- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1719-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01534-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- Ryčio Baltramiejūno
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ryčio Baltramiejūno atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, civilinėje byloje Nr. 2-4823-806/2015 pagal pareiškėjo Ryčio Baltramiejūno skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PANSPEDUS“ kreditorių susirinkimo 2015 m. balandžio 24 d. darbotvarkės 2-uoju klausimu priimto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Rytis Baltramiejūnas (kreditorius) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. balandžio 24 d. BUAB „PANSPEDUS“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2-uoju klausimu priimtą nutarimą „Dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, įpareigoti atsakovo BUAB „PANSPEDUS“ bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ir iš naujo svarstyti klausimą dėl atsakovo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nurodė, jog 2015 m. balandžio 24 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės 2-uoju klausimu buvo svarstyta dėl atsakovo nekilnojamojo turto, įkeisto AB „Šiaulių bankas“ pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nekilnojamojo turto vertinimą 2015 m. vasario 11 d. atliko UAB „Inreal“. Susirinkimo metu bankroto administratorius pateikė pasiūlymo dėl nekilnojamojo turto pardavimo projektą, kuriam pritarė dauguma balsavusių kreditorių. Pareiškėjas balsavo prieš administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, nes mano, jog turto pardavinėjimas kaip vieno turtinio vieneto yra ekonomiškai nepagrįstas. Siūlant įsigyti visą kompleksą, o ne individualias jo dalis, yra apribojamas potencialių pirkėjų ratas, turto pardavimo procedūra užsitęs, kaina bus sumažinta. Pažymėjo, jog šiuo metu turtas yra nuomojamas, atsakovas gauna stabilias pajamas, tačiau į turto vertinimo ataskaitą ši aplinkybė neįtraukta (b.l.1-5).
Atsiliepimas
BUAB „PANSPEDUS“ bankroto administratorius UAB „Draugo petys“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą atmesti. Nurodė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma sudarė 98,194 proc. nuo bendros teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos, už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 72,505 proc. nuo bendros teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos. Teigė, kad kreditoriai išreiškė aiškią valią turtą parduoti ne dalimis, o visą (b.l.31-32).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ryčio Baltramiejūno skundą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „PANSPEDUS“, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Draugo petys“. Pareiškėjas Rytis Baltramiejūnas yra BUAB „PANSPEDUS“ kreditorius, kurio 3135,95 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi. 2015 m. balandžio 24 d. BUAB „PANSPEDUS“ kreditorių susirinkimas protokolo Nr. 3 darbotvarkės 2-uoju klausimu priėmė nutarimą patvirtinti tokį įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo projektą: 1. AB „Šiaulių bankas“ įkeistą turtą–pastatus su priklausiniais, esančius adresu Pušaloto g. 125, Panevėžys, pardavinėti kaip vieną nedalomą objektą viešose varžytynėse Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka: 1.1. Nustatyti pradines kainas varžytynėse (PVM neapmokestinama): pirmoms varžytynėms – 124 200 Eur; antroms varžytynėms – 111 780 Eur. 1.2. Nustatyti kainos didinimo intervalą – 1 000 Eur. 1.3. Nustatyti 50 Eur mokestį varžytynių žiūrovams. 1.4. Apie būsimas varžytynes skelbti tinklapyje „Aruodas.lt“. 1.5. Įpareigoti administratorių organizuoti Turto pardavimo varžytynes. 2. Nepardavus AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto varžytynėse, nustatyti tokią viešojo pardavimo be varžytynių tvarką: 2.1. pardavinėti AB „Šiaulių bankas“ įkeistą turtą kaip vieną nedalomą vienetą laisvu pardavimu, nustatant pardavimo kainą 20 proc. mažesnę negu paskutinių varžytynių pradinė kaina, t. y. 89 400 Eur. 2.2. Apie turto pardavimą skelbti tinklapyje „Aruodas.lt“. 2.3. Pasiūlymų laukti vieną mėnesį nuo skelbimų išspausdinimo. 3. Nepardavus turto laisvu pardavimu už nurodytą kainą, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
Teismas iš byloje esančio 2015 m. balandžio 24 d. BUAB „PANSPEDUS“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 nustatė, jog kreditorių susirinkimas darbotvarkės 2-uoju klausimu svarstė dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Bankroto administratorius informavo kreditorių susirinkimą, jog 2015 m. vasario 11 d. nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Inreal“ atliko AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto: pastatų su priklausiniais, esančiais adresu Pušaloto g. 125, Panevėžys, vertinimą. Pagal turto vertintojo pateiktą išvadą, turtas vertintas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudarantis užbaigtą visumą, kurio vertė – 124 200 Eur. Kreditorių susirinkimo metu buvo svarstytas administratoriaus pateiktas įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo projektas, kuriam pritarė 72,505 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, o „prieš“ balsavo 25,688 proc. kreditorių (Rytis Baltramiejūnas ir Laisvūnas Cicėnas) nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, ir kad priimtas nutarimas dėl 2015 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo 2 – ojo darbotvarkės klausimo atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 4 dalys).
Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Teismo vertinimu, kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonės iš karto visą įkeistą turtą, kaip vieną nedalomą objektą, už kuo didesnę kainą savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks kreditorių nutarimas yra neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turto atskirais vienetais pardavimais būtų greitesnis ir operatyvesnis, taip pat akcentavo, kad turtas buvo vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, o kaip vientisas verslo objektas, todėl sprendė, kad buvo įvertintos ir sudarytos bei galiojančios nuomos sutartys.
Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. balandžio 24 d. nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra teisinio pagrindo įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ir iš naujo svarstyti klausimą dėl BUAB „PANSPEDUS“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas Rytis Baltramiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. balandžio 24 d. atsakovo BUAB „PANSPEDUS“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2-uoju klausimu priimtą nutarimą „Dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nutarimo ekonominį pagrįstumą, neatsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: daug individualių objektų galima realizuoti greičiau ir operatyviau, nei visus kartu iš karto bei tai, kad atsakovo nekilnojamojo turto vertinimas atliktas neįvertinus, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra nuomojamas. Apeliantas nurodė, kad nors vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas individualių objektų kompleksas, tačiau nebuvo pasisakyta ir įvertintos galiojančios nuomos sutartys ir iš jų gaunamos pajamos. Turto pardavimo galimybė su nuomotojo teisėmis, anot apelianto, didina realizuojamo turto vertę, o tai atitinka atsakovo kreditorių interesus sukaupti kuo didesnę masę, kuri vėliau naudojama kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Atsiliepimas
BUAB „PANSPEDUS“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ prašo atmesti apelianto Ryčio Baltramiejaus atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Ryčio Baltramiejūnas skundas dėl BUAB „PANSPEDUS“ kreditorių komiteto susirinkimo 2015 m. balandžio 24 d. priimto darbotvarkės 2-uoju klausimu nutarimo „Dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21–25 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas (jei toks sudaromas) – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais inter alia ir dėl taikos sutarčių sudarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tiek ĮBĮ normų nuostatos, tiek teismų praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška, o priimti nutarimai gali būti panaikinami tik nustačius priėmimo procedūrų, taip pat akivaizdų imperatyvių teisės normų pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi balsų daugumos turėjimu ar prieštaravimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas šiais aspektais skundžiamoje nutartyje pateiktų išaiškinimų, su jais sutinka.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinės tvarkos pažeidimų. Kaip matyti iš apelianto argumentacijos esmės, kreditorių susirinkimo nutarimas kvestionuojamas būtent dėl nutarimo ekonominio pagrįstumo. Kitaip tariant, ginčas kilo dėl nutarimo, kuriuo nutarta BUAB „PANSPEDUS“ priklausančius ir AB „Šiaulių bankas“ įkeistus pastatus su priklausiniais, esančius adresu Pušaloto g. 125, Panevėžys (pastatas-kepykla, unikalus Nr. 2794-0009-9019; pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 2794-0009-9020; pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 2794-0009-9032; pastatas-mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. 2794-0009-9040; pastatas-sandėlis, unikalus nr. 2794-0009-9051; pastatas-slėptuvė, unikalus Nr. 3794-0009-9062; pastatas-transformatorinė, unikalus Nr. 3794-0009-9120; pastatas-sandėlis, unikalus nr. 2794-0009-9073; pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 3794-0009-9084; pastatas-automatinės svarstyklės, unikalus Nr. 2794-0009-9095; pastatas-sargybos postas, unikalus Nr. 2794-0009-9108; pastatas-siurblinė, unikalus Nr. 3794-0009-9119; kiemo statiniai, unikalus Nr. 2794-00009-9134) parduoti kaip vientisą verslo objektą atitikimo kreditorių interesams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų požiūriu. Apelianto nuomone, daug individualių objektų būtų galima operatyviau ir greičiau realizuoti po vieną atskirai nei visus iš karto. Be to, jo nuomone, nustatant turto pardavimo kainą neatsižvelgta į tai, kad šis nekilnojamasis turtas buvo nuomojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, beje, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, neteikia pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvadomis.
Kaip minėta, kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete (ĮBĮ 24, 25 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, pagrįstu teisminės praktikos nuostatomis, kad ekonominio tikslingumo vertinimas iš esmės priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nesutikti, kad teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų ekonominio pagrįstumo, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi teismas turi pareigą įvertinti, ar kreditorių susirinkimo (komiteto) bet kuriuo nutarimu nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir jis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vertinant nutarimo ekonominį pagrįstumą ir jo atitikimą kreditorių interesams minėtų principų kontekste santykį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti pripažįstamas neteisėtu, kai nurodomi argumentai dėl ekonominio nepagrįstumo, per kurį ir gali kilti kreditorių teisių pažeidimas, nėra išimtinai hipotetiniai, kitaip tariant, gali būti daugiau ar mažiau patikrinti tam tikrais tyrimais, kitais objektyviais duomenimis ir šie leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nutarimas yra aiškiai nepagrįstas arba bent itin abejotinas tokiu lygmeniu, jog kreditorių interesų apsaugos požiūriu pakankamai įtikinamai suponuoja nusižengimo fundamentaliems CK 1.5 straipsnyje nurodytiems principams konstatavimo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-616-178/2015). Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau yra pasisakyta, kad panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).
Apeliantas, kvestionuodamas tiek priimtą ginčijamą nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, iš esmės pateikia savo nuomonę, jai pagrįsti nepridėta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą atskirai bus gaunama daugiau lėšų nei parduodant visus kartu kaip vientisą verslo objektą, taip pat nepridėta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti ir kitą apelianto argumentą – kad parduodant po vieną nekilnojamojo turto objektą (ypač įvertinus tai, kad jų yra net 13), turtas bus parduotas greičiau. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas turėjo galimybę paneigti nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Inreal“ 2015 m. vasario 11 d. atliktą turto vertinimą, kuriuo rėmėsi kreditorių susirinkimas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pateikdamas kitą vientiso verslo objekto ar atskirų kiekvieno nekilnojamojo turto vienetų vertinimą, tačiau to nepadarė. Apelianto argumentą dėl to, kad UAB „Inreal“, vertindamas turto vertę, neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamasis turtas yra nuomojamas, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos išvados matyti, kad turtas buvo įvertintas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudarantis užbaigtą visumą (b. l. 11). Nustatyta vertė – 124 200 Eur. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo turto vertė nustatyta įvertinus nekilnojamojo turto nuomą. Be to, kaip minėta nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių paneigti nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Inreal“ nustatytą turto vertę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga yra ta aplinkybė, kad minėto turto pardavimo tvarkai, jo vertei pritarė tiek dauguma kreditorių (72,505 proc. nuo bendros teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos, daugiau nei 2/3 dalys kreditorių), tiek bankroto administratorius, kuris atstovauja BUAB „PANSPEDUS“ bei kreditorių interesus. Taigi dauguma kreditorių ir bankroto administratorius neįžvelgė BUAB „PANSPEDUS“ ar kreditorių interesų pažeidimo. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių ar bankrutavusios įmonės interesus.
Dėl to atskirojo skundo motyvų pagrindu, t. y. iš esmės remiantis vien apelianto subjektyvia nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai ir nėra pateisinamas jokiais racionaliais motyvais bei savo esme prieštarautų BUAB „PANSPEDUS“, jo kreditorių interesams CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų požiūriu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apelianto skundas atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.