Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka, išsprendė ieškovo B. V. ieškininio pareiškimo atsakovams UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, AB bankas Swedbank, tretieji asmenys bankrutavusi J. D. tikroji ūkinė bendrija, bankroto administratorius UAB „Insolventa“, UAB „Domus luxus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas B. V. reiškia netiesioginį ieškinį ir prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, AB bankas Swedbank bei taikyti dvišalę restituciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas atsisakytinas priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Ieškovas B. V. yra bankrutavusios J. D. tikrosios ūkinės bendrijos kreditorius (2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2606-450/2016 įtrauktas į kreditorių sąrašą su 10000 Eur finansinio reikalavimo suma) todėl jo vardu bankroto procese atstovauja (-o) bankroto administratorius ir bankrutavusios J. D. tikrosios ūkinės bendrijos bankroto procese priimti teismo sprendimai (nutartys) iš esmės reiškia, kad ginčo išsprendimas liečia ir ieškovą B. V. kaip kreditorių.

Šiuo ieškiniu ieškovas B. V. reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė, kad reikalavimo teisė kitam asmeniui buvo perleista neturint įkeisto turto savininko sutikimo, be to, kreditorių susirinkime kreditoriai nustatė pernelyg mažą parduodamo turto kainą; reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta sutarties kaina, sutarties priedas Nr. 1, kuriame nurodyta kaina, nepateiktas, tai reiškia, kad reikalavimo teisė buvo parduota už žymiai didesnę kainą nei reikalavimo dydis.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012 ir kt.).

Reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumas ir teisėtumas faktiniu pagrindu, kuris nurodytas ieškinyje jau buvo įvertintas 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. B2-3170-450/2015), sprendžiant bankrutavusios J. D. tikrosios ūkinės bendrijos kreditoriaus AB ,,Swedbank“ pakeitimo kreditoriumi UAB ,,Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas bankrutavusios J. D. TŪB bankroto administratorius ir pagrindinis skolininkas S. S.. J. D. TŪB bankroto administratorius sutiko su reikalavimo perleidimu ir pateikė prašymą pakeisti pirminį kreditorių jo teisių perėmėju.

Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2035-241/2016, apeliacine tvarka nagrinėdamas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo bankroto administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą ir ginčyti 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį (Nr. ST-15-8505), pagrįstumą nurodė, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį iš esmės bankroto byloje pradinė kreditorė AB ,,Swedbank“ pakeista nauja kreditore UAB ,,Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, todėl tokio ieškinio patenkinimas suponuotų tik kreditorės bankroto byloje pasikeitimą, tačiau tai savaime neeliminuotų finansinio reikalavimo, pareikšto bankrutavusios J. D. TŪB atžvilgiu, o taip pat iš esmės neįtakotų (nekeistų) šio finansinio reikalavimo dydžio. Vadinasi sandorio nuginčijimas neturėtų įtakos bankrutavusios įmonės galimybių atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 21, 35 straipsnis).

Be to teismas nurodė, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. „savo iniciatyva“), reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nėra pareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje (pareiškime). Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, sprendę kreditorės AB ,,Swedbank“ pakeitimo naująja kreditore UAB ,,Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu klausimus, akivaizdaus reikalavimo perleidimo sandorio niekinio fakto nekonstatavo. Priešingai, nustatė, kad apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota įkaito davėjos bankrutavusios J. D. TŪB bankroto administratorė ir pagrindinis skolininkas S. S., o bankroto administratorė sutiko su reikalavimo perleidimu ir pateikė prašymą pakeisti pradinę kreditorę jos teisių perėmėja (civilinė byla Nr. 2-915-407/2015).

Taigi, iš esmės teismai bankroto procese pasisakė dėl reiškiamo ieškinio objekto - 2015 m. vasario 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo nurodytais ieškinyje pagrindais, kas reiškia, kad yra priimtas teismo sprendimai dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių (kadangi ieškovą atstovavo šiuose ginčuose bankroto administratorius). Kaip matyti iš kartu su ieškiniu teikimų priedų 2015 m. liepos 21 d. Įkeisto turto priėmimo – perdavimo aktu Nr. 15/07/21 kreditoriui UAB ,,Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ buvo perduotas įkeistas turtas 2015 m. liepos 15 d. neįvykus bankrutavusios įmonės varžytynėms (Varžytynių protokolas Nr. 1). 2014 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nustatyta parduodamo turto vertė įsiteisėję ir nenuginčytas. Pažymėtina, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokių rašytinių duomenų apie kitą nei nustatyta įsiteisėjusiame kreditorių susirinkimo nutarime, kainą. Teismas pažymi, kad dviejų juridinių asmenų reikalavimo teisės perleidimo metu sulygta kaina, niekaip neįtakoja bankrutavusios įmonės kreditorių teisių ir interesų (finansinių reikalavimų dydžio), apie tai iš esmės pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje (civ. byla Nr. e2-2035- 241/2016), todėl ieškininis pareiškimas atsisakytinas priimti CPK 135 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo B. V. ieškininį pareiškimą atsakovams UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, AB bankas Swedbank, tretieji asmenys bankrutavusi J. D. tikroji ūkinė bendrija, bankroto administratorius UAB „Insolventa“, UAB „Domus luxus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė