- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-119-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01105-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,XXX“
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Dimitrijus Fomkinas, Vitalija Smolen
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
UAB „XXX“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš A. B. priteista 289 660,62 EUR (du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų 62 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:
- laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „XXX“), atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574-12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus, kur numatyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 2 d. redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 dalies nuostatų reikalavimus, kur nurodyta, kad ,,Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. <...> Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas.“, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., per tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų bei kasos paėmusi 754 894,39 Lt (218 632,52 EUR), t. y. iš bendrovės kasos viso paėmusi 37 094,39 Lt (10 743,28 EUR) grynųjų piniginių lėšų, iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų paėmusi 717 800,00 Lt (207 889,24 EUR) grynųjų piniginių lėšų, iš kurių 344 800,00 Lt (99 860,98 EUR) sumą įnešė grynomis piniginėmis lėšomis į bendrovei priklausančias banko sąskaitas, 23 700,00 Lt (6 864,00 EUR) sumą apskaitė bendrovės kasoje, 40 471,72 Lt (kas sudaro 11 721,42 EUR) suma atsiskaitė su tiekėjais už prekių ir paslaugų įsigijimą, likusios sumos – 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR) į bendrovės kasą neįnešė, jų panaudojimo nepateisino prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – pinigus 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ tokio pat dydžio turtinę žalą;
- laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, iš bendrovės kasos pasisavino 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), tai yra buhalteriniame kasos registre 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų likutį, o buhalteriniame kasos registre už 2013 metų sausio mėnesį grynųjų piniginių lėšų likutį 2013 m. sausio 1 d. laikotarpio pradžios datai užfiksavo 32 469,02 Lt (9 403,68 EUR), 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) panaudojimo nepateisino jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – kasoje buvusius pinigus 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinę žalą.
1.1. Taip pat A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, o būtent: A. B. laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16 apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė:
– 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008 m. birželio 26 d.) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 12 dalies nuostatų reikalavimus „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.“, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatų reikalavimus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes duomenys nurodyti UAB „XXX“ finansinėse atskaitomybėse už 2005–2012 metus ir duomenys nurodyti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesutapo;
– 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai„ nuostatų reikalavimus: „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes skiriasi 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigos ir 2013 m. sausio 1 d. laikotarpio pradžios datomis turėjęs sutapti grynųjų piniginių lėšų likutis, jis buvo sumažintas 654 217,51 Lt (kas sudaro 189 474,49 EUR) suma;
Žemesnės instancijos teismas
– 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 2 d. redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 dalies nuostatų reikalavimus: “Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas.“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes negrąžino į bendrovės kasą grynųjų pinigų likučio, kuris didėjo nuo 2005 metų, ir 2012 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR). A. B. avansinėje apyskaitoje 2013 m. sausio 1 d. datai buvo fiksuotas 0,00 Lt atskaitingo asmens skolos likutis bendrovei. Dokumento, kuris pagrįstų, kodėl A. B. avansinėje apyskaitoje 2013 m. sausio 1 d. datai buvo įrašyta 0,00 Lt avanso likučio suma pas atskaitingą asmenį, o ne 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR), tyrimui pateikta nebuvo;
– 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio “Apskaitos registrai“ 3 dalies nuostatų reikalavimus: “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu grynosios piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) bankas), viso už 11 700,00 Lt (3 388,55 EUR). Tačiau ši suma nuo bendrovės kasos nurašyta nebuvo, t.y. kasos išlaidų orderis minėtai sumai surašytas nebuvo, todėl negalima nustatyti 11 700,00 Lt (3 388,55 EUR) lėšų šaltinio;
– 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai „ nuostatų reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes skyrėsi kasos knygose už 2008 metus nurodyti grynųjų piniginių lėšų likučiai bei grynųjų piniginių lėšų likučiai pagal buhalterinių kasos registrų duomenys;
Žemesnės instancijos teismas
– nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatų reikalavimų: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies nurodytų reikalavimų: ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, 16 straipsnio ,,Apskaitos registrai“ 1 dalies nurodytus nuostatų reikalavimų: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 2 d. redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 dalies nuostatų reikalavimų: “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“, nes tyrimui buvo pateikti 4 UAB-ės „XXX“ išrašyti kasos pajamų orderiai už 2 250,00 Lt (651,65 EUR), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis, kurie nebuvo įrašyti į kasos buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraštį, (bei 2013 metais išrašyti 2 kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą), taip, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 2 250 Lt (651,65 EUR) suma. UAB „XXX“ neįrašė 10 kasos išlaidų orderių už 3 002,35 Lt (869,54 EUR) į buhalterinės apskaitos registrus. Taip pat į kasos knygas už 2008 metus neįrašė 2 kasos pajamų orderių viso už 1 676,89 Lt (485,66 EUR), t.y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios A. B. gynėjas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
- pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių aplinkybes, kad A. B. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „XXX“ priklausantį turtą – pinigus 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR), padarydama UAB „XXX“ tokio pat dydžio turtinę žalą, ir, kad ji pasisavino jai patikėtą dideles vertes svetimą turtą – kasoje buvusius pinigus 654 217,51 Lt (189474,49 EUR), padarydama UAB „XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinę žalą, ir konstatuoti, kad A. B. pasisavino jai patikėta didelės vertės svetimą UAB „XXX“ priklausantį turtą – pinigus 50 000,00 Lt (14 481,00 EUR), padarydama UAB „XXX“ tokio pat dydžio turtiną žalą;
- taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 7 d., ir skirti nuteistajai A. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. B. iš UAB „XXX“ pasisavino 289 474,49 eurų. Specialisto išvada nenustatyta, kad būtent A. B. pasisavino 189 474, 49 EUR, o tik nustatyta, kad ji kaip įmonės atskaitingas asmuo nėra grąžinusi bendrovei 100 186,13 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji jokio turto, išskyrus seniai įsigytą būstą, neturi, jokių bankinių pavedimų sau ar kitiems asmenims nėra dariusi, todėl neįtikėtina, kad ji viena galėjo pasisavinti tokią didelę pinigų sumą.
