Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį – areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. B. nustatyta sumažinta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. ir 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialiąja teise 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto, nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi A6“, vertę atitinkančios sumos – 2 010 Eur, konfiskavimas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi ištaisyta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti rašybos klaida dėl K. B. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, padarymą, termino ir ši dalis išdėstyta taip:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Kitos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies nekeisti.“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

9. Byloje nustatyta, kad K. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis, šias nusikalstamas veikas K. B. padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (1 t., b. l. 133–138, 141–144, 145–151, 152, 157), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, naujas nusikalstamas veikas padarė jam Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), yra baustas administracine tvarka, 2017 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, 2020 m. sausio 15 d. nutarimu baustas administracine tvarka už tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti (šios teisės neįgijęs) (1 t., b. l. 169–172). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jų vairuoti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad K. B. dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 176), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą areštą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas, tinkamai parinkęs K. B. skirtinų bausmių rūšis ir tinkamai nustatęs pagal BK 243 straipsnį nuteistajam skirtinos arešto bausmės dydį, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė nuteistajam dydžiu per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į K. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, į tai, kad yra nustatyta viena K. B. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sutinka su prokuroro nuomone, kad šiuo atveju bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu subendrinęs K. B. už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę nuteistajam paskyręs laisvės atėmimą 4 mėnesiams, nurodydamas, kad vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę mažina vienu trečdaliu, sumažintą bausmę nustatė laisvės atėmimą 4 mėnesiams, t. y. realiai nuteistajam paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nesumažino. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad šia nutartimi ištaiso nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos klaidą nurodant K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tačiau iš tikrųjų šia nutartimi teismas iš naujo pripažino K. B. kaltu ir pagal BK kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vietoje nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 243 straipsnį paskyrė jam tos pačios rūšies ir dydžio bausmę, kokia buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu – areštą 20 parų. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, iš naujo subendrino nuteistajam pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir paskyrė K. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams (skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams). Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 308¹ straipsnio, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį, 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taigi BPK 308¹ straipsnis gali būti taikomas tik dėl aiškių techninio pobūdžio klaidų, dėl kurių iš esmės ginčų neturėtų kilti. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne ištaisė nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus, tačiau iš naujo paskyrė nuteistajam bausmes. Be to, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas nuteistajam paskyrė griežtesnę bausmę, negu buvo paskirta 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, t. y. pakeitė nuosprendžio esmę, todėl nesuprantama, kodėl 2022 m. lapkričio 4 d. nutartyje savo sprendimą paskirti K. B. griežtesnę bausmę teismas vertino tik kaip rašymo apsirikimą. Dėl to apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

12. Minėta, kad apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

14. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

15. Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, K. B. dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, esant neišnykusiam teistumui, nusikalto 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apelianto teiginiai, kad jis keičia savo elgesį pagal probacijos tarnybos nurodymus, ateityje pažada nebenusikalsti, vertintini kaip deklaratyvūs. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu pats K. B. nurodė, jog jis nevykdė probacijos sąlygų (2 t., b. l. 7–8). Be to, aplinkybė, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, rodo, jog probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma K. B. elgesio kontrolė nėra pakankamai veiksminga, akivaizdu, kad nuteistasis savo netinkamo elgesio bei nusikalstamų polinkių nekeičia. Šiuo atveju sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą būtina įvertinti ir tai, kad K. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jau būdamas teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), kaip pats nurodė, žinodamas, kad teismas jam uždraudė automobilius vairuoti trejus metus (1 t., b. l. 115–116), kelis kartus yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti (šios teisės nėra įgijęs). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad K. B. nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina, tinkamų išvadų nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pastebėtina, kad K. B., būdamas neblaivus, automobilį vairavo judriame kelyje, kartu su juo važiavo dar trys asmenys, tarp jų – ir mažametis. Sutikti su nuteistojo teiginiu, kad jis yra atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes nėra pagrindo, nes bylos duomenys liudija priešingai. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jam reikalingas gydymas, kadangi jis yra priklausomas nuo alkoholio ir ši priklausomybė yra visų jo nesėkmių, nelaimių ir teistumų priežastis, pažymima, kad būdamas laisvėje K. B. turėjo galimybę gydytis nuo alkoholizmo, tačiau akivaizdu, kad šia galimybe nepasinaudojo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo gynėjos pateikta medicininė pažyma „Dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, kurioje nurodyta K. B. nustatyta diagnozė F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), tačiau joje nėra jokių duomenų apie pastarojo gydymą. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir įvertinus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 175), dirba (1 t., b. l. 176), anksčiau nėra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu bus atskirtas nuo artimųjų, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaks K. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog K. B. blogina savo teisinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

16. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, atsižvelgė ne tik į ankstesnius jo teistumus ir vertino ne tik pastarąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, bet įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti.

K. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę padidinti iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. ir 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. B. pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu K. B. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. ir 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir galutinę subendrintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.