- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-537-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03029-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-812/2018 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei M. P., trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2017 m. vasario 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės M. P. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2400 Eur už automobilį sumokėtą kainą, teismui netenkinus reikalavimo, įpareigoti atsakovę pašalinti trūkumus arba atlyginti 2518,29 Eur nuostolių, priteisti iš atsakovės 59,99 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2017-02-25 ji ir atsakovė M. P. sudarė naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 2400 Eur nupirko iš atsakovės naudotą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš įsigyjant automobilį, jis buvo patikrintas UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, kur buvo nustatyta, kad automobilis yra be esminių trūkumų.Ieškovei įsigijus automobilį, pradėjus jį eksploatuoti, išryškėjo esminiai automobilio defektai, kurių šalinimo kaina siekia 2518,29 Eur, kas jai ekonomiškai nenaudinga. Nustatyti automobilio defektai yra esminiai, apie juos žinodami prieš automobilio įsigijimą, nei ieškovė, nei bet kuris kitas protingas ir apdairus asmuo tikrai nebūtų jo pirkę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 29 d. sprendimu priteisė ieškovei D. T. iš atsakovės M. P. 406,03 Eur nuostolių atlyginimo; atsakovei M. P. iš ieškovės D. T. priteisė 17,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, iš ieškovės D. T. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2017-02-25, 11.00 val. Panevėžio m. ieškovė D. T. ir atsakovė M. P. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 2400 Eur nupirko iš atsakovės naudotą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rida 195 500 km. Transporto priemonės trūkumai sutartyje nenurodyti (1t. b.l. 21).Teismas nustatė, kad atsakovė pardavė savo asmeninio naudojimo automobilį. Jis į autoįvykį atsakovės naudojimosi automobiliu metu nebuvo patekęs. 2017-02-25 ieškovės reikalavimu prieš sudarant automobilio pirkimo sutartį buvo atlikta pirminė techninė apžiūra UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, kurios metu nustatyti dideli trūkumai, susiję su priekinio dešinės pusės žibinto neveikimu. Trūkumai atliekant tą pačią dieną pakartotinę techninę apžiūrą buvo pašalinti (1t. b.l. 19, 178, 179). Po pirminės techninės apžiūros atlikimo S. P. pašalino nustatytą trūkumą, sutaisė automobilio žibintą ir automobilio pakartotinės techninės apžiūros metu automobilis trūkumų jau nebenustatyta. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos, nes ji asmeniškai dalyvavo techninės apžiūros atlikimo metu, jos atlikimą pati inicijavo.Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 804-0159818 duomenų nustatyta, kad automobilio stabdžių bandymo rezultatai, dūmingumas, žibintų šviesos matavimai buvo nustatytų normų ribose (1t. b.l. 18). 2017-03-15 UAB „I. M.“, ieškovės užsakymu patikrinusi automobilį Ford Focus, rida 196 002, patikros lape nurodė sekančius gedimus (1t. b.l. 21, 2t. b.l. 13): 1) nulaužtas kairės pusės valytuvo tvirtinimas, kuris yra pririštas su užtrauktuku; 2) nėra variklio apsaugos; 3) neprisukta tepalo lygio matuoklė; 4) nulaužti alsuoklio žarnos laikikliai; 5) kuro purkštukų riebokšliai leidžia alyvą; 6) prie turbinos labai stipriai apsitepalavęs variklis; 7) kyla įtarimų, kad variklis buvo ardytas ir perrinktas, matosi neoriginalus hermetikas; 8) ūžia priekinis kairės pusės guolis; 9) visai susidėvėję priekinių stabdžių diskai; 10) išplyšę priekinių svirčių galinės įvorės; 11) išplyšę išilginių svirčių galinės įvorės; 12) reikia keisti rankinio stabdžio trosus; 13) per vidines granatų sąvaržas taškosi tepalas; 14) trupa dažai nuo galinių sparnų, įdaužtas galinis bamperis, nešpakliuotas tik stogas, kapotas, bagažinė, priekinės dešinės durys bei sparnas.Dėl nustatytų automobilio gedimų UAB „I. M.“ pasiūlė ieškovei keisti: tepalo matuoklę, priekinių stabdžių diskus ir trinkeles, priekinio lango kairės pusės valytuvo laikiklį, priekinio kairės pusės rato guolį, kuro purkštukus ir juos sandarinti, galines išilginių svirčių priekines įvores, priekinių svirčių galines įvores, stovėjimo stabdžio lynus, priekines vidinių pusašių apsaugas, turbiną. Nurodytų darbų ir keistinų detalių bendra vertė – 2518,29 Eur su PVM (1t. 23-25).Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo paskirta automobilio techninė ekspertizė, pateiktas 2018-02-07 Ekspertizės aktas Nr. MV 2018-04 (2t. b.l. 100-127). Atlikus ekspertizę, byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių ekspertizės atlikimo metu nustatytus bei nepasitvirtinusius automobilio trūkumus, šalys ekspertizės neginčijo, todėl teismas rėmėsi šiomis ekspertizės akto išvadomis kaip teisingomis. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, pripažino esant labiau tikėtina aplinkybę, kad automobilio pardavimo metu egzistavo automobilio trūkumai, patvirtinti ekspertizės: nulaužtas kairės pusės valytuvo tvirtinimas, nėra variklio apsaugos, neprisukta tepalo lygio matuoklė, nulaužti ir sutvirtinti dirželiu alsuoklio žarnos laikikliai, trupantys dažai nuo galinių sparnų, įdaužtas galinis bamperis. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertizės akto neginčijo, pastabų nereiškė. Teismas išvadas darė remdamasis iš esmės ekspertizės išvadomis.Dėl nustatyto automobilio trūkumo – tepalo prasiskverbimo per vidines granatų sąvaržas. Teismas pripažino, kad automobilio trūkumas - tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas susiformavo iki 2017-02-25 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir galutinai pasireiškė jau ieškovei įgijus nuosavybės teisę į automobilį ir jai nuvažiavus su automobiliu 432 km. Minėtas automobilio defektas kartu su kitais nustatytais automobilio defektais ir komplektacijos trūkumu sudaro pagrindą pripažinti, kad automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, kokie buvo deklaruojami automobilio pardavimo skelbime (automobilis yra be defektų, tvarkingas, prižiūrėtas, paruoštas eksploatacijai, 1t. b.l. 13), kurių pirkėja – ieškovė protingai tikėjosi, įgydama ir naudodama automobilį pagal įprastinę jo paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).Spręsdamas dėl nustatytų automobilio trūkumų pobūdžio ir ieškovės, kaip pirkėjos, atidumo ir rūpestingumo, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė bei su ja kartu automobilio pirkime dalyvavęs tik pilnametystės sulaukęs sūnus R. T., neturėjo pakankamų techninių žinių. Ieškovė tinkamai įgyvendino savo, kaip pirkėjos, pareigą elgtis rūpestingai – pareikalavo atlikti automobilio techninę apžiūrą, siekdama įsitikinti, kad automobilis neturi esminių techninių trūkumų, dėl kurių draudžiama automobiliui dalyvauti eisme. Nustatyti automobilio trūkumai: pažeistas kairės pusės valytuvo (šluotelės) tvirtinimas, įvertinęs aplinkybes, kad valytuvas veikė, todėl techninės apžiūros metu nebuvo konstatuotas jo trūkumas, nėra variklio apsaugos, neprisukta tepalo lygio matuoklė, nulaužti ir sutvirtinti dirželiu alsuoklio žarnos laikikliai, trupa dažai nuo galinių sparnų, įdaužtas galinis bamperis, tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas, vertino kaip paslėptus automobilio trūkumus, kurių ieškovė, neturėdama techninių žinių, neprivalėjo pastebėti bei už kuriuos jų neatskleidusi yra atsakinga pardavėja, kurios pareiga garantuoti perduodamo daikto tinkamumą teismų praktikoje pripažįstama kaip didesnė palyginti su pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai.Nustatyta, kad dėl tepalo prasiskverbimo per vidines granatų sąvaržas, automobilis negali būti laikomas techniškai tvarkingu ir dalyvauti viešajame eisme, kiti trūkumai - kairės pusės valytuvo (šluotelės) tvirtinimo pažeidimas ir tepalo lygio matuoklės neprisukimas – privalo būti nedelsiant pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar nustatyti automobilio trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio prasme, suteikiantis teisę reikalauti ieškovei nutraukti sutartį, atsižvelgė į UAB „I. M.“ pateiktus remonto pasiūlymus bei ekspertizės akte nurodytus trūkumų šalinimo sprendimus: būtina pakeisti priekinio stiklo kairįjį valytuvą ar sumontuoti jo tvirtinimą fiksuojančią plastikinę detalę (ekspertizės akto 2.5.1 p.), valytuvo keitimo kaina su darbu - 76,14 Eur (15,54 Eur+60,60 Eur (1t. b.l. 23-24); variklio apsaugos nebuvimas, nustatytas ekspertizės atlikimo metu kaip komplektacijos trūkumas, ieškovės pateiktuose dokumentuose nenumatytas kaip būtinas atlikti darbas, vertės įrodymai nepateikti; būtina prisukti tepalo lygio matuoklės korpusą prie variklio cilindrų bloko (ekspertizės akto 2.5.3 p.), darbas taisant tepalo lygio matuoklę įvertintas 19,42 Eur, tepalo lygio matuoklė, kurios keisti nėra būtina, kaip detalė serviso pasiūlyme neįkainota; nulaužtų ir sutvirtintų dirželiu alsuoklio žarnos laikiklių šalinimo darbai ieškovės neįvertinti ir nenumatyti; galinių sparnų ir galinio bamperio trūkumų šalinimo darbai ieškovės taip pat nenumatyti ir neįvertinti; tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas, įvertinus ekspertizės metu nurodytas kaip tikėtina tepalo prasiskverbimo priežastimi, šalintinas pakankamai įveržiant sąvaržas arba pakeičiant apsaugas, kaip siūlo UAB „I. M.