Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-929-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
T-929-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06772-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Nuteistasis
G. L.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-929-1131/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06772-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,nuteistojo G. L. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nedalyvaujant nuteistajam G. L. ir antstoliui Andriui Bespalovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Andriaus Bespalovo teikimą dėl nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1284-1011/2017 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 27 d. gautas antstolio Andriaus Bespalovo teikimas dėl nuteistajam G. L. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodyta, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos 2018 m. vasario 20 d. iki 2020 m. liepos 17 d. buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, jis niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Sąskaitos areštuotos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Paskelbus skolininko paiešką, nustatyta jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Susisiekus su skolininko žmona, ji nurodė, kad vyras Lietuvoje negyvena, nes dirba (duomenys neskelbtini), o grįžęs iš užsienio būna adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti skolininko tikslią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, tokios informacijos nesuteikė nei policija, nei skolininko žmona, todėl gauti sutikimą dėl viešųjų darbų atlikimo, nėra galimybės. Taip pat teikime nurodoma, kad skolininkas paskirtos baudos nemoka, nors žino, kad turi mokėti, (duomenys neskelbtini) dirba, todėl preziumuotina, kad turi galimybę dengti baudą dalimis, tačiau to nedaro, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia ją mokėti. Tuo pačiu buvo nuvykta į skolininko gyvenamąją vietą, kurioje jis nerastas, palikti pranešimai atvykti pas antstolį į kontorą, tačiau jis neatvyko.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Pakeitus baudą laisvės apribojimu, gautųsi 37 laisvės apribojimo dienos, tai trumpas laikas, bausmės vykdymo tikslai nebūtų pasiekti.

Nuteistojo G. L. gynėja advokatė L. Karvelienė dėl teikimo prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau jai, kaip nuteistojo gynėjai, nepriimtina prašyti, kad nuteistajam būtų pasunkinta padėtis.

Šalies argumentai

Antstolis Andrius Bespalovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškime prašoma jį nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo ir nuteistasis G. L.. Jam siųstas šaukimas įteiktas jo seseriai ir sutuoktinei, atvesdinimo nutartį vykdžiusi policija pateikė tarnybinį pranešimą, kad atvesdinti nuteistojo nėra galimybės, nes, pasak nuteistojo sutuoktinės, jis dirba (duomenys neskelbtini), nuteistajam su policija susisiekus telefonu, jis buvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Esant tokioms aplinkybėms, antstolio pareiškimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, nes jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, be to, nuteistojo interesus ir teises gina teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirta gynėja advokatė (BPK 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal BPK 352 straipsnio 3 dalį teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiška nuostata yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejį, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas G. L. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme, kadangi skolininkas niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bei kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Sąskaitos areštuotos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Nustatyta jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau nenustačius tikslesnės gyvenamosios vietos, gauti sutikimą dėl viešųjų darbų atlikimo, nėra galimybės. Taip pat teikime nurodoma, kad skolininkas paskirtos baudos nemoka, nors žino, kad turi mokėti, (duomenys neskelbtini) dirba, todėl preziumuotina, kad turi galimybę dengti baudą dalimis, tačiau to nedaro, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia ją mokėti.

Kita vertus, atvesdinimo nutartį vykdantiems policijos pareigūnams susisiekus su skolininko žmona, ji nurodė, kad vyras Lietuvoje negyvena, nes dirba (duomenys neskelbtini), be to, ir pats nuteistasis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su pareigūnais, buvo informuotas apie šio teismo posėdžio laiką ir vietą. Taigi, iš tiesų yra galimybė antstoliui visų pirma sužinoti nuteistojo nuomonę dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Be to, vien tai, kad nuteistasis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad nėra galimybių iš jo išieškoti baudą (ji gali būti išieškoma ne tik Lietuvoje) ir ją reikia keisti kita bausme. BPK 342 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta galimybė teismui savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą perduoti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Šiuo atveju nuteistasis yra užsienyje, dirba (duomenys neskelbtini). Taigi esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad realus laisvės apribojimo bausmės įvykdymas būtų apsunkintas.

Be to, bausmės vykdymas turi būti efektyvus. Nagrinėjamu atveju keičiant baudą į laisvės apribojimo bausmę vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta taisykle, kad 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu G. L. buvo paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur. Taigi 1883 Eur dydžio bauda atitinka 37,66 MGL, o kartu ir 37 dienų laisvės apribojimo bausmę. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką būtų sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad G. L. paskirtą baudą pakeitus į 37 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas dėl jos vykdymo ypatumų (procesinis dokumentas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio dokumento nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos), nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės paskirties.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, antstolio A. Bespalovo teikimas atmetamas ir G. L. paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda nekeičiama į laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, paaiškėjus nuteistojo telefono numeriui ir duomenims, jog jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išsiaiškinant, ar nuteistasis turi pajamų užsienyje, ar nuteistasis neturi objektyvių galimybių sumokėti baudą, ar nuteistasis vengia ją sumokėti ir ar būtų tikslinga baudos mokėjimą perduoti vykdyti užsienio valstybės kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Antstolio Andriaus Bespalovo teikimą dėl G. L. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė