Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo išteisintojo M. K. prašymą iš valstybės priteisti proceso išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-966/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teisme 2023 m. sausio 4 d. gautas išteisintojo M. K. prašymas proceso išlaidomis pripažinti 3 630 Eur, kuriuos sumokėjo advokatui ir šią sumą atlyginti (priteisti) iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Išteisintojo M. K. prašymas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio priėmimo metu BPK 106 straipsnis galimybės atlyginti (priteisti) proceso išlaidas asmeniui, kuris išteisinamas, nenumatė. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuojančio BPK 106 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) buvo numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Ši procesinė norma taip pat numatė teismo teisę iš kaltu pripažinto asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi išteisintasis teisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galimybės gauti išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos atlyginimą jis neturėjo galimybės. Teisingai prašyme nurodoma ir tai, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi procesinė norma dėl advokato darbo apmokėjimo nenumatė galimybės priteisti išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo atlyginimą asmeniui, kuris dėl kaltinimų buvo išteisintas, savaime tokių išlaidų priteisimo galimybės vėlesnėse proceso stadijose neeliminuoja. Tačiau priešingai, negu tvirtina M. K., šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija neteikia pagrindo išteisintojo turėtas išlaidas (atlyginimą advokatui) priteisti iš valstybės, kaip to yra prašoma.

Svarstomo klausimo kontekste visų pirma būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, BPK 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiamas tokių išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu M. K. buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, jį atmetė. Iš išteisintojo pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d. advokatui už gynybą jis sumokėjo 1 210 Eur (8 t., b. l. 186), 2019 m. birželio 18 d. už gynybą sumokėjo 1 210 Eur (8 t., b. l. 185), o 2021 m. balandžio 20 d. – 1210 Eur (8 t., b. l. 184). Taigi bendrą išteisintojo patirtų ir objektyvias duomenimis pagrįstų išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos sumą sudaro 3 630 Eur. Vis tik taikyti vertinamai situacijai nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią BK 106 straipsnio redakciją, numatančią galimybę išteisintajam iš valstybės lėšų atlyginti jo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas ir išteisintajam, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos. Tačiau pirmiau nurodytoje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022), sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo (priteisimo) klausimą yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Teismas, įvertinęs išteisintojo prašymo argumentus aptarto teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, atsižvelgęs į išteisintojo prašymo pateikimo laiką (proceso stadiją), konstatuoja, kad išteisintojo M. K. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš valstybės yra pavėluotas. Iš tikrųjų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išteisintasis procesinės galimybės prašyti teismo priteisti tokias išlaidas neturėjo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tokio prašymo išteisintasis nereiškė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir galimybė reikšti tokį prašymą nebuvo ribojama. Apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio su baudžiamąją byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas 2021 m. kovo 30 d. (8 t. b. l. 63), teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme vyko 2021 m. birželio 3 d. (8 t., b. l. 126), tačiau nei pats išteisintasis, nei jo gynėjas prašymo dėl išlaidų iš valstybės priteisimo nereiškė. Prašymą išteisintasis pateikė tik pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui, nuosprendžio vykdymo stadijoje, nors pagal CPK 98 straipsnio 3 dalį bei pirmiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme), kartu atsižvelgus į procesinės galimybės išteisintajam prašyti iš valstybės priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinimo (įtvirtinimo) laiką, kuris sietinas su pirmiau nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimu. Taigi teismas neturi pagrindo nukrypti nuo aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir išteisintojo prašymą dėl 3 630 Eur priteisimo iš valstybės atmeta.

Skunde minimos BPK 361, 362 straipsnio nuostatos bei cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022 priešingos išvados nesuponuoja. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu tyri teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal komentuojamos procesinės normos 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi išteisintasis teisus nurodydamas, kad su proceso išlaidomis susiję klausimai gali būti išspręsti ir nuosprendžio vykdymo stadijoje, tačiau tai numatančią BPK normą išteisintasis klaidingai interpretuoja, kaip suteikiančią galimybę nuosprendį priėmusiam teismui vykdymo procese iš esmės išspręsti proceso išlaidų atlyginimo (priteisimo) klausimą tokiu atveju, kai šių išlaidų priteisimą numatantis teisinis reguliavimas po nuosprendžio priėmimo pasikeitė.

Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 361 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones teismas gali išspręsti tik tokiu atveju, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nors baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 361 straipsnio 2 dalis) numato galimybę teismui sprendimą dėl proceso išlaidų (jų dydžio nustatymo ir paskirstymo) priimti ir nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir tai suponuoja, kad toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, vis tik kaip nurodyta pirmiau, išteisintojo patirtų išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs. Šiuo atveju išteisintojo M. K. baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas buvo baigtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. birželio 21 d. nutartimi atmetus prokurorės skundą, po šios nutarties priėmimo Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo ir buvo pradėtas jo vykdymo procesas.

Išteisintojo prašyme nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartis nelaikytina precedentu šiai bylai, kadangi joje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ne dėl išlaidų iš valstybės priteisimo išteisintajam, kai toks prašymas nebuvo pareikštas ankstesnėse proceso stadijose, o dėl išlaidų už atsiliepimo surašymą priteisimo nukentėjusiajam iš kaltu pripažinto asmens, kai toks prašymas pareikštas kasacinėje instancijoje, prašant atlyginti kasacinės instancijos teisme nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (už atsiliepimo į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą surašymą). Taigi teisinė ir faktinė situacija pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje ir šioje byloje nėra tapačios ar labai panašios.

Atskirai pažymima, kad prašymo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės atmetimas nėra kliūtis išteisintajam savo interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žala, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, be kita ko, yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių asmuo nebūtų turėjęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi išteisintasis, manydamas, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas nepagrįstai ir dėl to jis patyrė turtinę žalą (nuostolius), turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad tenkinti išteisintojo M. K. prašymą ir priteisti iš valstybės 3 630 Eur išlaidų advokato paslaugoms atlyginti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, išteisintojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1, 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

išteisintojo M. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.