“, bendros medžiagų ir darbų 240 Eur vertės (75,61 Eur+94,48 Eur+69,91 Eur). Iš viso nuostolių atlyginimui nustatyta suma 335,56 Eur be PVM, o su PVM- 406,03 Eur. Teismas padarė išvadą, kad nustatyti automobilio trūkumai gali būti nesudėtingai pašalinti, o trūkumų pašalinimas neturės esminės neigiamos įtakos tolesniam automobilio eksploatavimui. Kitus ekspertizės atlikimo metu nustatytus automobilio trūkumus pripažino kaip nesusijusius priežastiniu ryšiu su atsakovės pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą pažeidimu, ir šių trūkumų šalinimo išlaidų ieškovei nepriteisė. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimą nutraukti 2017 m. vasario 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2400 Eur už automobilį sumokėtą kainą, atmetė. Teismas vadovaudamasis UAB „I. M.“ nurodytomis automobilio trūkumų šalinimo kainomis, priteisė ieškovei nuostolių automobilio trūkumų šalinimui atlyginimą 406,03 Eur (335,56 Eur+ 21 proc. PVM) vertės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-29 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. T. ieškinį atsakovei M. P. atmesti visiškai (ieškinį visiškai atmetus, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas). Prašo priteisti iš ieškovės D. T. apeliantės (atsakovės) M. P. naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir visas kitas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2017-02-25 sutarties sudarymo dienai teismo įvardintų trūkumų objektyviai nebuvo, taip pat nėra ir šiai dienai – tą patvirtino byloje atlikta teismo ekspertizė, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai. Esminė sąlyga įsigyti ieškovei ginčo automobilį buvo ta, kad transporto priemonė praeitų techninę apžiūrą ir būtų pripažinta techniškai tvarkinga, galėtų būti eksploatuojama. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, sudarydama 2017-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį, gavo tai, ko pagrįstai tikėjosi ir galėjo pagrįstai tikėtis.Atsakovė atskleidė ir nurodė visą jai žinomą ir privalomą nurodyti informaciją dėl eismo įvykių, kitų su transporto priemone susijusių įvykių, trūkumų - transporto priemonė eismo įvykių ar kitų įvykių, kurių metu galėjo būti apgadinta, neturėjo; pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomų trūkumų neturi. Atsakovė pateikė ieškovei transporto priemonę apžiūrai, suteikė galimybę ją apžiūrėti, tikrinti, vairuoti. Ieškovė transporto priemonę apžiūrėjo. Įvykdė ieškovės keliamą esminę sąlygą – pateikė transporto priemonę techninei apžiūrai, kurios pasekoje transporto priemonė pripažinta techniškai tvarkinga ir naudojama kelių eisme. 2017-02-25 ginčo automobilio techninės apžiūros metu atlikti ne tik techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 804-0159818 bandymų ir matavimų rezultatų lentelėje nurodytų parametrų (stabdžių bandymo, dūmingumo teršalų kiekio bei žibintų šviesos) matavimai, tačiau taip pat tikrinti ir transporto priemonės stabdymo įranga, vairo mechanizmas, matomumas, žibintai, atšvaitai ir elektros įranga, transporto priemonės ašys, ratai, padangos ir pakaba, važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, kita įranga ir kt. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir pripažino automobilio trūkumus, apie kuriuos atsakovė turėjo informuoti ieškovę. Dėl nulaužto kairės pusės valytuvo tvirtinimo. Byloje surinkti įrodymai, pačios ieškovės paaiškinimai (transporto priemonė buvo jos, jos sūnaus ir jos draugės apžiūrėta, atlikta techninė apžiūra), teismo ekspertizės akte esanti kairės pusės valytuvo fotonuotrauka, galiausiai valytuvo buvimo vieta (nereikia transporto priemonės ar atskirų jos dalių ardyti ar lįsti po automobiliu ar naudoti tam tikras priemones ir pan., kad pamatyti valytuvą) patvirtina, kad ši akivaizdi aplinkybė 2017-02-25 dieną galėjo ir turėjo būti pastebėta ieškovės be jokio specialaus tyrimo, todėl teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė, neturėdama techninių žinių, neprivalėjo jo pastebėti bei, kad už šio trūkumo neatskleidimą yra atsakinga atsakovė. Dėl variklio apsaugos nebuvimo. Atsakovė paaiškino, kad variklio apsaugos jau nebuvo tuo metu, kai ji pati įsigijo ginčo automobilį. Teismo ekspertizės akto 2.5.2.punkte dėl variklio apsaugos nebuvimo pabrėžta, kad tai nėra automobilio techninės būklės sutrikimas ar trūkumas, dėl kurio negalima šio automobilio eksploatacija, tačiau yra automobilio komplektacijos trūkumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ši aplinkybė nėra ir negali būti laikoma trūkumu, nes transporto priemonė, nesant variklio apsaugos, yra laikoma techniškai tvarkinga, gali būti naudojama kelių eisme. Faktą, kad ši aplinkybė nėra laikoma trūkumu, patvirtina ir tai, kad ir UAB „I. M.