- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1373-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08902-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- S. H. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. H. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 138-tosios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui S. H. F. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 138-oji butų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 031,34 Eur skolą už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir išlaikymą už laikotarpį nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. bei 76,04 Eur skolą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., iš viso 4 107,38 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė administruoja pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame pastate atsakovas nuosavybės teise valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas paslaugas. Atsakovas naudojosi paslaugomis, tačiau tinkamai už jas neatsiskaito, dėl ko susidarė 4 107,38 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nutraukti ir nurodė, kad ieškinyje yra neteisingai nurodytas atsakovui asmeninės nuosavybes teise priklausantis naudingasis plotas, pagal kurį atsakovui apskaičiuota jam priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri lygi buto ir sandėliuko naudingųjų plotų sumai (44,64 kv. m.+3,19 kv. m.) ir turėtų būti paskaičiuojamas šios sumos ir viso daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto santykis. Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina skolos fakto. Be to, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėję jau du Kauno apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-7549-285/2019 ir eL2-12002-947/2020, todėl ieškovės veiksmai yra nesąžiningi ir vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Atsakovas taip pat pateikė pareiškimą, kuriuo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą.
3. 2020 m. spalio 19 d. ieškovė pareiškė, kad atsisako nuo 2 934,72 Eur ieškinio reikalavimo už laikotarpį nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Toliau palaiko savo reikalavimus priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. bei už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., iš viso 1 172,66 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 70 Eur išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu priėmė 138-tosios butų savininkų bendrijos ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 2 934,72 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. nutraukė. Ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš S. H. F. 138-tosios butų savininkų bendrijos naudai 1 173,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 173,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 634,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes reikalavimui dėl skolos priteisimo ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas vertino, jog ieškovės atstovės pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalyje ieškinio atsisakymą priimė ir civilinę bylą dalyje dėl 2 934,72 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui S. H. F. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bendrasis buto plotas registruotas viešajame registre – 44,64 kv. m. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos mokėti bendrijai mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą egzistavimo ir apimties.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo argumento, kad reikalavimai jam negali būti reiškiami dėl to, jog jis su ieškove nėra sudaręs jokios sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo, nėra bendrijos narys, pagrįstumą paneigia tai, kad ieškovė paslaugas teikia CK 4.83 straipsnio 3 dalies ir ieškovės įstatų pagrindu.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7549-285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-146-945/2020 yra įsiteisėję. Šiose bylose buvo sprendžiamas ginčas ieškovės 138-tosios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui S. H. F. dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog dėl to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakartotinai vertinti atsakovo nurodomų argumentų dėl atsakovui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje skaičiavimo, juolab, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ir leidžiančių šį dydį apskaičiuoti kitaip (CPK 178 str.).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrija yra vienintelė teisėta pastato valdytoja, todėl, atsakovui neginčijant ieškovės sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, atsakovas proporcingai turimai turto daliai turi pareigą ieškovės (bendrijos organų) nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.
11. Teismas vertino, kad atsakovas be jokio teisėto pagrindo mokesčių nemokėjo daugiau kaip dešimt metų. Sprendė, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nekokybiškai, ir konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti patirtų 1172,66 Eur išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., o atsakovas – pareigą jas apmokėti (CK 4.82 straipsniai 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus duomenų, kad jis savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdęs ar įvykdęs iš dalies, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 172,66 Eur skolą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas S. H. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 138-osios butų savininkų bendrijos teisinio statuso, kodėl bendrijos buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1995 m. vasario 22 d., o pats pastatas adresu (duomenys neskelbtini) ir 138-osios butų savininkų bendrijos įstatai įregistruoti VĮ Registrų centras tik 2015 m. saplio 19 d., ir kokiu būdu sąskaitos, mokesčiai, sutartys ir kiti mokestiniai reikalavimai patekdavo 138-osios butų savininkų bendrijos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą sudaryto bendro naudojimo objektų aprašo, taip pat įrodymų, kad jis buvo pateiktas visuotiniam susirinkimui, o teismas šių dokumentų neišreikalavo, ir taip pažeidė DNBS 2 straipsnio 3 dalį, 15 dalį ir CK 4.85 straipsnio 8 dalį reikalavimus ir sukūrė prielaidas neteisėtai ir neteisingai apskaičiuoti mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės daliai apmokėti.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandėliukas pažymėtas Nr. R-33, priskirtas atsakovo butui, nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Tokiu sprendimu teismas pažeidė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto reikalavimus ir Konstitucijos 23 straipsnį, CPK 4 straipsnį.
