Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3804-562/2016, kuria buvo patvirtinta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ administratorės G. V. veiklos ataskaita,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Envirolita“ bankroto administratorė G. V. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti jos veiklos ataskaitą. Nurodė, jog 2015 m. spalio 23 d. įvykęs pirmasis pakartotinis BUAB „Envirolita“ kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratorės veiklos ataskaitos. Kreditoriai įpareigojo administratorę kitam kreditorių susirinkimui pateikti ataskaitą dėl patirtų BUAB „Envirolita“ bankroto administravimo išlaidų nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki 2015 m. spalio 16 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo; pateikti visus BUAB „Envirolita“ Vilniaus apygardos teismui pateiktus prašymus, kuriais buvo prašoma patikslinti BUAB „Envirolita“ kreditorių sąrašą; pateikti 2014 m. birželio 18 d. prašymą, kuriuo Vilniaus apygardos teismo prašoma nustatyti ir patvirtinti BUAB „Envirolita“ priklausančių neįkeistų transporto priemonių pardavimo tvarką ir kainą. Pažymėjo, kad ataskaitoje buvo nurodyta, jog administravimo išlaidos sudarė 1 268,95 EUR, išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais. Administratorė nurodė, kad naudoja transportą, analoginio ir mobilaus ryšio telefonus, internetinio ryšio paslaugas, dėl kurių yra sudarytos ilgalaikės sutartys, orgtechniką, kompiuterines programas, kurias reikia aptarnauti ir atnaujinti, turi kanceliarinių ir pašto išlaidų. Nors administratorė pateikė kreditorių prašomus dokumentus, tačiau 2015 m. lapkričio 30 d. įvykęs BUAB „Envirolita“ kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratorės veiklos ataskaitos.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kreditorių susirinkime balsavo „už“ administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimą.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė patvirtinti administratorės veiklos ataskaitą. Nurodė, kad sprendžiamąjį balsą turintys kreditoriai J. K. ir V. L., nepatvirtindami administratorės veiklos ataskaitos, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai – be motyvų atsisakydami tvirtinti ataskaitą minėti kreditoriai siekia pažeisti administratorės teises bei interesus. Atsisakymas tvirtinti ataskaitą yra šių asmenų reakcija į administratorės veiksmus išieškant iš jų skolas bendrovės naudai. Suinteresuoti asmenys J. K., V. L., V. Š. ir J. M. prašė ataskaitos netvirtinti. Nurodė, kad administravimo išlaidų ataskaita nėra tiksli, patirtos administravimo išlaidos neatskirtos nuo kitų įmonių administravimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patvirtino UAB „Envirolita“ bankroto administratorės veiklos ataskaitą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo teisiniu ir faktiniu pagrindu, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia proceso teisės normų pažeidimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: tuo, kad kreditoriai neturėjo galimybės pasisakyti dėl administratorės 2016 m. birželio 7 d. teismui pateiktų papildomų dokumentų, taip pat neteisingu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, toliau išdėstytais motyvais, šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo skundžiamos nutarties pakeitimui ar panaikinimui.Pagal CPK 328 straipsnį, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normos pažeidimas gali būti pagrindo teismo procesiniams sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Envirolita“ bankroto administratorę G. V. pateikti teismui papildomus įrodymus – pirminius išlaidų, patirtų administruojant BUAB „Envirolita“, dokumentus. Minėtos nutarties kopija buvo išsiųsta bankroto administratorei bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (t. III, b. l. 3-8), tarp jų ir apeliantui. 2016 m. birželio 7 d., vykdant 2016 m. gegužės 18 d. teismo nutartį, teisme buvo gauti papildomi įrodymai, ir 2016 m. liepos 15 d. teisėjos rezoliucija byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugpjūčio 24 d. Duomenų, kad naujai į bylą gauti įrodymai buvo pateikti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad neišsiunčiant naujai gautų įrodymų byloje dalyvaujantiems asmenims proceso teisės normos buvo pažeistos, tačiau nesutinka su tuo, kad šis pažeidimas savaime yra pakankamas ginčijamai nutarčiai panaikinti, nenustačius, kad šis pažeidimas įtakojo nagrinėjamos bylos rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, apie teismo įpareigojimą pateikti naujus įrodymus buvo informuota ne tik bankroto administratorė, kuriai šis įpareigojimas buvo skirtas, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Nuo naujų dokumentų pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 7 d.) iki bylos nagrinėjimo 2016 m. rugpjūčio 24 d. praėjo kiek daugiau nei pusantro mėnesio, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas laiko tarpas byloje dalyvaujantiems asmenims, žinantiems apie naujų įrodymų teikimą, susipažinti su šiais įrodymais bei, norint, pateikti paaiškinimus (pastabas) dėl jų. Be to, visus argumentus dėl bankroto administratorės naujai pateiktų įrodymų apeliantas turėjo galimybę pateikti atskirajame skunde. Administratoriaus veiklos ataskaitos, kuri apima ir administratoriaus išlaidų finansinę dalį, patvirtinimas yra administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga, o taip pat reiškia ir vykdant šią veiklą administratoriaus turėtų išlaidų pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).Apeliantas bankroto administratorės veiklos ataskaitos netvirtinimo pagrindu iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias tik su administratoriaus išlaidų finansine dalimi. Pasak apelianto, administratorės pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina jos prašomos patvirtinti ataskaitos pagrįstumo, o teismas nepasisakė dėl visų kreditorių keliamų klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis - administratorės patirtų išlaidų kurui dydžio, ypač didelių išlaidų ryšio paslaugoms, draudimui.Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. spalio 23 d. vykęs BUAB „Envirolita“ kreditorių susirinkimas, nepatvirtinęs administratorės veiklos ataskaitos, įpareigojo bankroto administratorę kitam kreditorių susirinkimui paruošti ataskaitą dėl patirtų BUAB „Envirolita“ administravimo išlaidų nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2016 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo (t. I, b. l. 36-41). 2015 m. lapkričio 30 d. vykusiam kreditorių susirinkimui administratorė pateikė patikslintą ataskaitą – nurodydama atskirais laikotarpiais išleistas bendras tam tikrų administravimo išlaidų sumas. 2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „Envirolita“ kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutaręs nepatvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, pakartotinai ataskaitos trūkumų ir papildomų įpareigojimų administratorei nenustatė. Į nagrinėjamą bylą bankroto administratorė pateikė UAB „Envirolita“ avanso apyskaitas už 2014 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesius, kuriose detalizuotos atskiriems subjektams išmokėtos sumos, nurodant subjektą, kuriam atitinkamos sumos buvo sumokėtos, dokumentą, pagal kurį tam tikra suma buvo išmokėta, išmokėtos sumos dydis bei bendra išlaidų suma, taip pat kvitų kopijas (t. II b. l. 136-157, t. III, b. l. 36-70) t. y. įrodymus apie jos turėtas išlaidas. Kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorė, atstovaudama BUAB „Envirolita“, dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5829-821/2015 nagrinėjime, kurioje, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, vyko net devyni teismo posėdžiai. Taigi, vien su dalyvavimu minėtoje byloje susijusios bankroto administratorės patirtos išlaidos kurui, atsižvelgiant į bankroto administratorės buveinės vietą – (duomenys neskelbtini), turėjo sudaryti ženklią sumą. Be to, vykdydama bankroto procedūras, administratorė neabejotinai patyrė ir daugiau šios rūšies išlaidų, ypač atsižvelgiant į tai, kad administratorės buveinė yra ne Vilniaus mieste. Remiantis pateiktomis avanso apyskaitomis išlaidos ryšio paslaugoms per visą laikotarpį nesiekė 150 EUR. Tokia suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina neprotingai didele. Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1719-196/2015). Taigi būtent apeliantui, teigiančiam, kad bankroto administratoriaus ataskaita buvo patvirtinta nepagrįstai, kad tam tikros administravimo išlaidos nebuvo būtinos bankroto procedūrų vykdymui ir/ar jų panaudojimas buvo neracionalus ir neefektyvus, tenka procesinė pareiga šias aplinkybes įrodyti. Tačiau apeliantas, atskiruoju skundu siekdamas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi iš esmės tik deklaratyviais teiginiais apie, jo nuomone, per dideles administravimo išlaidas kurui, ryšio paslaugoms, draudimui, nenurodydamas bei nepateikdamas įrodymų, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti bei kad paslaugas buvo galima gauti mažesniais kaštais t. y. niekaip nepagrįsdamas jo atskirajame skunde dėstomų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administratorės patirtų bei nutartyje aptartų išlaidų dydis kurui, ryšio paslaugoms, draudimui, taip pat bendras patirtų administravimo išlaidų dydis – 1 268,95 EUR, atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio trukmę, nėra toks, kad pats savaime sudarytų pagrindą teismui abejoti jų pagrįstumu. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. spalio 16 d. patirtos administravimo išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Todėl, nesant jokių apelianto pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos išlaidos apskritai nebuvo patirtos, ar patirtos išlaidos nebuvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, apeliacinės instancijos teismui daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl visų kreditorių keliamų klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis, pažymėtina, jog nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančio asmens argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).Nenustačius esminių pateiktos tvirtinti administratorės veiklos ataskaitos trūkumų, administratorei iš esmės pagrindus administratorės išlaidų finansinę dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino kreditorių susirinkimo nepatvirtintą administratoriaus ataskaitą (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių 2016 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1220-160/2016, taip pat kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.