“ savo sudarytoje sąmatoje nenumato jokios detalės ar darbo, susijusio su variklio apsauga, iš esmės pripažįstant, kad transporto priemonė gali būti eksploatuojama ir yra techniškai tvarkinga ir be variklio apsaugos. Net ir tuo atveju, jei laikyti šią aplinkybe trūkumu (su kuo atsakovė nesutinka), remiantis CK 6.333 str. 2 d., byloje surinktais įrodymais, pačios ieškovės paaiškinimais (transporto priemonė buvo jos, jos sūnaus ir jos draugės apžiūrėta, atlikta techninė apžiūra), teismo ekspertizės akte esanti variklio buvimo vieta (nereikia transporto priemonės ar atskirų jos dalių ardyti ar lįsti po automobiliu ar naudoti tam tikras priemones ir pan., kad pamatyti, yra ar nėra variklio apsaugos) patvirtina, kad ši akivaizdi aplinkybė 2017-02-25 dieną galėjo ir turėjo būti pastebėta ieškovės be jokio specialaus tyrimo.Dėl neprisuktos tepalo lygio matuoklės. Teismo išvada, kad ši aplinkybė labiausiai tikėtina buvo sudarant 2017-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovė jos neatskleidė ieškovei, yra visiškai nepagrįsta. Teismo ekspertizės akto 2.5.3.punkte nurodoma: „2018-01-19 apžiūrint automobilį FORD nustatyta, kad tepalo lygio matuoklės korpusas juda, jis nėra patikimai pritvirtintas, t.y. galima patvirtinti šį UAB „I. M.“ 2017-03-15 automobilio patikros lape nurodytą trūkumą. Bylos medžiagoje esančioje fotonuotraukoje (I tomas, b.l.39) užfiksuota, kad tepalo lygio matuoklė kartu su korpusu buvo visiškai demontuota“. Tame pačiame punkte ekspertas nurodo, kad jei 2017-02-25 techninės apžiūros metu buvo toks tepalo lygio matuoklės korpuso tvirtinimas, kad nebuvo galima pamatuoti variklinės alyvos lygio ar buvo pažeistas sandarumas, toks trūkumas būtų vertintinas kaip didelis. Ekspertas daro išvadą, kad negalima patvirtinti, jog šis trūkumas buvo 2017-02-25 techninės apžiūros metu. Be to, 2017-02-25 techninės apžiūros metu buvo atliktas ginčo automobilio dūmingumo matavimas vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013-01-16 įsakymu Nr. 2B-14 Dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-27 įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo reikalavimais (minėtų reikalavimų 2 priedo 8.2.2.2. p. 2 pap. i) numatyta, kad variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C<...>), kuomet, dalyvaujant ieškovei, techninę apžiūrą atlikęs UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ inspektorius tikrino ginčo automobilio variklio alyvos temperatūrą alyvos (tepalo) lygio matuoklio vamzdelyje (korpuse) ir nenustatė alyvos (tepalo) lygio matuoklio korpuso (vamzdelio) laisvumo ir/ar kitokio šios detalės trūkumo. Visi minėti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai ieškovė valdė ir naudojo transporto priemonę, tepalo lygio matuoklė su korpusu buvo visiškai demontuota. Atkreiptinas dėmesys, jog fotonuotrauka, kurioje užfiksuota demontuota tepalo lygio matuoklė su korpusu yra pateikta pačios ieškovės ir labiausiai tikėtina padaryta tuo metu, kai automobilis buvo įmonėje UAB „I. M.“. 2018-01-19 ekspertui atliekant automobilio apžiūrą tepalo lygio matuoklė buvo tokioje padėtyje, kokioje ją sumontavo atgal UAB „I. M.“ po demontavimo. Tepalo lygio matuoklė tokioje padėtyje, kokioje ją nustatė esant ekspertas 2018-01-19 atliekant teismo ekspertizę, 2017-02-25 atliekant techninę apžiūrą nebuvo ir negalėjo būti – tą patvirtina techninės apžiūros rezultatai, trečiojo asmens ir jo darbuotojų paaiškinimai, tą patvirtino ir teismo ekspertas. Automobilio trūkumo - neprisukta tepalo lygio matuoklė – apskritai nebuvo ir negalėjo būti nei atliekant 2017-02-25 apžiūrą, nei po to, nes jis atsirado dėl to, kad UAB „I. M.“ ją netinkamai prisuko po atlikto demontavimo, o šią aplinkybę, kaip neva trūkumą, UAB „I. M.“ nurodė savo surašytame akte tikėtina tik dėl to, kad tik nurodyti kuo daugiau tariamų transporto priemonės trūkumų (didžioji dauguma UAB „I. M.“ nurodytų ginčo transporto priemonės trūkumų objektyviai neegzistavo ir neegzistuoja).Dėl nulaužtų ir sutvirtintų dirželiu alsuoklio žarnos laikiklių. Teismo ekspertizės 2.5.4.punkte nurodoma, kad „alsuoklio žarna pritvirtinta panaudojant plastikinį užfiksuojantį dirželį. Aplink alsuoklio žarną nematyti variklinės alyvos prasiskverbimo požymių, todėl nėra pagrindo teigti, kad panaudotas tvirtinimas yra nepatikimas. (...) automobilis gali būti eksploatuojamas. (...) šis trūkumas nėra esminis techninės būklės sutrikimas, dėl kurio negalima tolesnė automobilio eksploatacija“. Teismo ekspertas nevertina šios aplinkybės kaip trūkumo ir pabrėžia, kad tvirtinimas yra patikimas bei transporto priemonė gali būti eksploatuojama. Faktą, kad tai nėra ir negali būti laikoma trūkumu patvirtina ir tai, kad UAB „I. M.“ savo parengtoje sąmatoje net nenurodo dirželiu sutvirtintų alsuoklio žarnos laikiklių šalinimo ir pakeitimo darbų pripažįstant, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir gali būti eksploatuojama.Dėl trupančių dažų nuo galinių sparnų ir įdaužto galinio bamperio. Teismo ekspertizės 2.5.14.punkte, 2.5.15.punkte nurodoma, kad yra pažeistas užpakalinio dešinio sparno dažytas paviršius (nutrupėję dažai ir glaistas); taip pat, jog įdaužtas galinis bamperis. Tačiau ekspertas pažymi, kad šios aplinkybės nelaikomos techninės būklės trūkumais pagal Techninius reikalavimus, t.y. transporto priemonė, net ir esant šioms aplinkybėms, yra laikoma techniškai tvarkinga ir gali būti eksploatuojama. Ekspertas nenurodė, kad šios aplinkybės buvo/galėjo egzistuoti 2017-02-25 apžiūros metu. Transporto priemonė eismo įvykių ar kitų įvykių, kurių metu būtų galėję būti įdaužtas galinis bamperis, neturėjo. Ši aplinkybė nėra paneigta. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo (išskyrus jos paaiškinimai), kad tuo metu, kai ji ir jos sūnus (automobilis buvo perkamas pilnametystės sulaukusiam sūnui) ir jos draugė naudojosi (ieškovės draugė parvairavo automobilį į Klaipėdą iš Panevėžio) automobiliu, nebuvo jokių eismo ar kitų įvykių, kurių metu galėjo būti įdaužtas bamperis. Nutrupėję dažai ir glaistas yra transporto priemonės naudojimo pasekmė. Net ir tuo atveju, jei laikyti minėtas aplinkybes trūkumais (su kuo atsakovė nesutinka), remiantis CK 6.333 str. 2 d., byloje surinktais įrodymais, pačios ieškovės paaiškinimais (transporto priemonė buvo jos, jos sūnaus ir jos draugės apžiūrėta, atlikta techninė apžiūra), šios akivaizdžios aplinkybės 2017-02-25 dieną galėjo ir turėjo būti pastebėtos ieškovės be jokio specialaus tyrimo. Be to, teismo ekspertizės išvadų 10 punkte aiškiai nurodyta, kad trūkumai, kurių egzistavimas pasitvirtino, galėjo būti nustatyti nedemontavus automobilio detalių nuo automobilio.Dėl tepalo prasiskverbimo per vidines granatų sąvaržas. Teismo ekspertas nurodė, kad kiaurų purvasaugių pažeidimų nėra nustatyta ir tepalas skverbiasi, tikėtina, dėl nepakankamai įveržtos šių purvasaugių sąvaržos. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad minėtas trūkumas galėjo susiformuoti staiga, todėl negalima patvirtinti, kad minėtas trūkumas egzistavo techninės apžiūros metu (ekspertizės akto 2.5.13 p.). 2017-02-25 atliekant ginčo automobiliui pakartotinę techninę apžiūrą, nebuvo nustatyti jokie automobilio trūkumai, įskaitant tepalo prasiskverbimą per vidines granatų sąvaržas. Teismas padarė nepagrįstą ir teismo ekspertizei prieštaraujančią išvadą, kad tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas susiformavo per tam tikrą laiką (ne staiga), t.y. susiformavo iki 2017-02-25 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir galutinai pasireiškė jau ieškovei įgijus nuosavybės teisę į automobilį ir nuvažiavus su automobiliu 432 km, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai eksploatavo automobilį, jį apgadino, remontavo; liudytojas R. T. nurodė, kad kieme po automobiliu ant trinkelių buvo pribėgusio tepalo. Sprendime teismas pripažįsta, kad teismo ekspertizės išvadas laiko pagrįstomis ir teisingomis, tačiau ir šiuo atveju jomis nesivadovauja, jas ignoruoja nenurodydamas jokių argumentų. Pažymėtina, kad teismo ekspertas pripažino, kad tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas galėjo susiformuoti staiga (teismo ekspertizės 2.5.13.p.), o ne per tam tikrą laiką, ką nurodo teismas. Be to, teismo ekspertas nurodo, kad negalima patvirtinti, jog minėtas trūkumas buvo/galėjo būti 2017-02-25 techninės apžiūros atlikimo metu.Teismo ekspertizėje nurodoma, kad esant tokiai situacijai (automobilis trūkčiojo, virpėjo) nebuvo galima toliau eksploatuoti automobilio ir reikėjo jį gabenti užsikėlus ant autovežio (teismo ekspertizės išvadų 21 p.). Atsižvelgiant į tai, labiausiai tikėtina, jog nurodomas trūkumas atsirado staiga ieškovei ir/ar su ja susijusiems asmenims (draugė) netinkamai eksploatuojant transporto priemonę. Akivaizdu, kad, jei nurodomas trūkumas būtų susiformavęs iki 2017-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šio trūkumo požymiai vienareikšmiškai būtų pastebėti 2017-02-25 techninės apžiūros metu, ko nebuvo nustatyta. Vadinasi, net jei ir būtų įrodyta, kad yra koks nors trūkumas ir atsakovė privalėtų atlyginti kokio nors transporto priemonės trūkumo (jei jis būtų įrodytas ir dėl jo nebūtų pardavėjo atsakomybės netaikymo, nebuvimo pagrindų) šalinimo išlaidas (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), tokios išlaidos privalėtų būti skaičiuojamos ne kaip naujam automobiliui ir ne kaip naujos detalės, o minusavus konkrečios detalės, dalies nusidėvėjimą atsižvelgiant į automobilio amžių, ridą ir pan. Akivaizdu, kad pakeitus dėvėtą detalę į naują, kai transporto priemonė yra 2005 m. gamybos ir naudota, ieškovė atsidurtų geresnėje, o ne toje pačioje padėtyje, t.y. nepagrįstai praturtėtų (jei būtų įrodytas koks nors trūkumas ir atsakovės atsakomybė dėl šio trūkumo). Atitinkamai ieškovė šiuo aspektu (taip pat ir apeliacinio skundo I dalyje nurodytų argumentų aspektu) 406,03 Eur nuostolių neįrodė, todėl teismas ir šiuo pagrindu turėjo ieškinį visiškai atmesti.Sprendimo išvada dėl išlaidų, susijusių su purvasaugių sąvaržomis, dydžio, taip pat dėl valytuvo svirtelės keitimo, taip pat yra nepagrįsta, nes teismas, nors ir laikė ekspertizės išvadas teisingomis, jas ignoravo. Nelogiška, neprotinga keisti visą gerą, tinkamą detalę, jei nurodoma keisti tik purvasaugių sąvaržas (pažymėtina, jog, remiantis byloje surinktais įrodymais, tepalo prasiskverbimas per sąvaržas atsirado staiga transporto priemonę eksploatuojant ieškovei, labiausiai tikėtina, dėl netinkamo jos eksploatavimo); taip pat nelogiška, neprotinga keisti visą gerą, tinkamą detalę (valytuvo svirtis), jei reikia keisti tik jos tvirtinimą.Ieškovė D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės M. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-510-812/2018 palikti nepakeistą; teismui nusprendus tenkinti atsakovės apeliacinį skundą - panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-510-812/2018 ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; papildomai priteisti ieškovės naudai 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teigia, kad atsakovė, pati sau prieštaraudama, bando įtikinti apeliacinės instancijos teismą, jog atsakovės parduotas automobilis techninės apžiūros patikrinimo metu tikrai buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, o 2017-03-07 UAB „Kidema“ ir 2017-03-15 UAB „Inchape motors“ defektacijos aktuose užfiksuoti analogiški automobilio defektai (trūkumai) galėjo atsirasti dėl automobilio tolimesnės eksploatacijos, ieškovei su ginčo automobiliu nuvažiavus vos 432 km, nors 2018-02-07 eksperto išvadose aiškiai nurodoma, jog visi esminiai variklio bei važiuoklės mazgai (važiuoklės įvorės, stabdžių diskai, apsitepalavęs variklis, riebokšliai, rankinio stabdis, neveikianti turbina) yra ilgalaikio naudojimo ir automobilio nepriežiūros pasekmė. Jeigu atsakovė iš tiesų mano, jog automobilis, kurio remonto sąnaudos viršija pirkimo kainą, buvo parduotas techniškai tvarkingas už adekvačią kainą, ieškovei kyla klausimas, kodėl bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko grąžinti ieškovei sumokėtos už automobilį kainos ir atsiimti šio automobilio atgal tolimesniam eksploatavimui.Taip pat ieškovė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą neteisingai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip esmines - t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės.Vėliau, skundžiamu sprendimu nustatant ieškovei padarytos žalos dydį (automobilio remonto kaštus), teismas, pats sau prieštaraudamas, vadovavosi nebe teismo eksperto išvada, o UAB „Inchape motors“ pateikta remonto sąmata, į kurią buvo įtraukti tik tie neatidėliotini automobilio važiuoklės ir variklio remonto darbai, kuriuos atlikus automobilis vėl būtų techniškai tvarkingas. Ieškovės nuomone, teismas vertindamas remonto kainas galėjo vadovautis tik eksperto išvadose nurodyta galimo remonto kaina, o ne UAB „Inchape motors“ nurodyta verte, kurios išvadomis pats teismas suabejojo. Be to, net ir nustatęs, jog paslėpti automobilio defektai egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, papildomų remonto išlaidų ieškovės naudai teismas nepriteisė vien todėl, jog jie nebuvo įvertinti nei teismo eksperto, nei UAB „Inchape motors“. Iš šių akivaizdžių prieštaravimų yra akivaizdu, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teismas padarė aiškias logikos ir įrodymų vertinimo klaidas, kas sudaro atskirą pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Ieškovės pateikti rašytiniais paaiškinimai neprijungiami prie bylos ir nevertinami kartu su visa bylos medžiaga. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų parduoto automobilio trūkumų ir jų šalinimo išlaidų priteisimo. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-505-686/2016).Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 1, 6 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-02-25, Panevėžyje, ieškovė D. T. ir atsakovė M. P. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 2400 Eur nupirko iš atsakovės naudotą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rida 195 500 km. Jokie transporto priemonės trūkumai sutartyje nenurodyti (1t. b.l. 21). Automobilio pardavimo skelbime nurodyta, kad automobilis yra be defektų, tvarkingas, prižiūrėtas, paruoštas eksploatacijai, 1t. b.l. 13). Prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobiliui du kartus buvo atliekama techninė apžiūra. Pirminės apžiūros metu nustatyti trūkumai – neveikiantis dešinės pusės žibintas, vėliau buvo pašalinti. Antrą kartą atliekant techninę apžiūrą nurodyta, kad stabdžių bandymo rezultatai, dūmingumas, žibintų šviesos matavimai yra normos ribose. Taigi automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta neteisinga informacija apie tai, kad jis be defektų.Apeliantės teigimu, automobilis atitiko kokybės reikalavimus, jis praėjo techninę apžiūrą ir galėjo būti eksploatuojamas. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Techninę priežiūrą jis praėjo po nustatytų techninės apžiūros metų trūkumų pašalinimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-373-701/2017). Be to, vien faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninės apžiūra, nėra pakankamas, kad automobilį gali būtų pripažinti, kad perkamas automobilis atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovės parduota transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes visi sprendime nurodyti trūkumai buvo nustatyti automobiliui pravažiavus tik 502 km, praėjus 18 dienų nuo automobilio įsigijimo dienos. Po to automobilis nebuvo eksploatuojamas. Nenustatyta, kad jis būtų apgadintas netinkamai eksploatuojant po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.Šias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjimo metu atlikta automobilio techninė ekspertizė, pateiktas 2018-02-07 Ekspertizės aktas Nr. MV 2018-04 (2t. b.l. 100-127). Ekspertizės metu buvo nustatytas UAB „I. M.“ apžiūros akte, kuris ieškovės užsakymu buvo atliktas 2017-03-15, nurodytų automobilio trūkumų pagrįstumas: nulaužtas kairės pusės valytuvo tvirtinimas (Ekspertizės akte nurodyta, kad yra pažeistas kairės pusės valytuvo (šluotelės) tvirtinimas. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovė); 2. nėra variklio apsaugos; 3. neprisukta tepalo lygio matuoklė; 4. nulaužti alsuoklio žarnos laikikliai; 5. per vidines granatų sąvaržas taškosi tepalas (ekspertiniu tyrimu nebuvo galima nustatyti ar šis trūkumas buvo atliekant 2017-02-25 techninę apžiūrą); 6. trupa dažai nuo galinių sparnų; 7. įdaužtas galinis bamperis. Šalims bylos nagrinėjimo metu neginčijant ekspertizės akto, joje pateiktos išvados laikomos teisingomis. Nors atsakovė nurodo, kad paskirtas netinkamas ekspertas, tačiau skiriant ekspertizę ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme to neginčijo. Ekspertas E. M. turi transporto inžinerinį išsilavinimą. Tai, ko jis negali nustatyti be atitinkamos įrangos, jis nurodė ekspertizės akte. Nustatyta, kad dėl tepalo prasiskverbimo per vidines granatų sąvaržas, automobilis negali būti laikomas techniškai tvarkingu, o esant kairės pusės valytuvo (šluotelės) tvirtinimo pažeidimui ir tepalo lygio matuoklės neprisukimui nors ir automobilis gali būti eksploatuojamas, bet neatitinka techninių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nustatyti automobilio defektai yra esminiai, turintys įtakos automobilio techninei būklei, todėl automobilis negali būti laikomas tvarkingu pagal KET 15 punktą.