9.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes atsakovui nuosavybės teise priklausančiam bute adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena, reiškiasi atsakovas nėra daugiabučio namo gyventojas, todėl neprivalo mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio. Gyvenamąją vietą atsakovas deklaravęs (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir moka komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius. Žemės sklypas nėra priskirtas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė be pagrindo renka mokestį už jo priežiūrą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atsakovo prašomo taikyti sutrumpinto trejų metų senaties termino dėl žalos atlyginimo ir taikė dešimties metų senaties terminą, nes bendrija pradėjo administruoti namą tik 2015 m. saplio 19 d., dėl šios priežasties teismas negalėjo taikyti 10 metų senaties termino.
9.5. Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savinikų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitu patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis šiuo įstatymu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovui sumokėti žyminį mokestį yra neteisėtas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė 138-oji butų savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto S. H. F. apeliacinį skundą dėl 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto ieškovės 138 - osios butų savininkų bendrijos naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 363,00 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes teisiškai netinkamai kvalifikuoja. CK 4.76 straipsnis taikomas bendraturčių tarpusavio santykiams, tuo tarpu ieškovė (bendrija) su apeliantu jokios bendros nuosavybės neturi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui priskaičiuoti mokėti mokesčiai už bendro naudojimo objektų išlaikymą, administravimą ir priežiūrą nebuvo apmokėti, t. y. jog trečiasis asmuo (nei bendraturtis, nei bendrija) šių mokesčių už apeliantą nesumokėjo ir nereiškė apeliantui reikalavimo dėl nuostolių, kurie susidarė apeliantui nevykdant pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, priteisimo.
10.2. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos iš apelianto priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo, teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Apelianto teiginiai, kad bendrija pradėjo administruoti namą tik 2015 m. saplio 19 d. yra teisiškai nepagrįsti, nes į bylą pateiktas Juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas patvirtina, kad bendrija įsteigta ir veikia nuo 1995 m. vasario 22 d., o aplinkybę, kad bendrija teikia ginčo namo bendro naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas įrodo pirminės apskaitos dokumentai, taip pat sutartys su paslaugų teikėjais. Galiausiai, jeigu apelianto teigimu, ieškovė pastato neadministravo, tokiu atveju apeliantas turėtų pateikti įrodymus, kas administravo ir prižiūrėjo bendro naudojimo objektus bei kam apeliantas už šias paslaugas mokėjo, o tokių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė.
Šalies argumentai
10.3. Apelianto teiginiai, jog ieškovė iki teismo sprendimo dienos nepateikė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą sudaryto bendro naudojimo objektų aprašo, taip pat įrodymų, kad jis buvo pateiktas visuotiniam susirinkimui, o teismas šių dokumentų neišreikalavo, prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai. 2020 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė į bylą 2015 m. rugsėjo 7 d. pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašą ir 2015 m. rugsėjo 7 d. visuotinio susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad aprašas buvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.
10.4. Ieškovės įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 1995 m. vasario 22 d., savo ruožtu patvirtinti įstatai buvo 1994 m. gruodžio 17 d. Apelianto minima 2015 m. įstatų įregistravimo data tėra paskesnės įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre data. Visa ši informacija yra viešai prieinama VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre.
10.5. Apeliantas neginčija, kad mokesčiai buto plotui yra priskaitomi teisingai, tačiau ginčija, kad į palyginamuosius plotus neįtraukiant rūsio ploto, ieškovės taikoma mokesčių priskaitymo metodika yra neteisinga. Ieškovė paaiškina, kad bendrijoje nėra priimtas sprendimas dėl rūsių plotų įtraukimo į palyginamuosius plotus, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo mokesčius priskaičiuoti ir nuo rūsių plotų.
