Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrijos atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei D. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl buto savininko pareigos mokėti išlaidas daugiabučiui namui išlaikyti ir išsaugoti

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 23 d. įvykusio visuotinio daugiabučio namo S. Nėries g. 16, Šiauliuose patalpų savininkų susirinkime patalpų savininkų balsų dauguma nuspęsta dalyvauti daugiabučių namų savininkų modernizavimo programoje. Ieškovė Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrija 2010 m. liepos 15 d. pasirašė daugiabučio namo rangos darbų sutartį su rangovu UAB „Meba“. Atsakovė, kaip daugiabučio namo buto savininkė už modernizacijos darbus atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė sutikdama, kad ji neįvykdė savo prievolės sumokėti už modernizacijos darbus, kartu nurodo, kad ji nedavė sutikimo modernizacijos darbams, bei kad nesutinka su skolos suma ir nurodo pasinaudojusi teise sustabdyti priešpriešinės prievolės įvykdymą.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog bendro naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Būtent savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, daugiabučių namų modernizavimas vykdomas būtent savininkų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą), o bendrija (nagrinėjamoje byloje ieškovė Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrija) būdama investicinio projekto administratorė, tik atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013). Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendindama daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, privalo lėšas, reikalingas modernizavimo darbams, surinkti iš namo patalpų savininkų ir atsiskaityti su rangovais. Daugiabučio namo gyventojai (savininkai), taigi ir atsakovė D. L., kuriai nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name S. Nėries g. 16, Šiauliuose, kartu su jų atstove bendrija turi pareigą užtikrinti, jog rangovui UAB „Meba“ visa apimtimi būtų sumokėta už atliktus statybos rangos darbus.

Kaip minėta, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atvejai, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų daugiabučiui namui išlaikyti ir išsaugoti nustatyti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Ginčo namo rekonstrukcijos darbų išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, be to, namo gyventojų sutikimas su rekonstrukcija išreikštas balsų dauguma, todėl aplinkybė, kad atsakovė asmeniškai nebuvo davusi sutikimo namo rekonstrukcijai, neeliminuoja jos pareigos apmokėti už rekonstrukcijos darbus. Todėl teismo vertinimu atsakovės argumentai, kad ji, kaip buto bendrasavininkė nedavė sutikimo modernizacijos darbams, o tokį sutikimą davė tik jos vyras, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nepasinaudojo teise skųsti visuotinio daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimus dėl modernizacijos ir dėl modernizacijos darbų apmokėjimo be kredito įstaigos suteiktos paskolos. Todėl atsakovė privalo apmokėti už daugiabučio namo modernizacijos darbus proporcingai savo nuosavybės daliai.

Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ ir šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatos, nes tiek nutarimas, tiek pačios taisyklės nustato daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pačių modernizavimo darbų apmokėjimo.

Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus apie prievolės sumokėti už modernizacijos darbus nevykdymą, kol rangovas UAB „Meba“ nepašalins atsakovės nustatytų darbų trūkumų bei argumentus apie neatliktus, tačiau pateiktus apmokėti darbus, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų, civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Šios savigynos priemonės taikymo sąlygos gali būti skirtingos, jos nustatytos CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 6.220 ir kituose straipsniuose. Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal šias teisės aktų nuostatas tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

Nagrinėjamu atveju rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė galėtų reikalauti iš rangovo tinkamos kokybės ir kiekio rangos darbų, tarp atsakovės ir ieškovės, kuriai savo prievolės įvykdymą atsakovė teigia sustabdžiusi, šalių nesieja. Ieškovė atlieka daugiabučio namo, esančio S. Nėries g. 16, Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimo funkcijas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimo teisę numato įstatymas, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės teise reikalauti prievolės įvykdymo ir sustabdyti šios prievolės vykdymą pagal CK nuostatas neturėdama priešpriešinės reikalavimo teisės ieškovei dėl galimų modernizacijos darbų trūkumų ir jų kiekio.

Atsakovė savo atsikirtimus dėl prievolės sustabdymo grindė tuo, jog rangovas UAB „Meba“ nepašalina atsakovės nustatytų darbų trūkumų ir kad rangovas atliko mažiau darbų nei pateikė apmokėti. Pažymėtina, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jos atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties vykdymo. CK 4.85 straipsnio 4 dalis, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – CK 4.85 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negali apriboti šių savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK, CPK ir kitų įstatymų nuostatos neriboja procesinės bendraturčio teisės kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų vardu sudarytos sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Atsižvelgiant į tai, atsakovė dėl netinkamo rangos sutarties, sudarytos ieškovės su UAB „Meba“, vykdymo turi teisę kreiptis į teismą ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises, o ne vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę mokėti namo bendrojo naudojimo objektų modernizavimo darbų išlaidas ieškovei. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro atsakovės nurodyti ir pačios atsakovės nustatyti galimi UAB „Meba“ atliktų darbų netinkami kiekiai ir darbų trūkumai.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašomos priteisti skolos dydžiu, nurodė, kad ieškovė ją neteisingai apskaičiavo. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovei iš viso už modernizacijos darbus išrašytą sąskaitų už 2 691,12 Eur, kuriuos ji yra sumokėjusi tik iš dalies. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už paruošiamuosius modernizacijos darbus, statybos techninę priežiūrą, kadastrinius matavimus ir durų automatiką. Atsakovė pateikė savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, išrašą iš kurio matyti, kad atsakovė į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, už modernizacijos darbus iš viso pervedė 524,62 Eur. Ieškovė pateikė apskaičiavimus, iš kurių matyti, kad atsakovė iš viso yra sumokėjusi 543,60 Eur, t. y. atsakovės pateiktame banko išraše nėra nurodytos 2012-05-10 jos sumokėtos 18,97 Eur sumos. Teismo vertinimu, ieškovė teisingai apskaičiavo atsakovės skolą pagal jai išrašytas sąskaitas, o atsakovė nepateikė daugiau jokių kitų įrodymų, kad už modernizacijos darbus atliko dar ir kitus mokėjimus ir taip sumažino savo skolą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą už modernizacijos darbus tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistina 2 147,52 Eur skola.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurias ji privalo mokėti, kadangi nevykdė visuotinio daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimo ir nemokėjo jai paskaičiuotos sumos už daugiabučio namo modernizaciją. Tokia pareiga kyla iš CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai bei kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš byloje esančių sąskaitų nustatyta, kad atsakovė praleido terminus sumokėti už modernizacijos darbus, todėl ieškovė turi teisę skaičiuoti palūkanas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės 2 147,52 Eur skola su ieškovės apskaičiuotomis palūkanomis sudaro 2 588,67 Eur, t. y. ieškovė apskaičiavo 441,15 Eur palūkanų. Ieškovė detaliai nurodė, kad už sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2010 m. lapkričio 30 d., neapmokėjimą iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., priskaičiuota 49,70 Eur palūkanų, už sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2011 m. sausio 10 d, – 40,58 Eur palūkanų, už sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2011 m. sausio 31 d. – 30,44 Eur palūkanų, už sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2011 m. birželio 17 d., – 107,88 Eur palūkanų, už sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. – 79,97 Eur palūkanų, ir teismo skaičiavimu tai iš viso sudaro 308,57 Eur. Teismo vertinimu, nors ieškovė nenurodė už sąskaitas, kurios turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d., apskaičiuotų mokėtinų palūkanų, tačiau ieškovei nurodžius bendrą priteistiną palūkanų sumą, kuri, teismo skaičiavimu, yra teisingai apskaičiuota, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas visiškai. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 441,15 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 2 588,67 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 58,00 Eur žyminį mokestį, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą grąžintinas ieškovei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 58,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 1 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, skaičiuojant atlyginimą už advokato pagalbą surašant ieškinį, taikomas koeficientas 1,7, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1 837,85 Eur (735,1 Eur x 1,7) ir nagrinėjamu atveju prašomos priteisti ieškinio parengimo išlaidos neviršija šio dydžio, o pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, skaičiuojant atlyginimą už vieną advokato atstovavimo teisme valandą, taikomas koeficientas 0,1, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atstovavimo teisme vieną valandą yra 73,51 Eur (735,1 Eur x 0,1) ir nagrinėjamu atveju prašomos priteisti atstovavimo teisme išlaidos viršija šį dydį. Nors ieškovės atstovas pabrėžė, kad atsakovės atsiliepimas buvo didelės apimties ir jam reikėjo daugiau laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, bet kartu ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad byla pagal joje keliamus fakto ir teisės klausimus nėra sudėtinga, todėl, teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 750,00 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2.1, 2.2 ir 2.7 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei priteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrijai, kodas 145504970, 2 588,67 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 67 ct) skolą, kurią sudaro 2 147,52 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties septynių eurų 52 ct) skola už modernizacijos darbus ir 441,15 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 15 ct) palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 588,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei Daugiabučio namo S. Nėries g. 16 savininkų bendrijai, kodas 145504970, 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.