- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-85-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05382-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, Klaipėdos
- Ieškovas
- Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos švietimo
- Kategorijos
- 1.4.2.1Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai, jų kompetencija
- 1.4.2.3Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 1.4.2.8Kiti su darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimu susiję klausimai
- 1.4.3.2.6Kiti su kolektyviniais darbo ginčais susiję klausimai
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinį dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo atsakovui Klaipėdos lopšeliui – darželiui „Ąžuoliukas“, tretieji asmenys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas (toliau – ir Susivienijimas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti, kad Klaipėdos lopšelio – darželio ,,Ąžuoliukas“ direktoriaus 2025 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. V-17 ir juo patvirtinta Klaipėdos lopšelio – darželio ,,Ąžuoliukas“ darbo apmokėjimo sistema yra neteisėti; 2) panaikinti Klaipėdos lopšelio – darželio ,,Ąžuoliukas“ direktoriaus 2025 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. V-17 ir juo patvirtintą Klaipėdos lopšelio – darželio ,,Ąžuoliukas“ darbo apmokėjimo sistemą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. buvo pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis Nr. S-229, Susivienijimas veikia Klaipėdos mieste. Klaipėdos lopšelyje darželyje ,,Ąžuoliukas“ veikia Susivienijimo profesinė organizacija (toliau – Profesinė organizacija). Darbdavys turi 60 darbuotojų, iš kurių 30 priklauso Profesinei organizacijai, todėl darbo taryba nėra sudaroma, o darbo tarybos funkcijas yra perėmusi ši darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga.
3. Pagal Susivienijimo įstatus, profesinė organizacija, be kita ko, atstovauja įstaigoje ir už jos ribų savo narių ekonominiams, socialiniams ir darbo interesams ir juos gina (5.4.2 p.), atstovauja savo nariams, taip pat kitiems įstaigos darbuotojams sudarant su darbdaviu kolektyvinę bei kitokias sutartis (5.4.3 p.), reikalauja, kad darbdavys panaikintų savo sprendimus, kurie pažeidžia įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatas ir kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo, ekonomines bei socialines Susivienijimo narių teises, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (5.4.8 p.), kontroliuoja, kaip darbdavys laikosi su jos atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusių darbo, ekonominių ir socialinių įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kaip jas vykdo (5.4.10 p.).
4. Pasirašyto susitarimo (2024 m. gruodžio 4 d. redakcija) (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 8.1 ir 8.1.2 punktuose nurodoma, kad su profesine sąjunga, kuri yra Sutartį pasirašiusios Profesinės sąjungos organizacijos narė ar padalinys ir kuri pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 169 straipsnio 3 dalį yra įgijusi visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas, suderinama mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas), kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, įstaigos vadovo ir profesinės sąjungos sutartais terminais – įstaigos darbo apmokėjimo sistema, kurioje detalizuojami darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos, mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo principai, ir kitos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Įstaigos vadovas turi teisę skųsti profesinės sąjungos sprendimą nederinti darbo apmokėjimo sistemos ir (arba) jos pakeitimų DK nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemos ar jos pakeitimų derinimo ir darbo ginčų metu įstaigos darbuotojų darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis galiojančia darbo apmokėjimo sistema. Jei Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nustato geresnes darbo apmokėjimo sąlygas nei galiojanti įstaigos darbo apmokėjimo sistema, taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.
5. Taigi, Kolektyvinė sutartis numatė pareigą suderinti darbo apmokėjimo sistemą su profesine sąjunga, bei kartu numatė, kad profesinei sąjungai atsisakant suderinti, darbdavys turi teisę tokį atsisakymą skųsti DK nustatyta tvarka, o kol toks ginčas išsprendžiamas, taikoma galiojanti darbo apmokėjimo sistema arba įstatymo nuostatos, jeigu jos yra palankesnės. Taigi, minėta nuostata aiškiai numatė, kad nauja darbo apmokėjimo sistema pradedama taikyti tik jeigu profesinė sąjunga suderina darbo apmokėjimo sistemą arba darbo ginčus nagrinėjantis subjektas pripažįsta, kad profesinė sąjunga naują darbo apmokėjimo sistemą suderinti atsisakė nepagrįstai.
6. Darbdavys 2025 m. sausio 21 d. pateikė Profesinei organizacijai Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ Darbo apmokėjimo sistemos projektą, dėl kurio vyko šalių susirašinėjimas, keitimasis pozicijomis, tačiau nepavykus pasiekti galutinio visiško sutarimo, 2025 m. vasario 13 d. Profesinė organizacija susirinkime nutarė nepritarti Darbo apmokėjimo sistemai. Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ direktorė el. paštu informavo, kad nepaisant to, kad nepavyko rasti sutarimo dėl Darbo apmokėjimo sistemos, ji bus patvirtinta 2025 m. vasario 18 d.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu tokiais veiksmais Klaipėdos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ pažeidė Kolektyvinės sutarties 8.1 ir 8.1.2 punktų nuostatas, kurios aiškiai numato, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti suderinta, o profesinei sąjungai atsisakius suderinti darbo apmokėjimo sistemą, kol bus išspręstas ginčas pagal darbdavio kreipimąsi, turi būti toliau taikoma senoji darbo apmokėjimo sistema arba įstatymo nuostatos, jeigu jos palankesnės. Taigi, Kolektyvinė sutartis numatė aiškiai tiek darbo apmokėjimo sistemos suderinimą, kaip siektiną profesinės sąjungos pritarimą darbo apmokėjimo sistemai, tiek ir numatė mechanizmą, kaip sprendžiamas klausimas, jeigu toks privalomas profesinės sąjungos pritarimas nėra gaunamas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas su ieškovo reiškiamais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato privalomos derinimo su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungos tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo sutartimi pakeisti DK įtvirtiną imperatyvą procedūrą.
9. Vien tik aplinkybė, jog neva šalys Kolektyvinėje sutartyje buvo susitarusios dėl kitokios, negu DK numatyta, ginčų nagrinėjimo tvarkos ir, kad buvo nusimačiusios, jog darbo apmokėjimo sistema ir jos pakeitimai turi būti derinami, nereiškia, kad darbo apmokėjimo sistema atsakovo galėjo būti patvirtinta tik gavus Profesinės organizacijos pritarimą, o jo negavus atsakovas turi galimybę tik inicijuoti ginčą.
10. Pabrėžė, jog ginčo kolektyvinės sutarties nuostata „darbo apmokėjimo tvarkos aprašas turi būti suderintas be kita ko su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga“ reiškia, kad buvo susitarta ne dėl privalomo profesinės sąjungos sutikimo gavimo, o dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos.
Atsiliepimas
11. Trečiais asmuo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nurodė, jog pagal sudarytą Kolektyvinės sutarties nuostatą sutarties šalys susitarė būtent dėl to, kad darbo apmokėjimo sistema gali būti darbdavio tvirtinama tik profesinei sąjungai pritarus.
12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir: pripažino, kad Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ direktoriaus 2025 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. V-17 ir juo patvirtinta Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ darbo apmokėjimo sistema yra neteisėti; panaikino Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ direktoriaus 2025 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. V-17 ir juo patvirtintą Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ darbo apmokėjimo sistemą; priteisė iš atsakovo Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo naudai 2 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog kolektyvinėje sutartyje aiškiai (aiškiais žodžiais) nurodoma, kad profesinės sąjungos nesuderinimas skundžiamas DK nustatyta tvarka.
15. Taigi, anot teismo, sutartyje aiškiai (aiškiais žodžiais) nurodoma, kaip turėjo būti sprendžiamas profesinės sąjungos ir darbdavio nesutarimas. Šios sutarties nuostatos niekaip negalima aiškinti taip, jog jos neegzistuotų. Pažymėtina, kad, sutarties sudarytojo atstovas (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos) atstovas nurodė, kad kolektyvinių derybų metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos deleguoti derybinės grupės nariai diskutavo būtent dėl to aspekto, kaip suteikti profesinei sąjungai galimybę dalyvauti didesne apimtimi darbo apmokėjimo sistemos tvirtinimo procese, tačiau kartu nesudaryti prielaidų paralyžiuoti darbovietės darbo apmokėjimo klausimų reguliavimo. Diskusijų metu ir buvo sutarta numatyti profesinės sąjungos atsisakymo suderinti darbo apmokėjimo sistemą pasekmės, numatant, kad darbdavys tokiu atveju gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl nepagrįsto atsisakymo suderinti. Kita sutarties šalis (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) savo atsiliepime taip pat pažymėjo, kad šalys sudarydamos sutartį siekė, kad biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistema būtų suderinta (abi šalys sutaria, nelieka ginčytinų nuostatų) su profesine sąjunga, kuri yra sutartį pasirašiusios Profesinės sąjungos organizacijos narė ar padalinys ir kuri pagal DK 169 straipsnio 3 dalį yra įgijusi visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Siekiant aiškumo, sutarties šalys taip pat numatė įstaigos vadovo teisę skųsti profesinės sąjungos sprendimą nederinti darbo apmokėjimo sistemos ir nuostatas dėl įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo darbo apmokėjimo sistemos ar jos pakeitimų derinimo ir darbo ginčų metu.
16. Taigi, įstaigos vadovo teisę skųsti (pasirinktas problemos sprendimo būdas) profesinės sąjungos sprendimą nederinti darbo apmokėjimo sistemos ir (arba) jos pakeitimų DK nustatyta tvarka buvo sutarties šalių numatyti sąmoningai. Taip pat sąmoningai numatyta, kad kol bus išnagrinėtas ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo derinti darbo apmokėjimo sistemą tokiu atveju lieka galioti esama darbo apmokėjimo sistema, tačiau jeigu įstatymai numato palankesnį šių klausimų reguliavimą, tada bus vadovaujamasi įstatymais. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog atsakovo atstovo argumentai, kad toks ginčų sprendimo būdas, koks yra numatytas kolektyvinėje sutartyje, apskritai prieštarauja DK numatytam imperatyvui, nėra pagristas.
17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino ir atsakovo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. e3K-7-66-469/2024, aiškinimo. Pabrėžė, jog pati kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų sąvoka (DK 213 straipsnio 5 dalis) reiškia, kad gali būti keliami tik tokie kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso reikalavimai, kurių dalykas gali būti reglamentuojamas tarpusavio susitarimais, visų pirma kolektyvine sutartimi, pagal darbo teisės normas reguliuojančia individualių darbuotojų ir darbdavių abipusius santykius. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateikiami išaiškinimai kaip tik ir patvirtina, kad šioje byloje liko ginčas dėl teisės, bet ne dėl intereso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė – ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatskleidė ginčo esmės, kiek tai susiję su bylai reikšmingų teisinių santykių kvalifikavimu ir jiems taikytinomis teisės normomis; netinkamai aiškino ginčo kolektyvinės sutarties nuostatas; taip pat tinkamai neįgyvendino savo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
18.2. Pabrėžia, jog ginčo kolektyvinės sutarties 8.1, 8.1.2 punktuose numatyta darbo apmokėjimo sistemos derinimo bei kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo tvarka (Ginčo kolektyvine sutartimi ją teisiškai ydingai sutapatinus su kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarka) dėl jos prieštaravimo teisiniams imperatyvams esamoje situacijoje, apskritai negalėjo būti taikoma. Tai rodo, kad tarp šalių yra kilęs kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų pagal ginčo kolektyvinės sutarties 8.1, 8.1.2 punktuose nustatytą kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarką išvis negalėjo būti sprendžiamas.
18.3. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pastarojo, o kartu – ir vieno esminių, atsakovo argumento atžvilgiu visiškai nepasisakė, t. y. argumentas dėl ginčo kolektyvinės sutarties 8.1, 8.1.2 punktų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pirmosios instancijos teismo liko absoliučiai nenagrinėtas, o tai, atitinkamai, lėmė bylos esmės neatskleidimą, neteisingą tarp šalių kilusio ginčo išsprendimą bei rodo, kad dėl dalies atsakovo argumentų pirmosios instancijos teismas nepateikė išvis jokių motyvų.
18.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad ginčo kolektyvinės sutarties 8.1, 8.1.2 punktams prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, kitaip tariant, ginčo kolektyvinės sutarties šalims neturėjus teisės pastaruoju dokumentu pakeisti imperatyviai nustatytų darbo apmokėjimo sistemos derinimo procedūrų, o, tuo labiau, - DK IV dalies III skyriuje aiškiai reglamentuotos kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų nagrinėjimo tvarkos, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams privalėjo būti taikomas DK įtvirtintas teisinis reglamentavimas.
18.5. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas, ginčo įsakymu patvirtindamas Darbo apmokėjimo sistemą bei neginčydamas ieškovo nepritarimo pastarajai darbo apmokėjimo sistemai kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, absoliučiai jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tai reiškia, jog tiek pats ginčo įsakymas, tiek juo patvirtinta darbo apmokėjimo sistema yra teisėti, o ieškovo ieškinys – teisiškai nepagrįstas.
18.6. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos imperatyvios taisyklės dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo, perkeliant tokį ginčą nagrinėti kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarka, kas lemia, kad visos ugdymo įstaigos tokiose pat situacijose privalo tvirtinti apmokėjimo sistemas per teismą, jei profsąjunga neduoda tam pritarimo. Be to, skundžiamas sprendimas pasižymi visišku motyvų nebuvimu dėl atsakovo keltų klausimų dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo suderinti darbo apmokėjimo sistemą, kas nulemia darbdavio pareigą formaliai inicijuoti naują ginčą dėl jau teisme iškelto klausimo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19.1. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties šalys byloje patvirtino, jog pagal ginčo Kolektyvinės sutarties 8.1 ir 8.1.2 punktų nuostatas sutarties šalys susitarė būtent dėl to, kad darbo apmokėjimo sistema gali būti darbdavio tvirtinama tik profesinei sąjungai pritarus. Nėra ginčo, kad Klaipėdos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ darbo apmokėjimo sistemą patvirtino tokio pritarimo negavęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią darbo apmokėjimo sistemą ir įsakymą, kuriuo ji patvirtina, pripažinimo neteisėtais ir tenkino ieškinį.
19.2. Mano, kad toks susitarimas Kolektyvinės sutarties 8.1.2 punkte (kartu su 8.1 p.) nėra įstatyme numatytų pareigų atsisakymas ar ribojimas, kadangi darbdaviui suteikiama teisė operatyviai išspręsti nepagrįsto nederinimo klausimą darbo ginčų komisijoje, kuri darbo ginčus privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (DK 228 straipsnio 1 dalis). Taip pat tokia nuostata nepažeidžia ir darbuotojų teisių bei teisėtų interesų, nes darbo apmokėjimo klausimai nelieka nesureguliuoti – juos toliau reguliuoja esama darbo apmokėjimo sistema arba teisės aktų nuostatos, jeigu jos darbuotojui yra palankesnės.
19.3. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šis teisminis ginčas nėra ginčas tarp kolektyvinės sutarties šalių, nes nėra jokių duomenų, kad tarp kolektyvinę sutartį pasirašiusių šalių būtų kilęs nesutarimas dėl minėtų kolektyvinės sutarties nuostatų aiškinimo. Iki šiol šios kolektyvinės sutarties nuostatos sutarties šalių buvo suprantamos vienodai ir praktikoje taikomos būtent taip, kaip byloje pagrįstai jas aiškina ieškovė.
20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Nurodo, kad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio ginčo kvalifikavimo kaip kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės, ir atmetė atsakovo argumentus dėl šio ginčo kvalifikavimo kaip kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų. Tuo aspektu argumentus Teismas išdėstė sprendimo 25-27 p., kuriuose, be kita ko, nurodė, kad „šiuo atveju ir kilo ginčas dėl abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taigi tai yra ginčas dėl teisės.“ Taip pat teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-66-469/2024 pateiktu išaiškinimu.
20.2. Pabrėžia, jog darbo apmokėjimo sistema gali būti tiek kolektyvinės sutarties dalis, tiek ir atskiras vietinis norminis teisės aktas. Jeigu darbo apmokėjimo sistema numatyta kolektyvinėje sutartyje ir viena šalis siekia ją pakeisti, o kita šalis atsisako tai daryti, toks ginčas galėtų būti traktuojamas kaip kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso. Tačiau šiuo atveju darbo apmokėjimo sistema nėra numatyta kolektyvinėje sutartyje, o yra priimta kaip vietinis norminis teisės aktas. Ginčo kolektyvinė sutartis numato šio vietinio norminio teisės akto priėmimo procedūrinius aspektus – numato pareigą darbdaviui suderinti darbo apmokėjimo sistemą su profesine sąjunga prieš ją nustatant ar keičiant, o taip pat numato darbo apmokėjimo sistemoje privalomai aptartinus klausimus. Taigi, ši procedūra savaime nėra skirta spręsti darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo klausimus, o skirta spręsti darbo apmokėjimo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai, kaip nepagrįstus, atmetė atsakovo argumentus dėl ginčo kolektyvinės sutarties 8.1.2 punkte numatytos ginčo sprendimo tvarkos prieštaravimo teisės aktams. Atsakovas privalėjo suderinti darbo apmokėjimo sistemą su įstaigoje veikiančia profesine organizacija, tačiau to nepadarė ir neteisėtai patvirtino darbo apmokėjimo sistemą.
Atsiliepimas
20.4. Atsiliepime pažymima ir tai, jog šioje byloje iš viso nekilo ir negalėjo kilti ginčo kolektyvinės sutarties aiškinimo klausimas, nes ieškovas ir atsakovas nėra šios ginčo kolektyvinės sutarties šalys, o tarp šios kolektyvinės sutarties šalių – trečiųjų asmenų – ginčo dėl šioje byloje taikytinų ginčo kolektyvinės sutarties nuostatų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino, kad atsakovo Klaipėdos lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ įsakymas dėl darbo apmokėjimo sistemos yra neteisėtas dėl to, jog nebuvo gautas pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos sutikimas keisti darbo apmokėjimo sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Nagrinėdamas šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
24. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
25. Taigi, CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis), o ne pakartotinai nagrinėti bylą iš esmės.
26. Iš byloje esančių duomenų matyti ir dėl to ginčas nekyla, jog galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatų 8.1 ir 8.1.2 punktuose įtvirtinta, kad su profesine sąjunga, kuri yra Sutartį pasirašiusios Profesinės sąjungos organizacijos narė ar padalinys ir kuri pagal DK 169 straipsnio 3 dalį yra įgijusi visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas, suderinama mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas), kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, įstaigos vadovo ir profesinės sąjungos sutartais terminais – įstaigos darbo apmokėjimo sistema, kurioje detalizuojami darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos, mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo principai, ir kitos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Įstaigos vadovas turi teisę skųsti profesinės sąjungos sprendimą nederinti darbo apmokėjimo sistemos ir (arba) jos pakeitimų DK nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemos ar jos pakeitimų derinimo ir darbo ginčų metu įstaigos darbuotojų darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis galiojančia darbo apmokėjimo sistema. Jei Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nustato geresnes darbo apmokėjimo sąlygas nei galiojanti įstaigos darbo apmokėjimo sistema, taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.