10.6. Apelianto teiginiai apie palyginamuosius plotus, nuo kurių jam skaičiuojami mokesčiai, jau buvo vertinami ankstesnėse bylose. Pažymėtina, kad tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (dėl skolos priteisimo) jau buvo sprendžiami ginčai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl mokesčių priskaitymo (tik už kitus laikotarpius). Apeliantas kelia klausimą, dėl kurio teismai jau pasisakė.
10.7. Aplinkybė, ar apeliantas faktiškai gyvena bute, neturi jokios įtakos jo pareigai mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokestį, nes pastarasis yra apskaičiuojamas Tarybos sprendimu įvertinus metines komunalinių atliekų susikaupimo normas. Be to, komunalinių atliekų mokestis yra vertintinas kaip vietinė rinkliava, kuri privalo būti apmokėta nepriklausomai nuo to, ar asmuo faktiškai naudojasi paslauga ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai iš atsakovo buvo priteista skola už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovui S. H. F. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 44,64 kv.m. Ieškovė 138-oji butų savininkų bendrija, kuri teikia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas paslaugas, įvertindama 10 metų ieškinio senaties terminą, prašė už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2017 m. kovo 31 d. ir už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. priteisti 1172,66 Eur išlaidų atlyginimo (mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7549-285/2019 (apeliacine tvarka byla nagrinėta Kauno apygardos teisme, civilinės bylos Nr. e2A-146-945/2020), ieškovei buvo priteista iš atsakovo skola už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn; Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2334-947/2021 (apeliacine tvarka byla nagrinėta Kauno apygardos teisme, civilinės bylos Nr. e2A-845-254/2021) buvo priteista iš atsakovo skola už lasikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio (teismų informacinės sistemo LITEKO duomenys), todėl išnagrinėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos ir nagrinėjant šią bylą, pripažintinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnis).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas bei įrodytas, todėl ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo 1 173,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 173,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 634,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
20. Ieškovės į bylą pateikti jos įstatai patvirtina, kad namo bendro naudojimo objektams eksploatuoti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka yra įsteigta bendrija. 138-oji butų savininkų bendrija, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bei jos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 1995 m. vasario 22 d. Apelianto nurodoma 2015 m. spalio 19 d. ieškovės įstatų įregistravimo data yra paskesnės (naujesnės) įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre data (Juridinių asmenų registro duomenys), todėl nėra jokio pagrindo sprsti, kad iki 2015 m. spalio 19 d. ieškovė būtų veikusi neteisėtai bei neturėjo teisės iki tol atsakovui skaičiuoti mokesčių už gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, nuolatinę techninę priežiūrą, valymo ir kitas paslaugas. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog 138-oji butų savininkų bendrijai sąskaitos ir kiti dokumentai buvo siunčiami kitu adresu nei yra registruota jos buveinė, jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo neturi. Kad 138-oji butų savininkų bendrijai siųsti dokumentai būtų nesusiję su jos veikla ir bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir išlaikymu byloje jokių duomenų nėra. Ieškovė į bylą yra pateikusi pakankamai įrodymų, kuriais grindžia atsakovos skolos paskaičiavimą, atsakovas neteigė bei neįrodinėjo, kad ieškovės prašomą skolą (ar jos dalį) būtų sumokėjęs.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 138-oji butų savininkų bendrija yra vienintelė teisėta pastato valdytoja, todėl atsakovas proporcingai turimai turto daliai turi pareigą ieškovės (Bendrijos organų) nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi minėtų CK nuostatų esmė, kad būtent patalpų savininkas turi pareigą proporcingai savo turimos nuosavybės daliai dengti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
22. Atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas, yra 5802,92/44,64. Kauno apygardos teismas jau 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-146-945/2020 yra konstatavęs, kad atsakovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje, kai pastato naudingasis plotas apskaičiuotas sudedant viešajame registre nurodomą name esančių 119 butų plotą, apskaičiuota tinkamai. Apelianto siekis, kad butų savininkams skaičiuojant tenkančią proporciją bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų įskaičiuotos ir rūsio patalpos (buto priklausinys), teisiškai nepagrįstas. Pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, butų priklausiniai yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes yra nuolat su jais susijusios, ir tokios patalpos CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu paneigė atsakovo turimas nuosavybės teises į rūsio patalpas. Visų pirma, nensutatyta, kad tokios aplinkybės sprendime butų konstatuotos; antra, tokių aplinkybių vertinimas net nebuvo šios bylos nagtrinėjimo dalykas bei teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo nuosavybės teisių į rūsio patalpas.