2.2. Nuteistoji A. B. viso bylos proceso metu neigė pasisavinusi jai inkriminuotą – 289 660,62 eurų sumą. A. B. neneigia, kad dirbdama UAB „XXX“ buhaltere, iš bendrovės kasos ėmė grynuosius pinigus, tačiau teigia, kad jos paimta pinigų suma galėjo būti apie 50 000 Lt (14 481 EUR). A. B. tokią pinigų sumą ėmė susirgusi sunkia liga, kurios gydymui reikėjo piniginių lėšų.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. UAB „XXX“ kasininke paskirta nebuvo. Bendrovės kasoje esančiais pinigais, be jos, galėjo naudotis ir bendrovės direktoriai, kurie žinojo, kad raktas nuo seifo laikomas jos kabinete esančiame stalo stalčiuje, o raktus nuo jos kabineto turėjo abu bendrovėje dirbę direktoriai. Nuteistosios A. B. teigimu, didelis pinigų trūkumas bendrovėje susidarė dėl to, kad bendrovėje nebuvo apskaitomos visos gaunamos pajamos, dalis atlyginimų buvo mokama neoficialiai (,,vokeliuose“), pinigai buvo kaupiami rezervo fonde ir visa tai buvo daroma bendrovės akcininkų ir direktorių J. B. ir S. K. nurodymu. Pinigus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos banke A. B. ėmė tuomet, kai įmonei reikėjo pinigų premijoms išmokėti. A. B. nurodė, kad visi buhalteriniai dokumentai (kasos knygas, registrai) buvo bendrovėje, ji jokių dokumentų namo neišsinešė. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi jos kabinete ir bendrovės sandėliuke, kurio durys buvo nerakinamos. Nuteistoji nedarbingumo metu buvo užėjusi į bendrovės patalpas pasiimti savo asmeninių daiktų (rūbus).
2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nuosprendį, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad UAB „XXX“ buvęs direktorius J. B. ir esamas direktorius S. K. taip pat apgaulingai tvarkė UAB ,,XXX“ apskaitą. J. B. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o S. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti prielaidą, kad šioje byloje kaip liudytojai apklausti J. B. ir S. K. galėjo savintis ir UAB ,,XXX“ pinigines lėšas, tačiau tokios aplinkybės nebuvo tirtos, o dėl visų bendrovėje nustatytų pinigų trūkumo buvo apkaltinta A. B.. Apelianto nuomone, J. B., S. K. ir A. B. bylos negalėjo būti nagrinėjamos atskirai, nes visi trys asmenys buvo kaltinami dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo – apgaulingos UAB ,,XXX“ apskaitos tvarkymo.
2.5. Apelianto nuomone, nuteistajai A. B. yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. anksčiau neteista, yra beveik sulaukusi pensijinio amžiaus (jai XX metai), serga (duomenys neskelbtini) ligomis. A. B. yra registruota darbo biržoje. Nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję daugiau nei trys metai, dėl to laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. B. turi būti atidėtas. Prie apeliacinio skundo teismui pateikti medicininiai dokumentai apie nuteistosios A. B. sveikatos būklę ir duomenys iš Lietuvos darbo biržos.
Atsiliepimas
3. Civilinio ieškovo UAB „XXX“ atstovė advokatė Vitalija Smolenskienė pateikė atsiliepimą (dokumentas įvardintas kaip ,,Atsikirtimai“) į nuteistosios A. B. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, kad civilinis ieškovas su nuteistosios gynėjo apeliaciniu skundu sutinka iš dalies.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ir įvertinęs įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįstai pripažino A. B. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jai patikėto didelės vertės svetimo, UAB ,,XXX“ priklausančio turto pasisavinimo, o taip pat ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. pasisavino mažesnę pinigų sumą, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, o pinigų trūkumą bendrovės kasoje nulėmė direktoriaus S. K. veiksmai, paneigti byloje surinktais įrodymais. S. K. bendrovės direktoriaus pareigose pradėjo dirbti 2010 metų gegužės mėnesį, būtent jam kilo neaiškumų dėl bendrovės vyr. buhalterės A. B. veiklos ir dėl to jis inicijavo bendrovės auditą. Paaiškėjus, kad pelningai dirbusios bendrovės banko sąskaitos tuščios, piniginių lėšų nėra ir bendrovės seife, S. K. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad įmonės vadovai turėjo galimybę disponuoti įmonės kasoje ir bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Civilinio ieškovo atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą dalyje dėl A. B. kaltės ir pasisavinto svetimo turto sumos atmesti kaip nepagrįstą.
