Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „Aujama–credit“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama–credit“ ieškinį atsakovei B. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dėl negautų pajamų (nuostolių) ieškovė nurodė, kad iš atsakovės priteistinos 182,50 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio forma, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2022 m. spalio 24 d. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte ir sutarties specialiosiose sąlygose šalys individualiai susitarė, jog pelno palūkanos ir administravimo mokestis mokami iki kredito sumos visiško grąžinimo, o tai reiškia, jog jeigu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nevykdant sutarties ji nebūtų nutraukta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelno palūkanas ir administravimo mokestį iki prievolės pagal sutartį įvykdymo. Atsakovė, negrąžinusi kredito pagal sutartyje numatytą grafiką iki sutarties termino pabaigos, ne tik kad kreditu naudojasi neteisėtai, bet dar iš to gauna ir naudos, nes jai už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo nereikia šios sumos skolintis rinkoje ir mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais, administravimo mokestį ir pan. Be to, tai užkirs kelią negrąžinto kredito sumą paskolinti tretiesiems asmenims ar netgi tai pačiai atsakovei ir taip už negrąžinto kredito sumą gauti pelno palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo. Dėl to iš atsakovės priteistinos negautos pajamos negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio forma po 14,72 Eur nuo 2022 m. spalio 24 d. iki kredito grąžinimo. Šiuo atveju yra įrodytas nuostolių pagrįstumas ir po galimo sutarties termino pabaigos. Prašė priteisti 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 140,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Prieš suteikiant kreditą buvo tikrintas atsakovės kreditingumas, patikrinti duomenys Lietuvos Banke, kur yra fiksuojami duomenys apie asmenims suteiktus kreditus, Sodros duomenys, buvo įvykdyti reikalavimai, kad kredito gavėjos įmokos suma neviršytų 40 proc. gaunamų pajamų. Dėl galimybės esant įstatyme numatytoms sąlygoms priimti sprendimą už akių nesutinka, nes posėdyje yra žymiai didesnė tikimybė sudaryti taiką, tikėjosi, kad ir šiuo atveju tai pavyks.

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Prašymų negauta. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo

5. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.11966, kuria ieškovė suteikė atsakovei 200,00 Eur kreditą 630 dienų laikotarpiui. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovei pinigai buvo pervesti. Nurodytos sutarties pagrindu atsakovė taip pat turėjo sumokėti ieškovei 32,27 Eur administravimo mokestį ir 164,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovė grąžino tik dalį kredito, šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartis nutraukta. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovė yra grąžinusi 18,91 Eur (2021 m. kovo 3 d. – 2021 m. rugpjūčio 17 d. Swedbank, AB išrašas), kuriuos ieškovė įskaitė vadovaudamasi Vartojimo kredito sutarties Nr. 11966 bendrųjų sąlygų 3.6 papunkčiu, specialiųjų sąlygų 7.1 papunkčiu bei Specialiosiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad skolos fakto ir dydžio neginčija. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 195,70 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl nuostolių priteisimo

7. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 nurodė, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

8. Iš 2021 m. vasario 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 11966 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti mokėjimo palūkanas ir administravimo mokestį, iš viso 197,11 Eur specialiųjų sutarties sąlygų grafike nustatyta tvarka. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas ir administravimo mokestį, kuriuos paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų bei sutarto administravimo mokesčio. Todėl, remiantis byloje esančia 2021 m. vasario 1 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 11966, kurioje šalys susitaria dėl pelno palūkanų ir administravimo mokesčio mokėjimo per visą kredito grąžinimo laikotarpį, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės 182,50 Eur negautos pajamos yra pagrįstos, realios, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės po 14,72 Eur nuostolius (negautas pajamas) per mėnesį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovei negrąžinus skolos ieškovei iki sutarties grafiko pabaigos atsakovas pinigais naudosis neteisėtai, tačiau teismo vertinimu, šios pajamos neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Nors ieškovė nurodo, kad po sutarties termino pabaigos atsakovei negrąžinus jai suteiktos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus kreditą, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su palūkanomis. Ieškovė nurodo, jog jeigu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nevykdant sutarties ji nebūtų nutraukta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelno palūkanas ir administravimo mokestį iki prievolės pagal sutartį įvykdymo. Šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai, kadangi atsakovei vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2022 m. spalio 24 d. kreditas, pelno palūkanos, administravimo mokestis būtų grąžinti. Kita vertus, byloje nustačius, kad atsakovė prievolės tinkamai nevykdė negrąžintas kreditas ir nuostoliai iki 2022 m. spalio 24 d. yra priteisti. Tuo tarpu aiškinimas, kad atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

10. Be to, ieškovės sutartinis lūkestis gali būti ginamas tik tiek, kiek jis atitinka kredito sutartimi nustatytas atsakovės prievolių ribas. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos ir specialiosios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės reikalavimas dėl 14,72 Eur nuostolių (negautų pajamų) per mėnesį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos priteisimo, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai, todėl atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis, 2021 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1458-230/2021, 2021 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1588-1043/2021, Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019).

Dėl delspinigių priteisimo

11. CK 6.38 straipsnyje įtvirtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Atsakovė prieštaravimų byloje nepareiškė. Reikalavimas priteisti iš atsakovės 8,22 Eur delspinigius tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 140,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, iš viso 161,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 50,00 Eur išlaidos už atstovavimą teisme. Spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo, teismas vertina, kad šiuo atveju, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė nesutiko, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis), ieškovė taip pat nesutiko dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog nesutiko su pirmiau nurodytomis procesinėmis galimybėmis, kadangi tikėjosi, jog šiuo atveju teismo posėdyje šalims pavyks susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo. Teismas pažymi, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, ne tik žodinio teismo posėdžio metu (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas dalyvauti teismo posėdyje neturėjo pareikalauti didelių ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudų, nes Lietuvos teismuose yra nagrinėjama ne viena byla dėl įsiskolinimų ieškovei priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovę atstovauja tas pats advokatas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismo posėdis, kuriame išnagrinėta byla, truko 12 min., be to, šios išlaidos (50 Eur) susidarė vien dėl to, kad ieškovė nesutiko su sprendimo už akių priėmimu ar rašytiniu procesu, tam esant visoms sąlygoms, todėl 50,00 Eur išlaidos už atstovavimą teisme vertintinos kaip nepagrįstos ir iš atsakovės nepriteistinos. Nagrinėjamu atveju iš 4 materialiųjų reikalavimų buvo patenkinti 3 ieškovės reikalavimai, t. y. 75 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 83,25 Eur (161,00 Eur – 50,00 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

15. Byloje susidarė 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 6,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš ieškovės procesinių dokumentų išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ (juridinio asmens kodas 302653800) 195,70 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 70 ct) negrąžintą kreditą, 182,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 50 ct) nuostolius (negautas pajamas), 8,22 Eur (aštuonių eurų 22 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (386,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teise (2021 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,25 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės B. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.