23. Apelianto argumentai, kad nors jis yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau šiame bute negyvena, todėl ieškovė nepagrįstai jam priskaičiavo komunalinių atliekų mokestį, yra nepagrįsti. Pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 88 punktą, juridiniai asmenys ir daugiabučių namų gyventojai (bendrijos), kurie naudojasi kolektyvinėmis komunalinių atliekų surinkimo aikštelėmis, moka už paslaugas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir nustatytas komunalinių atliekų metines susikaupimo normas. Todėl aplinkybė, kad atsakovas faktiškai negyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturi jokios įtakos jo pareigai mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Kaip minėta, šis mokestis apskaičiuojamas Tarybos sprendimu, įvertinus metines komunalinių atliekų susikaupimo normas ir vertinamas kaip vietinė rinkliava, kuri privalo būti apmokėta nepriklausomai nuo to, ar asmuo faktiškai naudojasi paslauga ar nesinaudoja.
24. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypas nėra priskirtas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė be pagrindo renka mokestį už jo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl šio mokesčio surinkimo yra detaliai išnagrinėtas ir įvertintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2 -7549285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-146-945/2020, taip pat dėl šio mokesčio teisėtumo pasisakyta Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2334-947/2021, bei apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-845-254/2021). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie skundo argumentus dėl nesuformuoto žemės sklypo, už kurio priežiūrą renkamas mokestis, konstatavo, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kurios taikomos kiemams, bendrojo naudojimo teritorijoms, daugiabučių namų bendrijoms, tikslas yra užtikrinti tinkamą aplinkos sanitarijos būklę, neužterštą urbanistinę aplinką ir kokybiškas visuomenės gyvenimo sąlygas, todėl už švaros palaikymą atsakingi asmenys privalo tvarkyti ne tik kaip savarankišką daiktą suformuotas teritorijas (žemės sklypus), bet ir faktiškai naudojamas teritorijas. Būtent vykdydama šią pareigą ieškovė su trečiuoju asmenimiu sudarė sutartį ir paslaugų kainą, proporcingą santykinei atsakovo daliai bendrojoje nuosavybėje, įtraukė į atsakovui kas mėnesį teikiamas sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliantas ginčija faktinę aplinkybę, kuri pripažinta ir nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, naujų teisiškai reikšmingų argumentų dėl šio mokesčio neteisėtumo apeliaciniame skunde nenurodo, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
25. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo turėjo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Bendras ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas ieškovės reikalavimui priteisti skolą, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senatis ieškovės reikalavimui galėtų būti taikoma tik skolai, susidariusiai iki 2010 m. birželio 3 d., t.y. iki buvo pateiktas kreditoriaus (ieškovės) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-15343-877/2020 duomenimis, pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. birželio 4 d., teisme registruotas 2020 m. birželio 5 d.). Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti skolą, susidariusią nuo 2010 m. birželio mėn., todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimui dėl 1173,66 Eur skolos, paskaičiuotos nuo 2010 m. birželio 6 d., priteisimo pagrįstai netaikė 10 metų ieškinio senaties, o juo labiau atsakovo prašomo sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 23 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas valstybei priteisti iš atsakovo žyminį mokestį yra neteisėtas. Apeliantas netinkamai supranta bei aiškina DNSBĮ nuostatas. Pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra atleista būtent ieškovė, teisme pareiškusi reikalavimus, o ne atsakovas, atsiliepimu atsikertantis į jam pareikšą ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 16 punktas, 96 straipsnis, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis).
27. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. H. F. ieškovei 138-ajai butų savininkų bendrijai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.