3.2. Tačiau civilinis ieškovas neprieštarauja, kad nuteistajai būtų taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad A. B. anksčiau neteista, turi šeimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Civilinio ieškovo teigimu, BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajai taikymas sudarytų galimybę nuteistajai atlyginti iš jos priteistą 289 600,62 EUR dydžio civilinį ieškinį.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo atstovė neprieštaravo dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo patenkinimo iš dalies bei prašė išieškoti iš nuteistosios civilinio ieškovo turėtas išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistosios A. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta: 1) už apgaulingą UAB ,,XXX“ apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteista 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; ir 2) už UAB ,,XXX“ priklausiančio didelės vertės turto – 289 600,62 EUR piniginių lėšų pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistajai už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš nuteistosios A. B. priteista 289 660,62 EUR UAB ,,XXX“ turtinei žalai atlyginti.
7. Apeliaciniame skunde neginčijami nuteistosios A. B. kaltumo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo klausimai. Taip pat apeliaciniame skunde neneigiamas ir svetimo turto pasisavinimo faktas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu pasisavinto turto ir UAB ,,XXX“ padarytos turtinės žalos dydžiu bei su nuteistajai paskirta bausme. Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių aplinkybes, kad A. B. pasisavino jai patikėtą didelės vertės UAB „XXX“ priklausantį turtą – viso 289 600,62 EUR piniginių lėšų, padarydama UAB „XXX“ 289 600,62 EUR dydžio turtinę žalą, ir konstatuoti, kad A. B. pasisavino jai patikėtą didelės vertės UAB „XXX“ priklausantį turtą – 50 000 Lt (14 481 EUR), padarydama UAB „XXX“ tokio pat dydžio turtiną žalą; taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias iki 2017-10-07, ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
8. Apelianto prašymai tenkintini iš dalies. Skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspęsto civilinio ieškinio klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai).
Dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)
9. Nagrinėjamoje byloje A. B. buvo kaltinama ir perduota teismui už dviejų savarankiškų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ji buvo kaltinama tuo, kad:
9.1.būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų bei kasos paėmusi 754 894,39 Lt (218 632,52 EUR), dalį pinigų – 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR) į bendrovės kasą neįnešė, jų panaudojimo nepateisino prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR) dydžio turtinę žalą;
9.2. būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, tvarkydama banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus, atlikdama grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo iš kasos operacijas pagal surašytus kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16, iš bendrovės kasos pasisavino 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), tai yra buhalteriniame kasos registre 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų likutį, o buhalteriniame kasos registre už 2013 metų sausio mėnesį grynųjų piniginių lėšų likutį 2013 m. sausio 1 d. laikotarpio pradžios datai užfiksavo 32 469,02 Lt (9 403,68 EUR), 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) panaudojimo nepateisino jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – kasoje buvusius pinigus 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinę žalą.
9.3. Dėl tokių kaltinimų A. B. pirmosios instancijos teisme kalta prisipažino iš dalies. Nuteistoji pripažino pinigų pasisavinimo faktą, tačiau kategoriškai neigė pasisavinusi visą jai inkriminuotą pinigų sumą. Nuteistoji teigia, kad ji iš bendrovės kasos paėmė apie 50 000 Lt (14 481 EUR), kurie jai buvo reikalingi gydymui, nes ji susirgo (duomenys neskelbtini) liga. Nuteistoji parodė, kad bendrovėje buvo vykdomi neoficialūs atsiskaitymai grynaisiais pinigais, ne visos gautos pajamos buvo apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Dalis neapskaitytų pajamų buvo naudojama neoficialiems atlyginimams (,,vokeliuose“) mokėti, dalis kaupiama rezerve. Bendrovės direktorių nurodymu kasoje buvo laikomos didelės grynųjų pinigų sumos. Ji kasininko funkcijas atliko be direktoriaus įsakymo. Raktai nuo seifo, kuriame buvo bendrovės pinigai, buvo laikomi jos kabinete esančio stalo stalčiuje ir apie tai žinojo bendrovės direktoriai, todėl jie taip pat turėjo galimybę disponuoti kasoje esančiais bendrovės pinigais. Dėl kaltinimo pasisavinus iš bendrovės kasos 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) grynųjų pinigų nuteistoji parodė, kad tai, jog buhalteriniame kasos registre 2012-12-31 dienai nurodytas 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) pinigų likutis, o 2013-01-01 dienai tik 32 469,02 Lt (9 403,68 EUR), gali būti klaida, atkeliant likučius, kadangi tai daroma rankiniu būdu. Ji šios klaidos neištaisė, nes nepastebėjo (t. 5, b. l. 16-19).
