuitine.lt/web/guest/985, skyrelyje „Tarptautinės prekybos draudimai“. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo prieinama informacija kokias prekes iš Baltarusijos Respublikos draudžiama įsivežti į Lietuvos Respubliką. Be to, kilus papildomiems klausimams ar neaiškumams, pareiškėjas turėjo galimybę susisiekti su muitinės informacijos skyriumi, tinklapyje nurodytais kontaktais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundo argumentai, kad Lietuvos muitinės interneto tinklalapyje buvo pateikta dviprasmiška ir klaidinanti informacija tiek 2024 m. lapkričio 10 d., tiek skundo pateikimo metu, pripažįstami nepagrįstais.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad neimportavo sulaikytų prekių realizavimui, o jas teisėtai įsigijo ir vežėsi savo poreikiams, ir pagal pateiktą informaciją internete nepažeidė įstatymų ar nutarimų, nes žodžiu deklaravo muitinei, jog gabena minėtas prekes. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas taip pat nesutinka.

Teismas šiuo aspektu pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 2 straipsnio 14 punktą importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai. Norint, kad ne Sąjungos prekės patektų į Europos Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms turi būti įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, numatyta Sąjungos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalyje. Nors pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, deklaravo minėtas prekes žodžiu, tačiau išleidimo į laisvą apyvartą procedūra nagrinėjamu atveju negalėjo būti įforminama, nes pareiškėjo įsivežtoms prekėms taikomi draudimai ir apribojimai – draudžiama importuoti (įvežti) į Sąjungą Reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priede bei Sąrašo 22 punkte išvardintas prekes.

Tarptautinės sankcijos vienodai taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, nesvarbu ar prekės atsivežamos asmeniniam naudojimui, ar ne asmeniniam naudojimui, t. y. apima draudimą gabenti (importuoti) Reglamente (EB) Nr. 765/2006) ir Sąrašo 22 punkte nurodytas prekes. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad prekes įsigijo ir jas vežė savo poreikiams, nešalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija byloje surinktus duomenis tinkamai ištyrė ir įvertino bei priėmė pagrįstą bei motyvuotą nutarimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su Institucijos nutarimu ir jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, kad teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsižvelgęs į nutarimo turinį, sprendžia, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako.

Vis dėl to, net ir pripažinus, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pats savo kaltės iš esmės nesuvokia, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Viena vertus, teismas atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kita vertus, individualizuojant skirtą nuobaudą, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo vežtų prekių vertė yra 25,56 Eur, pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo ir nebuvo sistemingo teisės aktams prieštaraujančio veiksmo rezultato, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta pareiškėjui paskyrus minimalią baudą numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje su sulaikytų prekių konfiskavimu. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas

Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-315-2025 keičiamas, pritaikius ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant pareiškėjui minimalų administracinės nuobaudos – baudos – dydį, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo N. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-315-2025 ir N. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą ir sulaikytų prekių konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.