Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovės I. B. atstovei advokatei L. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui UAB „Sveikatos TV“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad iki šiol skola ieškovei nesumokėta, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

UAB „Sveikatos TV“ 2013-02-27 įregistruota juridinių asmenų registre, direktorius ir akcininkas A. S. (b. l. 20-22). Atsakovui 2013-09-17 išsiųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo (b. l. 23-24). 2013-09-25 atsakovui išsiųsta advokatės teisinių paslaugų sutartis Nr. 469, pasirašyta direktorės J. L. ir advokatės I. B., kurioje advokatei I. B. pavedama atstovauti UAB „Sveikatos TV“, parengiant sutartis dėl reklamos paslaugų pirkimo, dėl prodiusavimo bei atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Nurodytas sutartas užmokestis 2000 litų (b. l. 25-26). Atsakovas prie pateikto byloje atsiliepimo pateikė 2013 m., nenurodant mėnesio ir dienos „SveikatosTV“ TV laidų gamybos sutarties Nr.... bei 2013 m., nenurodant mėnesio 4 d. Sutarties dėl reklamos paslaugų teikimo bei 2013 metų gegužės mėn. nenurodant dienos, sutarties projektus bei jau minėtą 2013-05-27 teisinių paslaugų sutartį Nr.469 (b. l. 45-56). Elektroninio susirašinėjimo tarp šalių duomenyse matyti, kad atsakovas yra gavęs ieškovo pateiktą 2013-05-27 sąskaitą už teisines paslaugas. Direktorius A. S. nurodo, kad įmonė negalėjo samdyti teisininko ruošti sutartis, nes neturėjo pinigų atsiskaitymui, už paslaugas gali sumokėti 500 litų, apie tai, kad įmonė turi sumokėti 2000 litų sužinojo tik iš ieškovo atstovės (b. l. 64-65). Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties pagal atsakovo užsakymą atlikti konsultacines paslaugas, t.y. šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarant 2013-09-25 teisinių paslaugų sutartį susiformavo atlygintinų paslaugų sutartiniai santykiai, (CK 6.716 str.). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.270 str.3 p.). Atsakovas teigia, kad tarp šalių nebuvo pasirašyto darbų perdavimo- priėmimo akto, kurio surašymą nustato rangos sutarčių teisinis reglamentavimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui, ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (LAT nutartis civ. bylos Nr. 3K-3-543/2012; civ. bylos Nr. 3K-3-110/2013, civ. bylos Nr. 3K-3-201-2014).Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovei sutartimi buvo pavedama atstovauti atsakovą parengiant sutartis dėl reklamos paslaugų pirkimo, dėl prodiusavimo, bei atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, nekonkretizuojant konkrečios veiksmų apimties. Atsakovas neginčija, kad ieškovė parengė atsakovui teisinių paslaugų sutartimi sulygtas sutartis. Sutartyje tarp šalių nenumatyta sąlyga, kad Sutartyje numatytas darbas laikomas užbaigtu ieškovei pateikus atsakovui pilnai parengtus dokumentus, t. y. sutartis, atsakovui pasirašant atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, todėl nėra pagrindo šalių teisinių paslaugų sutartį kvalifikuoti rangos sutartimi, ir darbų perdavimo- priėmimo aktas šiuo atveju neturėjo būti pasirašomas, nes šalys susitarė atlikti tam tikrus veiksmus, o ne darbus, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas nuo pačių veiksmų atskirtas objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti atsakovui. Kaip jau minėta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, atsakovo įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iš šalių sutarties sąlygų. Sutartyje tarp šalių numatytas sutartas užmokestis 2000 litų, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 6 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtas byloje žyminis mokestis (CK 6.37 str., 6.210 str., CPK 93 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei advokatei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini) iš UAB „Sveikatos TV“ į. k. 303009687, esančios Lygybės g. 21-86, Kaunas 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) skolą; 17,96 Eur (septyniolika eurų 96 ct) sumokėtą byloje žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.