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamosios A. B. parodymus įvertino kaip gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys. Teismas, pripažinęs, kad kaltinamoji faktiškai buvo vienintelis asmuo, turėjęs galimybę disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, konstatavo, kad A. B. pareikšti kaltinimai dėl jai patikėtų UAB ,,XXX“ priklausančių piniginių lėšų, iš viso 298 660,62 eurų pasisavinimo pasitvirtino. Teismas nustatęs, kad A. B. turėjo vieningą tyčią pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, jai inkriminuotas dvi atskiras nusikalstamas veikas, susijusias su turto pasisavinimu, kvalifikavo kaip vieną nusikaltimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
9.5. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas atkartoja pirmosios instancijos teisme išdėstytą nuteistosios A. B. poziciją dėl jai inkriminuoto turto pasisavinimo, t.y., kad A. B. iš UAB ,,XXX“ pasisavino tik 50 000 Lt (14 481 EUR), bei teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji iš bendrovės pasisavino visą jai kaltinime nurodytą pinigų sumą.
9.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodyti gynėjo teiginiai, kad byloje nepakanka įrodymų nuteistosios kaltumui dėl 298 660,62 eurų pasisavinimo pagrįsti, iš dalies yra teisingi.
10. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Aiškinant šią normą teismų praktikoje nurodyta, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-232-697/2017 ir kt.). BK 183 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta, kai asmeniui padaroma reali žala. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
12. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. nuo 1999-12-09 iki 2013-12-16 pagal darbo sutartį dirbo UAB ,,XXX“ vyriausiąja finansininke (buhaltere) (1 t. b. l. 69-70; 2 t. b. l. 53). Byloje nėra UAB ,,XXX“ vadovo rašytinio įsakymo, kad A. B. būtų laikinai arba nuolat pavestos ir įmonės kasininko pareigos. Tačiau byloje apklausti UAB ,,XXX“ direktorių pareigose dirbę J. B. ir S. K., taip pat bendrovėje kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbę kiti darbuotojai vienodai parodė, kad A. B., dirbdama UAB ,,XXX“ vyriausiąja finansininke (buhaltere), kartu atliko ir kasininko funkcijas: priimdavo grynuosius pinigus iš klientų į kasą, išrašydavo kasos pajamų orderius, mokėdavo pinigus iš kasos, išrašydavo kasos išlaidų orderius ir pan. Byloje nustatyta, kad raktais nuo UAB ,,XXX“ seifo, kuriame buvo bendrovės kasa, disponavo A. B.. Šių aplinkybių neneigia ir pati nuteistoji. Taigi paminėti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. B. faktiškai bendrovėje atliko ir kasininko funkcijas bei dėl darbo pagal darbo sutartį pobūdžio sprendė visus finansinių operacijų su bendrovės pinigais atlikimo klausimus.
12.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-12-16 atleidus A. B. iš darbo ir pastarajai negrąžinus raktų nuo bendrovės seifo, direktorius S. K. 2014-01-03 priėmė įsakymą seifą atidaryti priverstinai (t. 1, b. l. 67). Tokia procedūra buvo atlikta 2014-01-07, dalyvaujant antstolei. Iš 2014-01-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad priverstinai atidarius įmonės seifą jame rasti dokumentai ir nustatyta, kad piniginių lėšų (grynųjų pinigų) ir asmens dokumentų seife nerasta (t. 1, b. l. 59-65). Bendrovės direktorius S. K., gavęs informaciją apie piniginių lėšų trūkumą ir banke esančiose bendrovės sąskaitose, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos – bendrovės dokumentų ir pinigų vagystės (t.1, b. l. 3-6).
12.2. UAB ,,XXX“ direktoriaus S. K. iniciatyva 2015-01-16 buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. BP 089/15 su UAB (duomenys neskelbtini) dėl apskaitos tvarkymo paslaugos už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2012-12-31,ir apskaitos registrų iš pirminių dokumentų bei finansinės atskaitomybės sudarymo pagal Verslo apskaitos standartus bei galiojančius norminius aktus (t. 2, b. l. 26-28). Pagal šią sutartį atlikus UAB ,,XXX“ pateiktų pirminių dokumentų ir bankuose esančių sąskaitų išrašų analizę, buvo pateikta informacija UAB ,,XXX“ akcininkams apie 2005-2012 m. UAB ,,XXX“ finansines ataskaitas bei finansinių ataskaitų duomenis 2014-12-31 dienai (t. 2, b. l. 54-56). Ši informacinė ataskaita buvo iširta, ją pagarsinat, pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 196). Auditorės A. S. akcininkams pateiktoje informacinėje medžiagoje nurodoma, kad suvedus pirminius dokumentus, buvo nustatyta, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos kiekvieną mėnesį buvo imami gryni pinigai (pasirašydavo vyr. buhalterė A. B.), tačiau ne visiems paimtiems pinigams buvo išrašomas kasos pajamų orderis, t.y. ne visi pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą. Pagal (duomenys neskelbtini) banko duomenis per 2005-2012 laikotarpį A. B. iš banko grynais pinigais paėmė 717 800 Lt (207 889,25 EUR), o kasos pajamų orderius išrašė tik 344 800 Lt (99 860,98 EUR) sumai. Tokiu būdu 2012-12-31 dienai pas atskaitingą asmenį A. B. liko neįneštų į kasą bendrovei priklausančių pinigų 344 459 Lt (99 860,98 EUR) (t. 2, b. l. 54-56). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A.S. patvirtino, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore – auditore, pagal 2015-01-16 sutartį su UAB ,,XXX“ atlikusi bendrovės auditą, bendrovėje nustatė didelį pinigų trūkumą. Audito metu buvo nustatyta, kad 2012-12-31 dienai atskaitingas asmuo A. B. yra skolinga bendrovei 344 459 Lt (99 860,98 EUR) ir ši pinigų suma buvo paimta iš bendrovės banko sąskaitų ir neįnešta į kasą. Tokia auditorės išvada pagrįsta rašytiniais banko dokumentais (išrašais) (t. 2, b. l. 30-47). Pateisinami dokumentai, kur buvo išleisti iš banko paimti, bet į kasą neįnešti pinigai, auditorei pateikti nebuvo (t. 4, b. l. 193-199).
