- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1565-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00197-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“, S. J., Ž. J., A. Z., D. Z.
- Ieškovas
- Žemės namai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras M, Kredito unija "Magnus", „Klaipėdos kredito unija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2590-852/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“, uždarajai akcinei bendrovei „Indema“, S. J., Ž. J., A. Z. ir D. Z. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras M. K., notarė, V. P., kooperatinė bendrovė Kredito unija „Magnus“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos kredito unija“, M. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žemės namai“ 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti ieškovės ir atsakovės UAB „He-Ma“ (toliau – atsakovė 1) 2018 m. gruodžio 4 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį galiojančia;
1.2. pripažinti toliau nurodomą turtą bendrąja daline ieškovės ir atsakovės 1 nuosavybe, kurioje ieškovės nuosavybės dalis yra lygi 53/100:
1.2.1. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.2. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.3. dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.4. dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. pripažinti negaliojančia atsakovės 1 ir UAB „Indema“ (toliau – atsakovė – 2) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MK-14352, kurios pagrindu atsakovė 2 nusipirko 443/952 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovei pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.4. pripažinti negaliojančia atsakovės 1 ir atsakovės 2 2019 m. gruodžio 17 d. sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MK-15168, kurios pagrindu atsakovė 2 nusipirko 509/952 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintinos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.5. pripažinti negaliojančia 2020 m. vasario 13 d. atsakovės 1 ir S. J. (toliau –atsakovas 3), Ž. J. (toliau – atsakovė 4), D. Z. (toliau – atsakovė 5) bei A. Z. (toliau – atsakovas 6) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 660, kurios pagrindu Ž. J. ir S. J. nusipirko iš UAB „He-Ma“ 30/61 dalį, o A. Z. ir D. Z. nusipirko iš UAB „He-Ma“ 31/61 dalį žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovui UAB „Žemės namai“ pripažintinos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.6. išreikalauti iš atsakovės 2 ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą:
1.6.1. 53/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6.2. 53/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.7. išreikalauti iš atsakovo 3, atsakovės 4, atsakovės 5 ir atsakovo 6 ieškovei nuosavybės teise priklausančią 53/100 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones patikslinant jų objektą:
3. Areštuoti šį nekilnojamąjį turtą:
3.1. patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovui 6 ir atsakovei 5;
3.2. patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei 2;
3.3. patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei 2;
3.4. bet kokiam kitam nekilnojamojo turto objektui, kuris yra arba bus suformuotas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Nurodė, kad atsakovė 1 žemės sklypą ir pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovams 3, 4, 5, 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones – disponavimo teisės areštą– žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juose esantiems pastatams, tačiau atsakovai dirbtinai perdalijo ginčo pastatus ir naujoms ginčo patalpoms laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir patikslino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad taip pat areštuojamas, apribojant disponavimo teisę, šis turtas:
5.1. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovams D. Z. ir A. Z.;
5.2. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovei UAB „Indema“;
5.3. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovei UAB „Indema“;
5.4. bet koks kitas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra ar bus suformuotas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsakovė 1 atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė, patenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti iš ieškovės pateikti banko garantiją arba 150 000 Eur piniginę įmoką galimiems atsakovės 1 nuostoliams atlyginti.
7. Atsakovė 2 atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė, patenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 363 512,22 Eur sumą arba pateikti neatšaukiamą, besąlyginę Lietuvoje veiklą vykdančio banko garantiją 363 512,22 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino atsakovės 1 ir atsakovės 2 prašymų dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, iš esmės motyvuodamas tuo, jog atsakovės neįrodė, kad yra reikalinga taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė 1 dėl instituto taikymo sąlygų apskritai nepasisakė ir jų egzistavimo neįrodinėjo, atsakovė 2 nenurodė, kokius nuostolius ji patirs dėl nekilnojamajam turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu ir jo pagerinimu, atgaus šį nekilnojamąjį turtą pardavusi.
10. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė 2 yra sumokėjusi 2 957,52 Eur (po 492,92 Eur kas mėnesį) palūkanas kredito unijai „Magnus“ už suteiktą 84 500 Eur kreditą, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2 savo subjektines teises turėtų ginti ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio nustatyta tvarka, bet reikšdama ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė 2 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir taikyti atsakovės 2 nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 363 512,22 Eur sumą arba pateikti neatšaukiamą, besąlyginę Lietuvoje veiklą vykdančio banko garantiją 363 512,22 Eur sumai. Taip pat prašo priimti papildomus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės 2 prašymą atmetė, vadovaudamasis neaktualia teismų praktika, nes pagal aktualią teismų praktiką užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostolių gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus jų dydžio. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-516/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-531-340/2010).
11.2. Atsakovė 2 buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji negalėjo parduoti nekilnojamojo turto ir patyrė realius 363 512,22 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro esami ir būsimi nuostoliai negautų pajamų forma.
11.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė 2 neįrodė nuostolių dydžio. Prašyme atsakovė 2 detalizavo esamus ir būsimus 363 512,22 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 189 967,48 Eur už iš atsakovės 1 įsigytą nekilnojamąjį turtą, 2) 87 100 Eur už tai, kad atsakovė 2 sumokėjo kredito unijai „Magnus“ pagal 2020 m. sausio 24 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kad būtų panaikinta ieškovės skola kredito unijai „Magnus“ bei hipoteka pritaikytą atsakovės 2 įsigytam turtui, taip pat žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo kiti atsakovai, 3) 12 678,93 Eur nekilnojamojo turto statybos darbų užbaigimui, 4) 46 937,68 Eur su įsigytu nekilnojamuoju turtu, statybos darbų užbaigimu susijusioms paslaugoms apmokėti, 5) 5 839,42 Eur atsakovės 2 darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už atliktus nekilnojamojo turto statybos darbus, 6) 3 249,72 Eur išlaidos susijusios su įsigyto nekilnojamojo turto reklama, 7) 17 744,99 Eur sumokėtos ir mokamos palūkanos kredito unijai „Magnus“ pagal 2020 m. sausio 20 d. kredito sutartį Nr. VER202001-00002.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės 2 pateikti skaičiavimai dėl galimų jos nuostolių atsiradimo yra pagrįsti prielaidomis, spėjimais ir neleidžia daryti išvados, kad kurias nors iš nurodytų sumų atsakovė 2 būtų gavusi. Atsakovės 2 pateikti skaičiavimai negali būti laikomi nuostoliais, nes visas nurodomas sumas už esamo turto pardavimą atsakovė 2 anksčiau ar vėliau gaus turtą pardavusi ar pastačiusi naują turtą ir jį pardavusi.
12.2. Atsakovė 2 ginčo pastatą ir žemės sklypą įsigijo iš atsakovės 1 žinodama, kad tokiu būdu pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į šį turtą, taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepanaikina atsakovės 2 nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįsti atsakovės 2 argumentai, kad nekilnojamojo turto kaina ir atliktos ar planuojamos atlikti investicijos yra įskaitomos į nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Atsakovė 2 pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 29 d. prašymą pridėti prie bylos teikiamus papildomus rašytinius įrodymus – 1) Elektroninius laiškus, kurių turinys patvirtina, jog draudimo bendrovės dėl taikytų areštų atsisako atsakovę drausti, 2) 2019 m. balandžio 19 d. Statybos rangos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16S-12(5.6), 3) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3595-910/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žemės namai“, 4) Vilniaus apygardos teismui 2020 m. spalio 15 d. teiktą prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu A. N., 5) Vilniaus apygardos teismo rezoliuciją atmesti prašymą dėl A. N. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodo, jog po atskirojo skundo pateikimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovės 2 nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių didėja ir didės, nes yra ribojama jos veikla. Taip pat nurodo, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą ji negalės atlyginti atsakovei 2 nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės 2 prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas kartu su apeliantės atskiruoju skundu gavo pateiktus naujus rašytinus įrodymus – 1) preliminariąją namo ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020-01-23 ir preliminariąją namo ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020-02-13, iš kurių matyti, jog apeliantė su 2 pirkėjais buvo sudariusi preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), 2) kredito unijos „Magnus“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 20-247 dėl (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad kreditorius skolininkei (UAB „Indegus“) nustatė aukščiausią kredito rizikos kategoriją, nes kreditoriui įkeistam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra taikomas areštas. Šiais duomenimis grindžiami apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl patirtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės ūkinei komercinei veiklai.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktos preliminariosios namo ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, be to, dėl šių įrodymų bylos šalys turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie priimtini. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą kredito unijos „Magnus“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 20-247 atsižvelgdamas į tai, kad šis dokumentas jau yra byloje, todėl nėra pagrindo jo priimti į bylą pakartotinai.
19. Taip pat apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti prie bylos teikiamus papildomus rašytinius įrodymus – 1) Elektroninius laiškus, kurių turinys patvirtina, jog draudimo bendrovės atsisako sudaryti su apeliante civilinės atsakomybės draudimo sutartis, reikalingas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, 2) 2019 m. balandžio 19 d. Statybos rangos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16S-12(5.6), 3) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3595-910/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žemės namai“, 4) Vilniaus apygardos teismui 2020 m. spalio 15 d. teiktą prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu A. N. 5) Vilniaus apygardos teismo rezoliuciją atmesti prašymą dėl A. N. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti elektroniniai laiškai ir 2019 m. balandžio 19 d. Statybos rangos viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16S-12(5.6) gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais rašytiniais įrodymais remsis sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose priimti procesiniai sprendimai teismams yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, o CPK 179 straipsnio 3 dalis įgalina teismus remtis šioje sistemoje esančiais duomenimis, vadinasi, nėra būtinybės, kad byloje būtų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai, nagrinėjamu atveju – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3595-910/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žemės namai“. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. spalio 15 d. prašymą pirmosios instancijos teismui dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu A. N. ir pirmosios instancijos teismo rezoliuciją, kuria buvo atmestas prašymas dėl A. N. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes šie duomenys jau yra byloje.
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
22. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
23. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje aiškinama, jog, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, reikia nustatyti: 1) ar teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pakeistos ar panaikintos atsakovui sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, būtų sukėlusios atsakovui nuostolius, jei jos nebūtų pakeistos ar panaikintos; 2) kokio dydžio nuostolius atsakovui būtų sukėlusios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos; 3) ar reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą buvo būtinas, siekiant išvengti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių, t. y. ar atsakovas negalėjo išvengti ar sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių kitais būdais (pvz., prašydamas pakeisti turto arešto akte nurodytą turtą kitu); 4) kokio dydžio nuostolius atsakovas patyrė dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais); 5) ar atsakovo nuostolių dydis dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais) yra pagrįstas; 6) koks santykis tarp atsakovo nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos, ir pagrįstų atsakovo nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais): atsakovas turi teisę tik į tą pagrįstų nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą dalį, kuri neviršija nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020).
25. Apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla procesinė našta įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik suteikia pagrindą tokio prašymo teikimui, egzistuojant CPK 146 straipsnio 1 dalies normos taikymo sąlygų visetui.
26. Apeliantė nurodo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali parduoti nekilnojamojo turto ir atsiskaityti su kreditoriumi (kredito unija „Magnus“). Apeliantė savo patirtus nuostolius detalizavo bei nurodė, jog jos patirti nuostoliai yra šie 1) 189 967,48 Eur už iš atsakovės 1 įsigytą nekilnojamąjį turtą, 2) 87 100 Eur už tai, kad apeliantė sumokėjo kredito unijai „Magnus“ pagal 2020 m. sausio 24 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kad būtų panaikinta ieškovės skola kredito unijai „Magnus“ bei hipoteka, pritaikyta apeliantės įsigytam turtui, taip pat žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo kiti atsakovai, 3) 12 678,93 Eur nekilnojamojo turto statybos darbų užbaigimui, 4) 46 937,68 Eur su įsigytu nekilnojamuoju turtu, statybos darbų užbaigimu susijusioms paslaugoms apmokėti, 5) 5 839,42 Eur atsakovės 2 darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už atliktus nekilnojamojo turto statybos darbus, 6) 3 249,72 Eur išlaidos, susijusios su įsigyto nekilnojamojo turto reklama, 7) 17 744,99 Eur sumokėtos ir mokamos palūkanos kredito unijai „Magnus“ pagal 2020 m. sausio 20 d. kredito sutartį Nr. VER202001-00002.
