Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-531-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
2S-531-340/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Piliuona“
Ieškovas
R. T.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-531-340/10Teisminio proceso Nr.:2-01-3-07100-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų H. Jaglinskio, P. Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsakovo prašymai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo bei baudos skyrimo atmesti, civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl avansinio mokėjimo pagal preliminarią nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartį ir delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo avansinę įmoką – 56 372 Lt, 1 964,08 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-06-01 nutartimi ieškovės R. T. reikalavimo dėl 58 336,08 Lt priteisimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Piliuona“ turtą 58 336,08 Lt sumai.

Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovę R. T. sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 20 000 Lt sumą, skirtą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, ir skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė piktybiškai ir tyčia vilkindama teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą vykdymui, nesiekia laikinųjų apsaugos priemonių tikslų – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o kryptingai siekia sutrikdyti atsakovo komercinę veiklą, tuo pažeisdama asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Tokie ieškovės veiksmai suvaržė atsakovo teises į nuosavybę, kadangi turto areštas tęsiasi ne atskiram aprašytam, bet visam atsakovo turtui bei apribojama atsakovo galimybė vykdyti įprastinę savo veiklą, disponuoti priklausančiu turtu, dėl ko jis patiria nepagrįstus suvaržymus bei nuostolius. Ieškovė neketina pateikti nutarties vykdymui, todėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, už ką jai turi būti skiriama bauda.

Vilniaus m. 1 apylinkės 2009-11-23 nutartimi atsakovo UAB ,,Piliuona“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo bei baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

Dėl prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, byloje nepateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyrė ar ateityje realiai patirs nuostolių. Nuostolių faktas turi būti realus. Pateiktais duomenimis atsakovas besąlygiškai ir netiesiogiai neįrodo, kad suplanuotų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pagal preliminarias nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo ar negali įvykdyti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas yra tam tikrą ūkinę veiklą vykdantis subjektas, veikiantis savo rizika, privalantis atsakyti tretiesiems asmenims pagal iš sutarčių kylančias prievoles; pagrindo manyti, kad dėl galimai atsiradusių kliūčių jas įvykdyti tinkamai ir savalaikiai kalta ieškovė ar jos prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas neturi. Faktas, kad ieškovė nesikreipė į konkretų antstolį tam tikrą laiko tarpą, dėl ko atsakovas realiai negalėjo disponuoti visu savo turtu, kurio vertė didesnė nei ieškinio reikalavimų suma, pats savaime neįrodo, kad atsakovas dėl tokio ieškovo neveikimo patyrė realius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad šio prašymo nagrinėjimo momentui atsakovo turto areštas, uždėtas minėtos nutarties pagrindu, faktiškai yra išregistruotas.

Dėl prašymo skirti ieškovei baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog į CPK 95 str. numatytos sankcijos taikymą neįeina tokio prašymo pareiškimo nepagrįstumo svarstymas, kalbama apie nepagrįstą ieškinio ar apeliacinio, kasacinio skundo padavimą. Baudos skyrimas dėl nutarties nepateikimo vykdyti taip pat nėra numatytas. Todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi šia procesinio įstatymo nuostata, prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nesant nustatytam piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-23 nutartį; išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti ieškovė R. T. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 20 000 Lt sumą, skirtą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje. Apelianto vertinimu, teismo argumentai neparemti byloje esančiais duomenimis bei įrodymais. Nurodo, jog 2009-06-23 prašyme nurodytos aplinkybės bei pridedami įrodymai (preliminarios sutartys, notaro pažymos, pasirašyti aktai) patvirtina, kad apeliantas patyrė ir ateityje realiai patirs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to, jog ieškovė savo neteisėtais veiksmais atsisako pateikti vykdymui teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aprašyti (identifikuoti) areštuojamą turtą; taip pat apskaičiuotos patirtų nuostolių sumos. Nurodo, jog teismas pastebėjo, kad apelianto turto areštas 2009-06-01 nutarties pagrindu, faktiškai išregistruotas, tačiau visiškai nevertino, jog tokie ieškovės veiksmai apeliantui galėjo sukelti nuostolius. Pažymi, jog turto arešto aktas buvo išregistruotas ne tik dėl aktyvių apelianto veiksmų ginant savo pažeistas teises, bet ir dėl ieškovės tyčinio neveikimo, kuriuo atsakovui buvo padaryti realūs nuostoliai. Nurodo, jog teismui netenkinus apelianto prašymo, iš esmės pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra; ieškovės neteisėti ir nepagrįstai veiksmai, ne tik sukėlė apeliantui realių nuostolių, tačiau ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo bei ekonomiškumo principo, nustatyto CPK 145 str. 2 d., bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, nustatytų CPK 144 str. Nurodo, jog situacija, kai faktiškai buvo areštuotas 36 399 418 Lt vertės turtas, negali atitikti proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros reikalavimų. Pažymi, jog teismų praktikoje suformuota pozicija, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą ar privalomai taikyti ieškovui priemones, analogiškas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms; apeliantas jokiais būdais nesiekė apsunkinti ieškovės procesinės padėties, tačiau siekė, kad būtų užtikrinta šalių teisėtų interesų, procesinių teisių bei pareigų pusiausvyra ir lygiateisiškumas bei garantuotas atsakovo patirtų nuostolių atsiradusių dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo pateikti 2009-06-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui, atlyginimas, esant nepalankiam ieškovei teismo sprendimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti pinigines baudas būtų tikslinga atsakovui. Nurodo, jo veikia įstatymo ribose, nepažeisdama atsakovo turtinių teisių. kreipusis į antstolį paaiškėjo, kad visas apeliantui priklausantis turtas yra įkeistas bankams arba areštuotas, todėl teismo paskirtosios laikinosios apsaugos priemonės niekaip negali apriboti apelianto galimybių naudotis šiuo areštuotu turtu, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepagrįsti, nenurodyta, kokius realius nuostolius sukeltų kitų ieškovų naudai areštuoto turto pakartotinis areštas. Be to nepateikti įrodymai, pagrindžiantys reikalaujamą 20 000 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Kadangi apeliantas atskirajame skunde nors ir prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi ir išspręsti klausimą iš esmės, nebeformuluoja reikalavimo dėl baudos ieškovei skyrimo ir nepateikia tokių motyvų, kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos nutarties argumentų, susijusių su baudos neskyrimu ieškovei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 str. 1 d., gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Tuo užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Šalių procesinis lygiateisiškumas nereiškia faktinės šalių lygybės, kadangi visiška lygybė tarp skirtingą procesinį teisinį statusą turinčių asmenų negalima. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas civiliniame procese tinkamai įgyvendinamas tuomet, kai teismas procesinį sprendimą priima išklausęs abi šalis, taip pat, kai abiems šalims garantuoja vienodas tiesos įrodinėjimo priemones (CPK 17 str.). Užtikrindamas atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, teismas nebūtinai turi turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė.