27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokios kolektyvinės sutarties nuostatos įtvirtino pareigą darbdaviui suderinti darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus su ieškovu, o negavęs tokio sutikimo, darbdavys galėjo tik skųsti profesinės sąjungos sprendimą dėl nesutikimo su darbo apmokėjimo sistema ar jos pakeitimais DK nustatyta tvarka. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl teisės, o ne ginčas dėl intereso, ir atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje buvo sprendžiama ir dėl to, ar įstaigoje priimtas darbo apmokėjimo tvarkos aprašas nepažeidžia kolektyvinės sutarties nuostatų, netaikė.
28. Sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau nurodytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas).
29. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui nagrinėjant civilines bylas, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovo atsiliepime į ieškinį keliamų esminių ir su ieškinio reikalavimu susijusių argumentų išnagrinėjimas yra reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, bylos esmės atskleidimui bei teisingo procesinio sprendimo priėmimui.
30. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovo teiktų procesinių dokumentų, jis nuosekliai viso teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad Kolektyvinės sutarties 8.1, 8.1.2 punktai, juos aiškinant kaip įpareigojančius atsakovą gauti ieškovo pritarimą dėl darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimo, o, jo negavus, - kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, ginčijant tokį ieškovo nepritarimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms tiek darbo apmokėjimo sistemos tvirtinimo procedūrą, tiek kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų sprendimo tvarką.
31. Taigi, šiuo atveju atsakovas nuo pareikšto reikalavimo gynėsi atsiliepimu, kuriame tvirtino Kolektyvinės sutarties nuostatų punkto aiškinimą ieškovo nurodytu būdu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o būtent, DK 140 straipsniui.
32. Atsiliepime į ieškinį buvo pabrėžta, jog DK aiškiai imperatyviai įtvirtina informavimo ir konsultavimosi procedūros privalomumą tvirtinant darbo apmokėjimo sistemą ir jokių išlygų nenumato, t. y. DK nenumato, kad informavimo ir konsultavimosi procedūra galėtų būti pakeista suderinimu, ar jos galėtų iš viso nebūti, ar ji galėtų būti kitokia. Tokia alternatyva nenumatyta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinime, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kadangi toks reglamentavimas, leidžiantis šalims susitarti dėl kitokių dokumentų tvirtinimo procedūrų (pvz. tik absoliutaus dokumento suderinimo), prieštarautų pačiai informavimo ir konsultavimosi esmei ir tikslams.
33. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išdėstytas išvadas, matyti, kad teismas, pirmiau aptartų atsakovo argumentų ir pozicijos neanalizavo, taip pat neargumentavo ir nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju sprendžia, kad Kolektyvinės sutarties nuostatų santykio su DK įtvirtintomis nuostatomis analizuoti bei vertinti nėra pagrindo, o Kolektyvinės sutarties nuostatos yra aiškinamos būtent taip, kaip nurodo ieškovas.
34. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vertinęs, jog nagrinėjamoje byloje kyla kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, iš esmės nenurodė jokių motyvų ir argumentų, dėl kokių priežasčių nesivadovauja ir nesiremia atsakovo prašyta taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama praktika byloje, kurioje be kita ko buvo nagrinėtas ir kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, kurio nagrinėjimo ribos – vertinimas, ar generalinio direktoriaus įsakymu priimtas darbo apmokėjimo tvarkos aprašas nepažeidžia šakos kolektyvinės sutarties nuostatų, taip pat buvo nagrinėta konsultavimo procedūros paskirtis, turinys, tikslas ir apimtis kolektyvinės sutarties bei DK nuostatų atžvilgiu.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su imperatyvių įstatymo nuostatų taikymu, taip pat nesiaiškino DK 140 straipsnyje bei kolektyvinėje sutartyje numatytų informavimo bei konsultavimo procedūrų santykio bei turinio, dėl ko priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė.
36. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio (konkrečių aplinkybių dėl imperatyvių teisės normų pobūdžio, jų taikymo, taip pat Kolektyvinės sutarties nuostatų turinio ir apimties tyrimo) byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61).
38. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.