Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolis Dalius Traigys, antstolis Robertas Vasiliauskas, PlusPlus Baltic AS, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, UAB „B2KAPITAL“, UAB "ARN group", UAB „CREDIT SERVICE“, UAB „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą; paskirti administratore E. G., sąrašo Nr. B-FA502, (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 445 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjui, būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad neracionalių sprendimų priėmimas grįstinas jo psichinės sveikatos būkle, pareiškėjas gyvena kartu su jam padedančiais tėvais. Nurodė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (iš viso sudaro 48 467,45 Eur) ir pareiškėjas nepajėgus šių įsipareigojimų įgyvendinti, todėl yra pripažintinas nemokiu, savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Pažymėjo, kad nėra sudarytų sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, pareiškėjas neturinti jokių žalingų įpročių, pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, pareiškėjui nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar/ir baudžiamųjų bylų. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas visas jo gaunamas lėšas (153 Eur neįgalumo pašalpą) skirs bankroto vykdymui bei administravimui, o jo paties išlaikymui jam skirtas lėšas skirs jo tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro apie 48 467,45 Eur. Sprendė, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Nustatė, kad pareiškėjas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, pareiškėjo banko sąskaitose pinigų likutis – 0,00 Eur. Pateiktais duomenimis, pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo darbo lygis 50 proc., VSDFV Kauno skyriaus duomenimis pareiškėjas gauna apie 140 Eur socialinę pašalpą, nuo 2023 m. vasario 6 d. vykdo individualią veiklą – kompiuterių programavimo veikla. Remiantis į bylą pateiktomis pažymomis, pareiškėjas neturi priklausomybių žalingiems įpročiams (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis), pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus.

4. Teismas pažymėjo, kad taip pat nenustatė, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui, todėl sprendė, kad nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

5. Teismas, pasisakydamas dėl sumų, reikalingų pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti ir sąmatos bankroto administravimo procedūroms, pažymėjo, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 153 Eur sumą, o pareiškime jis prašo patvirtinti išlaidų sąmatą 445 Eur į mėnesį sumai, kuri bus reikalinga pareiškėjui būtiniems poreikiams tenkinti bei 350 Eur (plius PVM) sumą bankroto administravimo procedūroms atlikti. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateiktas ir pareiškėjo tėvo 2023 m. gruodžio 19 d. patvirtinimas, jog jis teiks/įsipareigoja teikti sūnui finansinę paramą fizinio bankroto metu. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo prievolės perkėlimas kitiems asmenims negali būti laikytinas kaip veiksmas, atitinkantis FABĮ nuostatų reikalavimus, nes įstatymų leidėjas nėra numatęs alternatyvaus/kito už pareiškėją asmens, kuris pareiškėjo fizinio bankroto metu galėtų atlikinėti mokėjimus arba periodiškai materialiai išlaikyti patį pareiškėją. Teismas pažymėjo, kad tokio asmens teismas negalėtų nutartimi įpareigoti/nustatyti jam privalomuosius mokėjimus už pareiškėją, kadangi tai iš esmės prieštarauja laisvos valios principui.

6. Teismas papildomai pažymėjo, kad jei šis asmuo pareiškėjo bankroto procedūros metu persigalvoja, atsisako toliau mokėti ir išlaikyti pareiškėją arba numiršta, tokiu atveju visa fizinio asmens bankroto procedūra bet kokioje stadijoje ji bebūtų, praranda esminę prasmę ir pareiškėjas toliau nebeturi galimybių mokėti ir išsilaikyti, dėl ko visa bankroto procedūra išsibalansuotų ir neatitiktų FABĮ nuostatų. Todėl teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas (pareiškėjas) J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį ir pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios teismas nenustatė jokių pareiškėjo veiksmų, kurie prieštarautų FABĮ. Teismas taip pat teigia, jog jeigu pareiškėjo tėvas persigalvotų arba numirtų, bankroto procedūra išsibalansuotų ir iš esmės neatitiktų FABĮ nuostatų. Tačiau šis nutarties motyvas yra sąlyginis, galiojantys įstatymai draudžia teismui priimti sąlyginius procesinius sprendimus.

8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnyje, CPK 111, 135 straipsniuose tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) bei tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadiją.

13. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalis įtvirtina baigtinį sąrašą sąlygų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas gali iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą bei FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų nenustatė. Dėl to ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Papildomai pažymėtina, kad aptartas teisinis reguliavimas yra skirtas užtikrinti, kad tik sąžiningas asmuo turėtų teisę pasinaudoti bankroto procesu. Pirmosios instancijos teismas byloje pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir to įtakos pareiškėjo nemokumui nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą iš esmės dėl to, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 153 Eur sumą, o prašoma patvirtinti būtiniesiems poreikiams tenkinti suma sudaro – 445 Eur/mėn., prašoma patvirtinti bankroto administravimo sąmata – 350 Eur (plius PVM). Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenumatė kito už pareiškėją asmens (pareiškėjo tėvo) teisės atlikti mokėjimus už pareiškėją, jį materialiai išlaikyti bei tai prieštarauja pagrindinėms FABĮ nuostatoms. Be to, jei šis asmuo pareiškėjo bankroto procedūros metu persigalvotų arba numirtų, visa fizinio asmens bankroto procedūra prarastų esminę prasmę ir pareiškėjas toliau nebeturėtų galimybių mokėti ir išsilaikyti. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

16. Remiantis kasacinio teismo praktika – šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 413 patvirtintoje FABĮ koncepcijoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi apsaugoti fizinį asmenį, negalintį padengti savo skolų, nuo nuskurdimo ir išieškojimo iš jo turto neribotą laiką.

18. Teismas pažymi, kad FABĮ neįtvirtina draudimo finansiškai remti bankrutuojantį fizinį asmenį. Toks draudimas neišplaukia ir iš aptarto FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto šio įstatymo tikslo – siekti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, be kita ko, pagrindžiančius pareiškėjo sveikatos būklę, darbo lygį, gaunamų pajamų ir turimo turto dydį, paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl apsunkintų galimybių rasti darbą ir dirbti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas labiau atitiktų paties skolininko ir jo kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu būtų sudaryta galimybė atkurti pareiškėjo mokumą, suteikti galimybę pareiškėjui netapti našta valstybės socialinei sistemai, o kreditoriams – atgauti bent dalį skolų.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo prašomų teismo patvirtinti sumų būtiniesiems poreikiams tenkinti bei bankroto administravimo išlaidoms dengti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad minėtos sumos, nustatytos mokumo atkūrimo plane, pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiamos, rengiant mokumo atkūrimo planą ar jo patikslinimą. Tačiau minėti klausimai yra sprendžiami fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo stadijoje, kuri prasideda tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjo tėvas patvirtino pareiškėjui iškėlus bankroto bylą teikti jam visą reikiamą finansinę pagalbą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei šis asmuo persigalvotų arba numirtų, pareiškėjas toliau nebeturėtų galimybių mokėti ir išsilaikyti, yra sąlyginė, todėl ir šiuo aspektu nepagrįsta bei neteisėta. Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui nevykdant mokumo atkūrimo plano ar kitų įstatyme skolininkui nustatytų pareigų – teismas gali fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktai).

20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iškeliama fizinio asmens bankroto byla, sprendžiamų klausimų pobūdį (pavyzdžiui, bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumas, dėl ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė), į tai, kad teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui J. S. klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.