12.3. Aptariamoje byloje buvo paskirtas ir atliktas UAB ,,XXX“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Specialistė I. K. pateikė 2015-06-19 Specialisto išvadą, kurioje, be kita ko, buvo nustatytas UAB ,,XXX“ grynųjų piniginių lėšų judėjimas nuo 2005 m. iki 2012 m. pas A. B. kaip atskaitingą asmenį (14 lentelė), ir 2012-12-31 datai konstatuota A. B. kaip atskaitingo asmens 345 922,67 Lt (100 186,13 Eur) dydžio skola bendrovei. Specialistė pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrų duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. A. B. iš bendrovei priklausančių banko sąskaitų gavo 717 800 Lt (207 889,25 EUR), bei iš kasos – 37 094,39 Lt (10 743,28 EUR), iš viso 754 894,39 Lt (218 632,53 EUR) grynųjų piniginių lėšų, iš kurių apskaitė viso 408 971,72 Lt (118 446,40 EUR) išlaidų, o likusi dalis, kuri 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai pagal buhalterinius apskaitos dokumentus buvo 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR), buvo fiksuota kaip A.B. skola bendrovei (t. 3, b. l. 23-84). Specialistė I. K. 2015-11-04 pateikė papildomą tokios išvados paaiškinimą, kuriame nuosekliai (pagal kiekvienus metus) ir detaliai (nurodant pinigų gavimo šaltinius (kasa/bankas), apskaitos registruose apskaitytas išlaidas ir jų struktūrą bei pas atskaitingą asmenį likusį nepanaudotą pinigų likutį) nurodė, kaip nuo 2005-01-01 iki 2012-12-31 didėjo pas A.B., kaip atskaitingą asmenį, esančių, UAB ,,XXX“ priklausančių piniginių lėšų likutis. Specialistė pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus nustatė, kad 2005 m. laikotarpio pradžiai A. B. kaip atskaitingas asmuo neturėjo grynųjų lėšų likučio, o 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai pas A. B. buvo fiksuota 345 922,67 Lt (100 186,13 Eur) dydžio skola bendrovei (4 t. b. l. 27-33).
12.4. Nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai: S. K., E. B., R. M., A. G., V. K., A. J., A. Č., J. B., R. Č. vienodai ir nuosekliai parodė, kad byloje aptariamu laikotarpiu visus finansinius reikalus UAB ,,XXX“ tvarkė A. B..
12.5. Teisėjų kolegija, sugretinusi tarpusavyje 12.2 ir 12.3 punktuose aptartus specialių ekonominių žinių turinčių asmenų atliktų tyrimų rezultatus, kurie pagrįsti rašytiniais dokumentais, ir įvertinusi juos kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų: nuteistosios A. B., 12.4 punkte nurodytų liudytojų parodymų ir kitų skundžiamame teismo nuosprendyje nuosekliai ir išsamiai išdėstytų rašytinių įrodymų kontekste, pripažįsta, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. B., būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2012-12-31 iš UAB ,,XXX“ priklausančių banko sąskaitų bei kasos pasisavino 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR) ir padarė UAB ,,XXX“ realią 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR) dydžio turtinę žalą.
13. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad nuteistoji pasisavino ir jai patikėtus UAB ,,XXX“ kasoje buvusius 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) dydžio turtinę žalą, nėra įrodyta surinktų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajai inkriminuoto kaltinimo dėl 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) pasisavinimo iš bendrovės kasos pagrįstumo, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir dėl to padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.
13.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B., būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, buhalteriniame kasos registre 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų likutį, o buhalteriniame kasos registre už 2013 metų sausio mėnesį grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai užfiksavo 32 469,02 Lt (9 403,68 EUR), ir 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) panaudojimo nepateisino jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtus UAB ,,XXX“ kasoje buvusius, bendrovei priklausančius pinigus – 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinę žalą. Tokią išvadą teismas iš esmės motyvavo 2014-01-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, Specialisto išvada ir liudytojos A. S. parodymais.