27. Apeliantė nurodo, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji turi mokėti kredito unijai „Magnus“ palūkanas, t. y. po 492,92 Eur kas mėnesį, tačiau šiuo atveju apeliantės nurodomų nuostolių atsiradimas yra susijęs ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o jos pačios noru anksčiau nustatyto termino grąžinti kreditą kredito unijai „Magnus“. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl prarastos galimybės įvykdyti kredito sutartį prieš terminą, tokiu būdu išvengiant palūkanų mokėjimo kredito unijai „Magnus“, savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo. Apeliantė neprarado galimybės mokėti einamąsias įmokas pagal Kredito sutartį, todėl teigti, kad šiuo metu patiria nuostolius, nėra pagrindo. Pritaikytas laikinas nekilnojamojo turto areštas reiškia siekį užtikrinti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą esant ginčui dėl nuosavybės į daiktus).
28. Pažymėtina, kad uždraudus apeliantei disponuoti areštuotu nekilnojamuoju turtu, nuostoliai yra galimi. Tokia išvada seka iš to, kad, kaip matyti iš VĮ Registrų centro pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimo turto arešto aktų registre, yra apribota apeliantės teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu.
29. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tačiau sprendžiant klausimą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo, neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą.
30. Apeliantė preliminarų galimų nuostolių dydį įrodinėja 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. vasario 13 d. pasirašytomis preliminariosiomis namo ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimis. Preliminariųjų sutarčių 4.1. papunktyje nurodyta, kad pirkėjai įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos sumokėti pardavėjui sutarto dydžio avansą – 23 700 Eur, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kad pirkėjai yra įvykdę šį susitarimą, t. y., kad yra sumokėję nustatyto dydžio avansą ir šalių sutartiniai teisiniai santykiai yra nepasibaigę (CPK 178 straipsnis).
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, kurios atžvilgiu apeliantė prašo taikyti procesinę priemonę, yra bankrutuojanti bendrovė ir tokiu būdu šis klausimas yra susijęs su visų bendrovės kreditorių interesais (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 43 straipsnis). Todėl galimų nuostolių, kuriuos prašoma užtikrinti, preliminaraus dydžio nustatymo klausimas yra aktualus ir šiuo aspektu.
32. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali vykdyti veiklą tik su sąlyga, jog kiekvienai naujai sudarytai sutarčiai įneš į draudikų sąskaitą ne mažiau kaip 10 procentų sutarties kainos ir dėl šios priežasties negalės naudoti apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Iš apeliantės pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2020 m. kovo 25-26 dienomis ir 2020 m. balandžio 7 d. apeliantės atstovas tarėsi dėl apeliantės sudarymo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kuri reikalinga sudarant statybos rangos sutartis. Tačiau iš elektroninių laiškų turinio matyti, jog dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo nekilnojamajam turtui priėmimo, apeliantės draudimo rizika buvo padidėjusi, nes draudikai sutiko laiduoti už apeliantę, tik jeigu ji sumokės atitinkamą užstato dydį.
33. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju apeliantė fakto, kad patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje, neįrodė (CPK 178 straipsnis).
34. Atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo taikytos neaktualios teisminės praktikos nesudaro keisti ar naikinti iš esmės teisingo procesinio sprendimo.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė klausimui spręsti procesinės teisės normas. Teismo nutarties dalis netenkinti atsakovės 2 prašymo taikyti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.