- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- e2-22109-901/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08624-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- O.P.
- Atsakovas
- A.P.
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (gyvai teismo posėdžio salėje ir nuotoliniu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O.P. ieškinį atsakovui A.P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje (toliau - VTAT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. rugpjūčio 29 d. teisme priimtas ieškovės O.P. ieškinys atsakovui A.P., kuriuo ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės D.P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko mama O.P.; priteisti iš atsakovo A.P. nepilnametės dukros D.P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti išlaikymo įsiskolinimą - 200,00 Eur už 2025 m. gegužės mėn. ir 700,00 Eur už 2025 m. birželio ir 2025 m. liepos mėnesius. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu, gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros D.P. 2022 m. balandžio mėn. ieškovė su dukra atvyko į Lietuvą. Jos ir atsakovo santykiai po truputį ėmė blogėti, nuo 2023 m. vasario mėn. su atsakovu negyvena kartu. (duomenys neskelbtini) P.s.K. miesto teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Po santuokos nutraukimo dukra D. liko gyventi kartu su ieškove. Nutraukiant santuoką, klausimai susiję su nepilnametės dukros išlaikymu nebuvo išspręsti. Atsakovas dukrai išlaikymą teikė iki 2025 m. balandžio mėn. 2025 m. gegužės mėn. pervedė tik dalį - 150,00 Eur išlaikymo ir nuo to laiko išlaikymo dukrai visai nemoka, nors dirba Lietuvoje, gauna nuolatines pajamas ir gali teikti dukros poreikiams būtiną išlaikymą. Su atsakovu bandė tartis dėl dukros išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, tačiau susitarti nepavyko. Privalomojoje mediacijoje atsakovas dalyvauti atsisakė. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimus palaikė. Nurodė, kad su vaiku gyvena dviejų kambarių išnuomotame bute, vaikas turi savo kambarį. Vaikas lanko u mokyklą Lietuvoje. Mokykla yra mokama, šiais metais moka po 50 Eur. Iki gegužės mėn. atsakovas vaikui mokėdavo po 300 Eur, kurį laiką abiem tai tiko (2025-10-30 posėdžio garso įrašo 34 min. 25 sek.). Po to gegužės mėnesį atsakovas sumokėjo 150 Eur, o ieškovės tokia suma netenkina. Ieškovė gegužės mėnesį buvo registruota užimtumo tarnyboje ir ten buvo registruota iki rugsėjo mėnesio. Buvo laikinai įsidarbinus vienoje vietoje, dabar kitoje - darželyje „V“, bet darbas yra laikinas. Iš užimtumo tarnybos gaudavo skirtingas išmokas, būdavo ir 550 Eur, paskutinė buvo 300 Eur. Iš darželio atlyginimo dar negavo. Atlyginimas priklausys nuo jos pozicijos, jei bus asistentė, tai gaus mažiau, jei bus auklėtoja, gaus daugiau. Dirba pavaduojantį darbą, dviem savaitėm gali dirbti ir asistente, dvi savaites gali dirbti ir auklėtoja. Darbo sutartis yra terminuota, tikisi, kad atsilaisvins vieta ir galės ten pasilikti. Domėjosi ir kitais darbais, norėtų dirbti pagal savo profesiją – a. CV siuntė į visus vietinius vaikų darželius. Lietuvių kalbą beveik viską supranta, tačiau dar nekalba. Ketina pratęsti nuomos sutartį. Planuoja ten gyventi artimiausius metus. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai ir draugas. Dukra lanko mokamą mokyklą, mokykloje lanko būrelius, tačiau norėtų lankyti šokius, tačiau kol kas negali sau to leisti. Ieškovės tėvai gyvena Lietuvoje. Atsakovas nepadeda nupirkti vaikui akinių, o šiuos vaikui kiekvienais metais reikia keisti, be to dabar dar reikia ir rėmelius keisti. Jokių įmokų iš atsakovo negavo, vaikui atsakovas duoda gal 5 Eur savaitę kišenpinigių, laiko, kad to užtenka.
Šalies argumentai
2. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir pagrįsta. Vaikas lanko mokyklą, už kurią reikia mokėti kiekvieną mėnesį, yra reikalingos išlaidos maistui, rūbams, būsto išlaikymui. Kad nepilnamečiui vaikui yra reikalinga apie 700-800 Eur išlaikyti per mėnesį, atsakovas patvirtino duodamas paaiškinimus, taip pat neginčijo ir pateiktos išlaidų apskaičiavimo lentelės. Kaip nurodė atsakovas, šiuo metu turi kūdikį, kuriam kas mėnesį reikia apie 700-800 Eur. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas tikrai turi ženkliai mažesnius poreikius negu jo (duomenys neskelbtini) metų dukra. Mano, kad atsakovas gali teikti 350 Eur išlaikymą, jo pajamos tai leidžia daryti, teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad gauna 1800 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Nors abu gyvena nuomojamuose butuose, tačiau atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės negu ieškovės. Ieškovė viena šiuo metu išlaiko savo nepilnametę dukrą, atsakovas nevykdo pareigos, nors tokią galimybę ir pareigą turi. Atsakovas patvirtino, kad išlaikymo iš esmės neteikia nuo gegužės mėnesio, nes nesutaria dėl išlaikymo dydžio, todėl visiškai nemoka, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Prašo priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas A.P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Sutiktų mokėti 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvos įmonėje. Jo atlyginimas yra 1800 Eur į rankas. Turi dar vieną vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena su vaiko mama K., trijų kambarių bute ((duomenys neskelbtini)). Vaiko mama šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, vaikui skiria jis apie 700-800 Eur (2025-10-30 posėdžio garso įrašo 50 min. 45 sek.). Už nuomą jis kas mėnesį moka apie 500 Eur, už komunalines paslaugas 100-120 Eur. Automobilio atsakovas neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Ukrainoje turi dar vieną vaiką nuo kitos moters, gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat teikia išlaikymą. Pagal susitarimą moka 60-65 Eur per mėnesį. Gegužės mėnesį su ieškove nesugebėjo susitarti, dėl to nuo gegužės mėnesio nebemoka išlaikymo jų vaikui. Pinigus pervesdavo per banką ir nurodydavo, kad tai išlaikymas už tam tikrą mėnesį. Kol jam negimė dar vienas vaikas, kiekvieną mėnesį mokėdavo. Po to paaiškino situaciją ieškovei, ji nesutiko su mažesniu išlaikymu. Iki gegužės mėnesio mokėdavo po 300 Eur (2025-10-30 posėdžio garso įrašo 1 val. 2 sek.), be to su gimtadieniu vaiką pasveikindavo ir Naujų Metų proga, nupirkdavo, ko paprašydavo. Pasiima bendrauti dukrą, pramogų neturi, bet pasiima dukrą būna dienai, būna pusei, vaikui perka visokių saldumynų, drabužių neperka. Dukra pas jį nenakvoja. Sveikatos problemų jis neturi (2025-10-30 posėdžio garso įrašo 1 val. 2 min. 34 sek.). Nurodė, kad dar vieno atsakovo vaiko mama yra iš U., ji gauna tik iš valstybės vaiko pinigus. Išmokos už nuomą jie iš savivaldybės negauna, nes nuomos sutartis neoficiali. Kol gyveno kartu su ieškove (iki 2024 m. gegužės mėn.) jis nuomojo butą, mokėjo komunalinius. Jiems išsiskyrus, pradėjo mokėti ieškovei vaiko išlaikymą po 300 Eur.