13.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejodama Specialisto išvados ir liudytojos A. S. parodymų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, jų išsamiai neišyrė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į paminėtų įrodymų turinį. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės kasa priverstiniu būdu buvo atidaryta 2014-01-07, tuo metu, kai kasininko funkcijas daugiau kaip tris mėnesius jau vykdė pats UAB ,,XXX“ direktorius S. K.. S. K. 2013-09-23 įsakymu sustabdė A. B. kaip kasininkės įgaliojimus (šiame kontekste pažymėtina, kad tokie įgaliojimai oficialiai, direktoriaus įsakymu suteikti nebuvo), nurodydamas, kad nuo 2013-09-23 kasininko funkcijas laikinai vykdys jis (S. K.) (t. 2, b. l. 52). Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Specialisto išvadoje ir liudytojos A. S. teisme nurodytas aplinkybes, nepagrįstai ignoravo faktą, kad 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodytas grynųjų pinigų 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) likutis ir 2013-01-01 pradžiai nurodytas likutis – 32 469,02 Lt buvo nustatytas išimtinai pagal tyrimui pateiktus buhalterinio kasos registro duomenis, kurių patikimumą patikrinti jokiais kitais dokumentais nebuvo galimybės. Tiek specialistė, atlikusi UAB ,,XXX“ ūkinės finansinės veikos tyrimą, tiek auditorė, atlikusi UAB ,,XXX“ užsakymu finansinį bendrovės auditą, nurodė, kad joms nebuvo pateikti pirminiai kasos dokumentai, kasos knygos už 1999-2012 (išskyrus 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio 1-15 d.), kasos buhalteriniai apskaitos registrai už laikotarpį nuo 1999-11-29 iki 2004-12-31, grynųjų piniginių lėšų kasoje inventorizacijos dokumentai nuo 1999-11-29 – 2014-09-03, kurie galėtų patvirtinti buhalterinio kasos registro duomenų objektyvumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas už dokumentų išsaugojimą ir apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 ir vėlesniais jo pakeitimais patvirtintą inventorizavimo tvarką visos įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti turtą, be kita ko, ir pinigus ne rečiau kaip vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (3 dalis); inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu (10 dalis). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. S. parodė, kad atliekant grynųjų pinigų inventorizaciją kasoje tikrinamas faktas, kiek realiai (natūroje) kasoje yra grynų pinigų, t.y. suskaičiuojami pinigai, surašomos kupiūros, tada rašomas inventorizacijos aktas, kurį pasirašo įmonės direktoriaus sudaryta komisija. Vėliau inventorizacijos aktas atiduodamas buhalterei, kuri turi inventorizacijos duomenis sutikrinti su apskaitos duomenimis, ir nustačiusi, kad natūroje rastų pinigų kiekis nesutampa su apskaitos duomenimis, apie tai informuoja komisiją (t. 4, b. l. 193-199). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,XXX“ direktoriumi laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2010-05-07 buvo J. B., o nuo 2010 m gegužės 7 d. iki dabar direktoriumi yra S. K.. Tiek nuteistoji, tiek šioje byloje kaip liudytojai apklausti J. B. ir S. K. parodė, kad jų vadovavimo metu bendrovėje nė viena kasos (turto) inventorizacija atlikta nebuvo. Liudytoja A. S. parodė, kad bendrovės kasoje nustatytas 686 683 Lt (198 878,17 EUR) dydžio trūkumas, susidaręs per visą tiriamą laikotarpį 2012-12-31 dienai buvo užfiksuotas tik 2014-12-31 dienai, kai buvo gautas kasos inventorizacijos aktas (t. 4, b. l. 193-199). Taigi aptarti duomenys įrodo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu: nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16, t.y. per 14 metų, UAB ,,XXX“ nebuvo atlikta nė viena kasos, taip pat ir kito turto, inventorizacija, bendrovės kasoje piniginių lėšų – 686 683 Lt (198 878,17 EUR) dydžio trūkumas 2012-12-31 dienai buvo nustatytas tik po dviejų metų, t.y. 2014-12-31, ir išimtinai pagal buhalterinio kasos registro duomenis, kurių objektyvumo patikrinti kitais įrodymais nėra galimybės.
13.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į byloje esančius UAB ,,XXX“ akcininkų susirinkimuose patvirtintus bendrovės finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose nurodytus duomenis apie atitinkamų metų pabaigoje įmonės turimas pinigines lėšas ir tokių duomenų žymius neatitikimus su Specialisto išvadoje nurodytais, tyrimo metu nustatytais pinigų likučiais (8 lentelė (t. 3, b. l. 49)). 2008-12-31 dienai pagal buhalterinius apskaitos registrus kasoje buvo nustatytas 459 988, 97 Lt grynųjų pinigų likutis, o 2008-01-01 – 2008-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, pasirašytame ne tik vyr. buhalterės A. B., bet ir direktoriaus J.B., nurodoma, kad 2008 m. metų pabaigoje įmonės kasoje buvo tik 601,15 Lt (3 t. 116-120). 2010-12-31 dienai pagal buhalterinius apskaitos registrus kasoje nustatytas 529 529,75 Lt grynųjų pinigų likutis, o 2010-01-01 – 2010-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, pasirašytame vyr. buhalterės A. B. ir direktoriaus S. K., nurodoma, kad įmonės kasoje metų pabaigoje buvo tik 3 212 Lt (3 t. 121-125 b.l.). 2012-12-31 dienai pagal tyrimui pateiktus buhalterinius apskaitos registrus kasoje nurodomas likutis 686 683, 53 Lt, o 2012-01-01 – 2010-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, pasirašytame vyr. buhalterės A. B. ir direktoriaus S. K., nurodoma, kad banko sąskaitoje ir kasoje įmonė turėjo tik 32 477 Lt (t. 5, b. l. 30-34). Tokie UAB ,,XXX“ akcininkų susirinkime patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys, įvertinus juos Specialisto išvada nustatytų aplinkybių ir liudytojos A. S. parodymų, kad pagal pateiktas UAB ,,XXX“ finansines ataskaitas už 2005-2012 metų laikotarpį iš visų palyginamųjų skaičių sutapo tik vienintelis skaičius – įstatinis kapitalas, kontekste, patvirtina, kad UAB ,,XXX“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl ko, be kita ko, negalima objektyviai nustatyti ir UAB „XXX“ piniginių lėšų kasoje dydžio už laikotarpį nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16.
13.4. Įvertinusi 13.2, 13.3 punktuose aptartas ir išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad UAB ,,XXX“ kasoje 2012-12-31 dienai realiai (natūroje) buvo 686 683 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų suma. Šią bylai teisingai išspęsti reikšmingą aplinkybę nustatyti BPK reglamentuota tvarka nėra galimybės dėl laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16 apgaulingai tvarkytos UAB ,,XXX“ apskaitos. Byloje objektyviai nenustačius fakto, kad UAB ,,XXX“ kasoje 2012-12-31 dienai realiai (natūroje) buvo 686 683 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų suma, nėra pagrindo daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad dalį šios pinigų sumos – 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) iš UAB ,,XXX“ kasos pasisavino A.B..
13.5. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti nėra galimybės, vertinami nuteistojo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis iš UAB ,,XXX“ kasos pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – 654 217,51 litus (189 474,49 EUR), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinę žalą, neatitinka bylos aplinkybių. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu.
14. Apibendrinant, tai kas išdėstyta dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A.B. laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., būdama UAB ,,XXX“ atskaitingu asmeniu – vyr. finansininke ir savo darbo laikotarpiu atlikdama kasininko funkcijas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje (kaltinime) nurodytomis aplinkybėmis iš UAB ,,XXX“ banko sąskaitų ir kasos pasisavino jai kaip atskaitingam asmeniui patikėtus UAB ,,XXX“ priklausančius pinigus – 345 922,67 Lt (100 186,13 EUR). Ši suma atitinka didelės vertės požymį, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad A. B. veikė tyčia, nes, atlikdama su bendrovės pinigais grynųjų pinigų operacijas ir gautus didelės vertės grynuosius pinigus pasisavindama, ji suvokė, kad daroma veika pavojinga nuosavybei, kad ja paverčiamas savu svetimas didelės vertės turtas, numatė, kad dėl jos veikos bendrovė patirs turtinės žalos, ir tokių padarinių norėjo. Tokia veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies sudėtį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajai A. B. baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 2 dalis taikytas tinkamai.
Dėl civilinio ieškinio
15. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
15.1. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktuali tik turtinė žala. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-489/2016).
15.2. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį A. B. dėl 289 660,62 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo pareiškė civilinis ieškovas UAB ,,XXX“. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad civilinio ieškinio dydį sudaro dvi dalys: 1) 100 186,13 EUR kaip pas atskaitingą asmenį esanti ir į bendrovės kasą negrąžinta pinigų suma ir 2) 189 474,17 EUR grynųjų pinigų likutis buvęs bendrovės kasoje 2012-12-31 laikotarpio pabaigoje (1 t., b. l. 106-107).
15.3. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad A. B. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto pasisavinimo pasitvirtino visa apimtimi, UAB ,,XXX“ civilinį ieškinį visiškai patenkino ir iš nuteistosios priteisė 289 660,62 EUR UAB ,,XXX“ turtinei žalai atlyginti.
15.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistoji A. B. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2012-12-31, būdama UAB ,,XXX“ vyr. buhalterė, pasisavino pas ją kaip atskaitingą asmenį buvusius iš UAB ,,XXX“ banko sąskaitų bei kasos paimtus 100 186,13 EUR, dėl ko bendrovei buvo padaryta tiesioginė turtinė žala, kurią privalo atlyginti A. B..
15.5. Tačiau teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų, kad A. B. laikotarpiu nuo 1999-11-29 iki 2013-12-16 pasisavino UAB ,,XXX“ priklausančius, kasoje buvusius pinigus 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) ir tuo padarė realią turtinę žalą UAB ,,XXX“ ir šią aplinkybę iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies (kaltinimo) pašalinus, pripažįstama, kad civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dalis dėl 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta. Todėl 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) suma mažinamas iš nuteistosios A. B. priteistas civilinio ieškinio dydis ir skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.
Dėl nuteistajai paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
16.1. Baudžiamasis įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) nustato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų; o už kvalifikuotą turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis) – laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.
16.2. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai A. B. bausmes už jos padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nuteistajai A. B. už apysunkio tyčinio baigto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, o už sunkus tyčinio baigto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi nuteistajai už abu jos įvykdytus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra žymiai mažesni už BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Todėl apeliacinės instancijos teismui net ir sumažinus A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, apimtį (pašalinus dalį kaltinimo), pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paliekama nepakeista, nes ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, sumažinus A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, apimtį, svarstytinas apelianto prašymas taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.
17.1. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t.y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-29-942/2016). Nuo 2017-10-06 (2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653) įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nėra galimybės asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau pagal teismų praktiką tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra taikomas, todėl nagrinėjamoje byloje yra galimybė nuteistajai taikyti 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją.
17.2. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-429-303/2015).
17.3. Nagrinėjamoje byloje A. B. nuteista už vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą finansų sistemai. Nuteistosios nusikalstami veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Nuteistosios veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala juridiniam asmeniui. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji A. B. anksčiau neteista, byloje nėra duomenų, kad nuteistoji po nagrinėjamoje byloje pateiktų kaltinimų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo būtų pažeidusi įstatymus. A. B. yra XX metų amžiaus, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ji serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, dėl ko nuolat yra konsultuojama ir gydoma medicinos įstaigose.
17.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi civilinio ieškovo atstovė patvirtino atsiliepime į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą nurodytą civilinio ieškovo poziciją dėl galimybės taikyti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kas civilinio ieškovo atstovės teigimu, leistų nuteistajai dirbti ir atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.
17.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistajai A. B. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nuteistajai A. B. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir dėl to skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
18. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai A. B. ir UAB ,,XXX“ direktoriams J. B. ir S. K. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos UAB ,,XXX“ apskaitos tvarkymo turėjo būti nagrinėjami kartu, t.y. vienoje baudžiamojoje byloje, nes tik tokiu būdu išnagrinėjus bylą būtų galima teisingai išspręsti A. B. kaltumo klausimą dėl UAB ,,XXX“ turto pasisavinimo.
18.1. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apelianto argumentą, pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) buvo pateikti A. B., todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tokio kaltinimo ribose ir sprendė tik dėl A. B. pareikštų kaltinimų pagrįstumo. UAB ,,XXX“ buvusiam direktoriui J. B. ir esamam direktoriui S. K. kaltinimai dėl UAB ,,XXX“ turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikšti nebuvo, o kaltinimai dėl apgaulingo UAB ,,XXX“ apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo išnagrinėti atskirtose baudžiamosiose bylose ir dėl jų yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie šios bylos kontekste nekvestionuojami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamoje byloje yra pakankamai teisėtu būdu gautų įrodymų, leidžiančių nustatyti faktines bylos aplinkybes ir padaryti pagrįstas išvadas dėl A. B. dalyvavimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.
Dėl proceso išlaidų
19. Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovė advokatė Vitalija Smolenskienė pateikė 2018-01-12 Mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad UAB ,,XXX“ apmokėjo advokatei Vitalijai Smolenskienei 300 eurų už teisines paslaugas (5 t. b. l. 113), ir prašo šias civilinio ieškovo turėtas išlaidas išieškoti iš nuteistosios A. B..
19.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal teismų praktiką tokios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017).
19.2. Nagrinėjamoje byloje paduotame nuteistosios A. B. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su civilinio ieškovo interesais. Civilinio ieškovo atstovė pateikė atsiliepimą į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą ir atstovavo civilinio ieškovo interesus žodiniame bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme, dėl to civilinis ieškovas turėjo proceso išlaidų, kurios turi būti atlygintos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (dalis kaltinimo dėl turto pasisavinimo iš apkaltinamojo nuosprendžio šalinama kaip neįrodyta), į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, į aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir tokio teismo posėdžio trukmę, taip pat į tai, kad civiliniam ieškovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, kurios paslaugomis civilinis ieškovas naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, bei įvertinusi iš nuteistosios priteistą turtinės žalos atlyginimui dydį (100 186,13 eurų), byloje esančius duomenis apie nuteistosios turtinę padėtį ir sveikatos būklę, sprendžia, kad prašoma civilinio ieškovo atstovo išieškoti 300 eurų suma už teisines paslaugas apeliaciniame procese, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 150 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį faktinę aplinkybę, kad A. B. laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, iš UAB ,,XXX“ kasos pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – 654 217,51 litus (189 474,49 eurus), padarydama UAB ,,XXX“ 654 217,51 litų (189 474,49 eurų) dydžio turtinę žalą.
A. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.
Sumažinti iš A. B. priteisto UAB „XXX“ civilinio ieškinio dydį nuo 289 660,62 (du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų 62 ct) eurų iki 100 186,13 (vienas šimtas tūkstančių vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši eurai, 13 ct) eurų.
Iš A. B. išieškoti civiliniam ieškovui UAB ,,XXX“ 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų, ieškovo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.