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertino sprendime aptartų įrodymų visumą, lygino jų informaciją, išsamiai ištyrė jų duomenis, todėl nėra pagrindo spręsti apie netinkamą įrodymų vertinimą (CPK 178–185 str.).Ieškovė, įsigydama automobilį, siekė, kad būtų atlikta automobilio techninė apžiūra, taigi buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nors tai daryti nėra pirkėjo pareiga (CK 6.328 str.). Atliekant automobilio techninę apžiūrą, nebuvo nustatyta trūkumų, nors priekinis kairės pusės valytuvas, buvo pritvirtintas prie svirtelės su plastikiniu dirželiu ir pagal Techninių reikalavimų 2 priedo 3.4.p. turėjo būti vertinama kaip nedidelis trūkumas. Nors valytuvas išorėje, teigti, kad ieškovė turėjo matyti šį trūkumą, negalima. Kitiems trūkumams: tepalo prasiskverbimo per vidines granatų sąvaržas, tepalo lygio matuoklės neprisukimui nustatyti reikalingos specialios žinios, kurių pirkėja (ieškovė neturėjo). Būtent pardavėjai paskelbus ir nurodžius, kad automobilis techniškai tvarkingas ir paruoštas eksploatuoti, ieškovė tikėjosi, kad jis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi atsakovė nors ir teigia, kad ji apie automobilio defektus nežinojo (išskyrus valytuvo defektą) ,tai neatleidžia jos kaip pardavėjos nuo pareigos garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Byloje ieškovė įrodė, kad transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai egzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei metu, o atsakovė neįrodė, kad automobilio trūkumai buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs ir be specialaus tyrimo. Apeliantė nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu ir mano, kad išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs konkrečius automobilio defektus, dėl kurių automobilis negali būti laikomas techniškai tvarkingu ir tinkamu naudoti, kaip to reikalaujama pagal KET 15 punktą, priteisė iš atsakovės šių defektų pašalinimo išlaidų atlyginimą pagal ieškovės pateiktą UAB „I. M.“ remonto kainos pasiūlymus ir ekspertizės akte nurodytus trūkumų šalinimo sprendimus: kairės pusės valytuvo (šluotelės) tvirtinimo pažeidimas ir tepalo lygio matuoklės neprisukimas – privalo būti nedelsiant pašalinti, todėl priteisė valytuvo keitimo kainą su darbu - 76,14 Eur (15,54 Eur+60,60 Eur (1t. b.l. 23-24); būtina prisukti tepalo lygio matuoklės korpusą prie variklio cilindrų bloko (ekspertizės akto 2.5.3 p.), darbas taisant tepalo lygio matuoklę įvertintas 19,42 Eur, tepalo prasiskverbimas per vidines granatų sąvaržas, įvertinus ekspertizės metu nurodytas kaip tikėtinas tepalo prasiskverbimo priežastis, šalintinas pakankamai įveržiant sąvaržas arba pakeičiant apsaugas, kaip siūlo UAB „I. M.“, bendra medžiagų ir darbų vertė 240 Eur (75,61 Eur+94,48 Eur+69,91 Eur). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalis prašo išlaidų, patirtų dėl automobilio remonto, atlyginimo, tai būtent pastarųjų defektų, jeigu tokie byloje būtų nustatyti, taisymo išlaidos ieškovei turėtų būti atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-373-701/2017).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilio trūkumai gali būti pašalinti, netenkino ieškovės reikalavimo nutraukti sutartį, o iš dalies tenkino alternatyvų ieškinio reikalavimą – atlyginti automobilio defektų šalinimo nuostolius. Teismas pagal byloje esančius įrodymus, ieškovei priteisė tik dalį automobilio taisymo išlaidų, nes, įvertinęs ekspertizės akte nustatytus automobilio defektus, dalį automobilio taisymo darbų laikė kaip nebūtinus ir ieškovei jų nenumačius ir neįvertinus, nepriteisė. Taigi teismas priteisė tik tas automobilio taisymo išlaidas, kurios yra būtinos, įrodytos jų išlaidos, kad automobilis būtų laikomas techniškai tvarkingu ir naudojamas pagal paskirtį.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta UAB „I. M.“ išvada yra tinkamas rašytinis įrodymas šiuo atveju automobilio remonto kainai nustatyti. Atsakovė šių kainų bylos nagrinėjimo metu neginčijo.Nors atsakovė ir nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl priteistas nuostolių dydis pripažįstamas pagrįstas ir realus. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiomis ir pagrįstomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nebepasisako.Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos spręsti dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skunde nurodyto reikalavimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistų bylos aplinkybių.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato pagalbos išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 dalis, 98 str. 1, 3 d.). Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos.Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 300 Eur. Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma priteisiama iš atsakovės. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.