4. Išvadą teikiančios institucijos VTAT atstovė byloje pateikė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui nėra žinoma. Tarnybos Skyriuje nėra gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimus. Šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojame 2 kambarių bute su balkonu. Butas yra erdvus, tvarkingas, kambarius skiria koridorius, virtuvė yra atskirai. Vaikas turi savo atskirą, jaukų kambarį, kuriame mergaitė turi savo atskirą lovą. Gyvenamuosiuose patalpose švaru, tvarkinga. Patalpos prižiūrimos, yra visi būtini buities ir apyvokos daiktai. Mergaitės kambarys yra pritaikytas jos amžiui ir poreikiams. Patalpoje sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, mokymuisi ir laisvalaikiui: nepilnametis vaikas turi individualų rašomąjį stalą namų darbams, yra pakankamai vietos daiktams susidėti ir žaisti. Tarnybai, remiantis ieškovės pateikta informacija, yra žinoma, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl dėl šios aplinkybės galimai nebus objektyvios galimybės nuvykti į atsakovo gyvenamąją vietą ir atlikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimą. Paklausus mergaitės apie paskutinį kartą kuomet matėsi su tėvu, ji paaiškino, kad tai vyko maždaug prieš porą mėnesių. D. paatviravo, kad myli savo tėvą, kai susitinka su juo, keliauja į Akropolį. Tarnybos specialistui pasiteiravus mergaitės su kuom ji norėtų gyventi, D. atsakė - jog norėtų gyventi su mama. Tarnyba vertindama turimą informaciją mano, kad nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi vaikas nenutrūkstamai gyveno ir iki šiol gyvens su ieškove O. P., kuri savo dukra rūpinasi ir prižiūri, deda visas įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė išlaiko vaiką, gyvena kartu, kasdien rūpinasi, yra sudariusi vaiko amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tarnybos vertinimu, tiek ieškinyje prašoma priteisti 350 Eur/mėn. išlaikymo suma, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotas nepilnamečiui vaikui orientacinis išlaikymo dydis, kuris šiuo metu apytiksliai yra 388,50 Eur/mėn, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-16-706/2016). Siūlo teismui atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi kitų nepilnamečių išlaikytinių ir išlaikymo reikalavimas vienam vaikui, nepaneigia kitų vaikų išlaikymo teisės. Svarbu įvertinti, jog priteisus iš atsakovo A. P. ieškovės prašomo dydžio išlaikymą D. P. nebūtų pažeisti atsakovo kitų nepilnamečių vaikų iš kitų santykių interesai bei jų teisė gauti lygiavertį išlaikymą iš atsakovo, būtiną vaikų poreikiams patenkinti. Tarnyba taip pat pažymi, kad neprieštarautų, jeigu, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, būtų priteista ir didesnė nei nurodyta išlaikymo suma, jeigu ji atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Į teismo posėdį tarnybos atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) P.s.K. miesto teisingumo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 347. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D.P. Šalių santuoka P.s.K. miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta. Santuokos nutraukimo byloje išspręstas tik santuokos nutraukimo klausimas, tačiau nebuvo spręstas ginčo šalių vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai. Vaikas ir jo tėvai šiuo metu gyvena Lietuvoje, todėl šie klausimai nagrinėtini Lietuvos teisme.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
6. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D.P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove O.P., kadangi ji nuo gimimo visiškai rūpinasi dukra, tarp jų yra artimas emocinis ryšys ir tai atitinka geriausius vaiko interesus.
7. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
8. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). CK 3.156, 3.159 ir 3.170 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
9. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ar rūpintųsi nepilnamečiu vaiku. Nenustatyta, kad būtų nustatyti kokie vaiko teisių pažeidimai ir kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia. VTAT išvadoje nurodyta, kad specialistui pasiteiravus mergaitės su kuom ji norėtų gyventi, D. atsakė - jog norėtų gyventi su mama. Atsakovas taip pat sutinka, kad mergaitės nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Įvertinus nurodytą, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat vaiko teisių institucijos išvadą, kurioje sutinkama, kad reikia vaiko gyvenamą vietą nustatyti su vaiko motina, kadangi vaikas nenutrūkstamai gyveno ir iki šiol gyvena su ieškove O. P., kuri savo dukra rūpinasi ir prižiūri, deda visas įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, todėl nesant duomenų, kad ji vaiku netinkamai rūpintųsi, teismas D.P. nuolatinę gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
10. Kadangi dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo šiuo metu nėra, vaiko tėvai randa kompromisą bendraujant su vaiku, šalims nereiškiant atitinkamų reikalavimų, teismas palieka visus klausimus, susijusius su bendravimu su vaiku, spręsti abiem vaiko tėvams tarpusavio susitarimu. Tai neužkerta kelio kylant ginčams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos atitinkamai vienam iš tėvų kreiptis į teismą nustatyta tvarka dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
12. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
13. Ieškovė, teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 350 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
14. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad sutinka, kad vaikui būtų priteistas išlaikymas ne daugiau kaip po 200 Eur kas mėnesį.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnametės dukros D.P. poreikiams reikalinga apie 711 Eur suma (jei jai nebus suteikta kompensacija būstui – apie 866 Eur). Šias išlaidas sudaro (suma per mėnesį): maistas namuose - 200 Eur, rūbai (ir jų taisymas) – 50 Eur, avalynė (ir jos taisymas) – 50 Eur, vaistai, vitaminai – 10 Eur, mokestis už mokyklą – apie 40 Eur, kirpykla – 10 Eur, higienos priemonės – 10 Eur, medicininės paslaugos (akiniai) – 25 Eur, komunaliniai mokesčiai – 67 Eur, transporto išlaidos – 6 Eur, ugdymo priemonės – 50 Eur, internetas – 18 Eur, buto nuoma (su kompensacija iki (duomenys neskelbtini)) – 75,50 Eur, buto nuoma (jei nebus suteikta kompensacija nuo (duomenys neskelbtini)) – 230 Eur, dienpinigiai (5 Eur*20 d.) – 100 Eur. Ieškovės pateiktais ir Sodros duomenimis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba Klaipėdos lopšelyje-darželyje „V“, kur rugsėjo mėnesį gavo 259,70 Eur. Ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi terminuotą buto nuomos sutartį, nuomos mokestis mėnesiui – 460 Eur, dalį nuomos mokesčio moka Klaipėdos miesto savivaldybė (iki (duomenys neskelbtini)). VĮ Regitra duomenimis ieškovė neturi transporto priemonių.
16. Atsakovas nurodė, kad jo kas mėnesį gaunamos pajamos atskaičius mokesčius yra apie 1800 Eur („į rankas“), gyvena nuomojame bute, nuomos kaina mėnesiui – 500 Eur, turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus.
17. Nenustatyta, kad D.P. tėvai turėtų kažkokių didesnių sveikatos problemų, kad jų darbingumas būtų apribotas. Ieškovė nurodė, kad jų nepilnametis vaikas žymesnių sveikatos problemų neturi, tačiau turi nešioti akinius, kas susijęs su papildomomis išlaidomis. Ieškovės teigimu šiuo metu vaikas būrelių nelanko, tačiau reikia pinigų mokyklai, kuri yra mokama. Ieškovės teigimu ji viena išlaiko šalių nepilnametę dukrą, atsakovas vaiko išlaikymui nuo šių metų gegužės mėnesio praktiškai neprisideda, tik duoda vaikui gal 5 Eur per savaitę.
18. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas (jis yra darbingas) bei į tai, kad atsakovas faktiškai yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, ugdymo, vaikui išlaikymą iki ieškinio padavimo teikė visiškai minimalų (2025 m. gegužės mėn. 150 Eur/mėn., o nuo birželio mėnesio neteikė jokio išlaikymo), ko teismo posėdžio metu vaiko tėvas iš esmės neneigė. Daugelį metų nepilnamečio vaiko auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta teko tik ieškovei.
19. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą įvertinant ir tą aplinkybę, kad jis turi daugiau išlaikytinių(nepilnamečių vaikų), su vieno jų motina gyvena kartu.
20. VTAT rašytinėje išvadoje palaikė ieškovės reikalavimą dėl 350 Eur/mėn. išlaikymo vaikui priteisimo, kuris atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią orientacinis išlaikymo dydis šiuo metu yra netgi didesnis (388,50 Eur/mėn.). Siūlo teismui atsižvelgti į tai, jog ieškovės teigimu, atsakovas turi kitų nepilnamečių išlaikytinių ir išlaikymo reikalavimas vienam vaikui, nepaneigia kitų vaikų išlaikymo teisės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2025 metais minimaliąją mėnesinę algą sudaro 1038 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius apytiksliai sudaro 777 Eur (todėl išlaikymo orientacinis dydis galėtų būti pusė šios sumos – 388,50 Eur). Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų taip pat yra mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir kt.), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
21. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, ugdymui, ieškovei gaunant gerokai mažesnes pajamas nei atsakovas, įvertinant atsakovo gaunamas pajamas ir tai, kad atsakovas tikėtina turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus, kurių vienam skiria apie 750-800 Eur per mėnesį, teismas pripažįsta būtinu D.P. 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį vaiko tėvo ir nusprendžia priteisti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
22. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).
23. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
24. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai D.P. už 2025 m. gegužės mėn. - 200 Eur, už 2025 m. birželio ir liepos mėnesius – po 350 Eur, iš viso už tris mėnesius 900 Eur. Ieškovės teigimu atsakovas šių metų gegužės mėnesį vaikui skyrė 150 Eur išlaikymą, birželio – liepos mėn. nebeteikė visai išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir visus vaiko poreikius tenkina išskirtinai ieškovė iš savo lėšų. Atsakovas šių aplinkybių neneigia.
25. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo vienas iš tėvų neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada jis arba ji nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi būti vadovaujamasi visais byloje esančiais įrodymais. Tėvas ar motina, kuris gyveno su vaikais ir juos išlaikė, prašydamas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas ar motina nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o antrasis – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
26. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad nuo 2025 m. gegužės mėn. nebeteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nes su ieškove nepavyksta susitarti dėl išlaikymo sumos. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš esmės išlaikymo nebeteikia dėl gimusio dar vieno vaiko, bandė su ieškove tartis dėl mažesnės išlaikymo sumos, bet susitarti nepavykus, nebeskiria jokio išlaikymo.
27. Todėl nurodytą, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas į tai, į ieškovės prašytą priteisti 350 Eur išlaikymo sumą, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kiek atsakovas faktiškai sumokėjo (pervedė) vaiko motinai vaiko išlaikymui, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiais atvejais nutaria tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 2025 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius (200 Eur už gegužės mėnesį, atimant atsakovo sumokėtą 150 Eur sumą, ir po 350 Eur už birželio ir liepos mėnesius), - viso 900 Eur išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Be to ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
29. Už elektroninėmis ryšio priemonės ieškovės teismui pateiktą ieškinį, valstybei turėtų būti sumokėta viso 228,80 Eur (už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą turėtų būti sumokėtas 114,30 Eur žyminis mokestis, pritaikius vartotojų kainų indeksą žyminiam mokesčiui mokėti, kuris ieškinio pateikimo metu sudarė 152,40 (100 Eur x 75 proc.); už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu, turėjo sumokėti 94,50 Eur žyminį mokestį (12 mėn. x 350 Eur x 3 proc. x 75 proc.); už reikalavimą, susijusį su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, turėjo sumokėti 20,00 Eur žyminį mokestį (900 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. APD-2025-12135 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 751,53 Eur.
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 228,50 Eur žyminio mokesčio bei 751,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistina valstybei 13,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D.P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina O.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D.P., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A.P. nepilnamečio vaiko D.P. 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės mėnesio iki 2025 m. liepos mėnesio (už 3 mėnesius).
Priteisti iš atsakovo A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 228,80 Eur žyminio mokesčio ir 13,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660 (už žyminį mokestį) ir įmokos kodą 5662 (už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas)).
Priteisti iš atsakovo A.P. į valstybės biudžetą 751,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismo raštinę išversti sprendimą į rusų kalbą, kuris su vertimu siųstinas tiek ieškovei tiek atsakovui. Sprendimo kopija (lietuvių k.) taip pat siųstina ieškovės atstovei ir išvadą teikiančiai institucijai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.