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau, esant pagrindui pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas sprendžia, koks nuostolių atlyginimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingiausias, ekonomiškiausias, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme, atsižvelgia į ieškinio (ginčo) pobūdį bei vadovaujasi protingumo kriterijumi (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.). Atsakovas, prašydamas taikyti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi net tik motyvuoti nuostolių atsiradimo galimybę, bet ir pateikti preliminarų tikėtinų nuostolių pagrindimą, kurį patvirtintų objektyvaus pobūdžio įrodymai. Nuostolių faktui pagrįsti apeliantas pateikė preliminarias nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 59-93). Tačiau kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešame registre, atsakovas negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, prašydamas užtikrinti nuostolių atlyginimą, todėl tokia sutartis negali būti tinkamu pagrindu, įrodančiu nuostolių atsiradimo tikimybę. Apeliantas nepateikė duomenų apie preliminariųjų sutarčių įregistravimą, todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad 2009-06-23 prašyme nurodytos aplinkybės bei pridedami įrodymai (preliminarios sutartys, notaro pažymos, pasirašyti aktai) patvirtina, kad apeliantas patyrė ir ateityje realiai patirs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateikta notaro pažyma (b.l. 58) bei bute atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai (b.l. 94-99), taip pat nelaikytini tinkamais įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas nepateikė realius ar neišvengiamai ateityje atsirasiančius nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Tai pat apeliantas niekuo nepagrindžia, kodėl prašo įpareigoti ieškovę įmokėti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui būtent 20 000 Lt sumą.

Apelianto teigimu, teismui netenkinus apelianto prašymo, iš esmės pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra; ieškovės neteisėti ir nepagrįstai veiksmai, ne tik sukėlė apeliantui realių nuostolių, tačiau ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo bei ekonomiškumo principo, nustatyto CPK 145 str. 2 d., bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, nustatytų CPK 144 str. Kolegija šiuos apelianto teiginius laiko deklaratyviais. Kolegija dar kartą pažymi, jog nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau CPK 147 str. 1 d. įtvirtinta norma nėra įpareigojanti. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas gali pareikalauti tuomet, kai tokių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą. Nors CPK 147 str. 1 d. nenumatytas reikalavimas pagrįsti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, sistemiškai aiškinant procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus reglamentuojantį CPK 111 str. 2 d. 4 p., darytina išvada, jog šis prašymas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis dėl galinčių atsirasti nuostolių realumo. Tačiau, kaip nustatyta, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie tokių nuostolių atsiradimo galimybę, o atsakovas UAB „Piliuona“ pateikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui nepagrindė nuostolių galimo atsiradimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo nepasinaudoti savo diskrecijos teise pareikalauti, kad ieškovė R. T. pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) UAB „Piliuona“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Piliuona“ 5,70 Lt (penkis litus, 70 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai H. JaglinskisP. Jaržemskis