- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- AN2-71-879/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A. ir jos atstovei advokatei Eligijai Norkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. ( toliau- Pareiškėja, Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau –AAD, Institucija, Departamentas) 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu R. A. nubausta 225 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laiku neįvykdė 2024 m. rugsėjo 17 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto reikalavimo – iki 2024 m. spalio 17 d. iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartimi ( toliau- skundžiama nutartis) iš dalies tenkinant R. A. skundą, Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo pakeistas ir R. A. skirta nuobauda sumažinta nuo 225 Eur iki 150 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį, bylą išspręsti iš esmės ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis, neteisingai vertino įrodymų turinį, netinkamai taikė ANK normas tiek materialiniu, tiek ir procesiniu aspektu, o nutartį grindė betarpiškai tik Institucijos pateikta tyrimo medžiaga, nevertino ir nepasisakė dėl kitų į bylą pateiktų rašytinų įrodymų.
4. Mano, kad nebuvo išsamiai analizuojami liudytojų parodymai ir jų santykis su rašytiniais bylos įrodymais, remtasi Institucijos atstovės I. J. prielaidomis grįstomis išvadomis, Institucija ne kartą keitė savo poziciją susijusią su kelio pagrindo sudėtimi- iš pradžių visas kelio pagrindas buvo laikomas atliekomis vėliau tik kelio pradžia, vėlia teigta, kad viršutinis sluoksnis yra tinkamas, o apačioje statybinės atliekos, kol baigiamojoje kalboje nurodė, kad ant atliekų buvo užpilta skalda ir žvyras, nors kelio pagrindas nuo 2024-09-14 yra sudarytas pagal statybos projekte nurodytas medžiagas- smėlį, nesurišto smulkinto betono ir mūro skaldą su žvyro sluoksniu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skunde nurodoma, kad R. A. dar nepasibaigus privalomojo nurodymo terminui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą pagal kurią pridavė 4,5 t atliekų kodu 170102, o teismas padarė kategorišką išvadą, kad šios priduotos atliekos buvo ne privalomojo nurodymo objektas. Teismas visiškai nevertino liudytojo R. R. parodymų, nors jie turėjo esminę reikšmę, nes liudytojas paaiškino, kodėl priduotas kelio pagrindas buvo klasifikuojamas kodu 170102 plytos. Kad Apeliantė nukasė kelio pagrindą įrodo ir kitų liudytojų P. P., M. A. ir E. A. parodymai. Teigiama, kad liudytoja I. J. buvo suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo beatodairiškai priimti Institucijos pateiktų įrodymų, taip buvo pažeistas lygybės ir rungtyniškumo principas apeliaciniame procese.
6. Mano, kad teismas be pagrindo nevertino AB (duomenys neskelbtini) kelio pagrindo laboratorinių tyrimų, imant mėginius I. J. jokių pastabų neturėjo, o antstolis tą pažymėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, visas procesas buvo filmuojamas liudytojo L. Č., vaizdo įrašas pateiktas teismui, tačiau teismų šių įrodymų nevertino.
7. Skunde detaliai nupasakojama situacija dėl kelio įrengimo į Apeliantei priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, į kurį ji dėl kaimynų kaltės ji negali patekti nuo 2012 metų, dėstomos aplinkybės kaip buvo įrenginėjamas kelias ir kokios medžiagos naudojamos, nurodoma, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pirktas sertifikuotas nesurištas betono ir mūro mišinys, jis buvo užpiltas ir išlygintas toje pačioje vietoje, ant skaldos viršaus buvo vėl užstumtas žvyro sluoksnis, kuriame jokių atliekų nebuvo, tada buvo įrengta likusi laikino kelio atkarpa per melioracijos griovį, o šiai dienai toliau kelias įrenginėjamas tomis pačiomis medžiagomis.
8. Dėstoma, kad privalomo nurodymo surašymo metu 2024-09-17 jis jau buvo nebeatitinkantis faktinių aplinkybių, nes kelio danga jau buvo pakeista kita, tinkama skalda. Apeliantė nesupranta, kodėl reikėjo pašalinti įrengto kelio visą pagrindą, jei jis neužteršė gamtos, ką nurodė I. J., be to už aplinkos teršimą niekas ir nebuvo nubaustas. Tai, kad Institucijos atstovai atlikdami patikrinimus ir prakasus kelio pagrindą rado 15 mm- 1,5 cm keramikos rutuliukus ar stiklo gabaliuką, neįrodo fakto, kad kelio pagrindas sudarytas iš statybinių atliekų, o dėl gamybinių procesų tokia kelio danga gali turėti iki 9 proc. tokių medžiagų, ne tai yra leistina norma.
9. Anot skundo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino didelės dalies bylos medžiagos ir nepagrįstai susiaurindamas administracinę bylą priėmė neteisingą nutartį, kuri neatitinka faktinės situacijos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo skundžiamą nutartį nepakeistą, o R. A. skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai įvertinęs visus bylos įrodymus pagrįstai nusprendė, kad privalomasis nurodymas iki jame nurodytos datos tinkamai nebuvo įvykdytas ir dėl to už jo neįvykdymą R. A. pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė. Pažymi, kad R. A. 2024 m. rugsėjo 17 d. duotas privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą apskųstas nebuvo, todėl privalėjo būti vykdomas. Tai, kad statybinės atliekos vis dar randamos keliuke patvirtina tik faktą, kad privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas tinkamai, taip kad visos atliekos būtų pašalintos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje R. A. paaiškino, kad iš karto nutarė vykdyti institucijos reikalavimus, pati paprašė įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo, kad organizuotų kelio pagrindo nukasimą, pati dalyvavo visame procese, lydėjo į atliekų pridavimo centrą, sumokėjo už pridavimą. Teismo posėdžiuose buvo kviestas atliekų tvarkymo centro darbuotojas, jis priėmė atvežtas atliekas, pasakė, kad į tą kodą įeina statybinės atliekos. Pateikė aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, iš (duomenys neskelbtini) sūnus nupirko skaldą, užpylė kelią, buvo prieš tai nustumtas žvyro sluoksnis, jis buvo išlygintas ant kelio dangos. Gamtos apsaugos departamentui nesutikus dėl privalomo nurodymo tinkamo įvykdymo iš keliuko keliose vietose buvo iškasti mėginiai jie buvo nuvežti į Šiaulių laboratoriją, gauta išvada – kelio danga tinkama. Mano, kad įvykdė nurodymą, pateikė visus dokumentus, papildomai pateikė laboratorinius tyrimus, veiksmai buvo sąžiningi. Prašo administracinę teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
12. Institucijos atstovas paaiškino, kad kartu su atsiliepimu pateikė gyventojų paaiškinimą, nes jie sužinojo apie procesą ir atsiuntė jį kartu su nuotraukomis, kai byla jau buvo teisme. Paaiškinime, fotonuotraukose visa situacija atsispindėta, kada nustumtas gruntas, kada atsirado atliekos, užpilta 100 tonų tinkama danga. Patikrinimų metu 2024-09-30, 2024-10-23 atliekos vis buvo randamos, tai nurodymas pilnai nebuvo įvykdytas. Institucija nesprendžia, ar kelias įrengtas tinkamomis medžiagomis ar ne. Bet įrenginėjant kelią jis negali būti įrengiamas iš atliekų, kadangi jis buvo įrengtas iš atliekų, priduota tik 4,5 tonos, kai užpilta 100 tonų, šalia kelio akivaizdūs luitai, keramikos gabalai, pasakė, kad negerai nurodymas įvykdytas, tik nurinkti tie gabalai ir apeliantė bando įtikinti, kad atliekos surinktos. Kito patikrinimo metu su savivaldybės darbuotojais vėl buvo randama atliekų. Visos nuotraukos darytos tikrinančių pareigūnų. Panevėžio apylinkės teismo 2025-03-24 nutartis pagrįsta, teismas įvertino visą bylos medžiagą, prašo atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas K onstatuoja:
R. A. apeliacinis skundas atmestinas.
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliaciniame skunde keliamas administracinės atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį ir apeliantės kaltės klausimas, nurodant, jog teismas selektyviai vertino bylos įrodymus, nevertino jų visumos, suteikė prioritetą Institucijos atstovės I. J. parodymams, neišsamiai ir neobjektyviai tyrė esančius įrodymus, t,y. nebuvo suinteresuotas visapusišku ir išsamiu bylos duomenų tyrimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
14. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei skundžiamos teismo nutarties argumentus ir motyvus, apeliantės ir jos atstovės paaiškinimus teismo posėdyje konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai nagrinėjo visus bylos įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje R. A. veiksmai atitinka ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neatlieka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, vadinasi, pats privalomo nurodymo nevykdymo nustatytu laiku faktas jau yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.
15. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Apeliantė nėra tinkamai įvykdžiusi 2024 m. rugsėjo 17 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų –iki 2024 m. spalio 17 d. iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ( toliau-AAVKĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų-išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai ir juo sukuriamos atitinkamos pareigos asmeniui, kuriam jis išduodamas.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Departamento 2024 m. liepos 12 d. apžiūros aktu fiksuota, jog ties (duomenys neskelbtini) vykdomi kelio tiesimo darbai, kelias rengiamas naudojant smulkintas statybines atliekas iš stiklo, šiferio, plytų ir betono, naudojamos medžiagos užfiksuotos fotonuotraukose (b. l. 10–13). Be aktą surašiusių ir apžiūrą atlikusių Departamento atstovų I. J. ir A. B. jį pasirašė apeliantės sūnus M. A.. 2024 m. rugpjūčio 5 d. raštu R. A. kreipėsi į Departamentą ir paprašė leisti iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikti dokumentus susijusius su kelio tiesimo darbais. Tą pačią dieną, Institucijos atstovė I. J. tarnybiniu panešimu informavo AAD direktoriaus pavaduotoją J. R. priimti sprendimą- stabdyti neplaninį patikrinimą iki kol R. A. pateiks dokumentus, kurie pagrįstų, kad kelio įrengimui naudotos medžiagos yra tinkamos ir jos nėra atliekos. Iki nurodytos datos R. A. nepateikus dokumentų, 2024 m. rugsėjo 17 d. surašytas privalomas nurodymas, kuriame R. A. iki 2024 m. spalio 17 d. nurodyta iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus. Po šio privalomo nurodymo surašymo R. A. atsirado pareiga iki nurodytos datos :1) iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, 2) iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams, 3) pateikti Institucijai tai patvirtinančius dokumentus.
18. Toliau iš administracinio nusižengimo bylos dokumentų matyti, kad Institucija, 2024 m. rugsėjo 24 d. gavusi R. A. elektroninį laišką, jog ji įvykdė privalomą nurodymą ir pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliekų (kodu 170102 plytos) pridavimo į UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ dokumentą, atliko dar vieną patikrinimą dėl privalomo nurodymo įvykdymo ir surašė dar vieną patikrinimo aktą. Institucijos 2024 m rugsėjo 30 d. patikrinimo akte, kurį surašė Departamento atstovai D. M., E. A. ir I. J. užfiksuota, kad vietoje prakasant įrengto kelio viršutinį sluoksnį nustatyta, jog atliekos iš kelio pagrindo nesurinktos, atkasti plytų, šiferio, stiklo gabalai. Dar vienu 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktu dalyvaujant tiems patiems Institucijos pareigūnams ir papildomai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos juridinio, architektūros, žemės ūkio, Statybos ir infrastruktūros skyrių vedėjams -A. V., D. M., Z. B. ir R. S. buvo natūroje įvertintas R. A. 2024 m. spalio 7 d. paaiškinimas su fotonuotraukomis apie privalomo nurodymo įvykdymą, jos pateikti duomenys apie 4,5 t atliekų pridavimą, įvertinta informacija apie iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigyto smulkinto betono panaudojimo vietą. Patikrinimo akte konstatuota, kad betonas panaudotas kitoje kelio atkarpoje, o ne toje, kur buvo panaudotos atliekos, ką R. A. įrodinėjo pateiktomis fotonuotraukomis. Nustačius, kad R. A. pateikė klaidinančius duomenis apie privalomo nurodymo įvykdymą, sąmoningai trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nes teikė melagingus ir klaidinančius duomenis tikslu nevykdyti 2024 m. rugsėjo 17 d. nurodymo, padaryta išvada, kad privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas. Dėl to R. A. surašytas administracinių nusižengimų protokolas, o 2024 m. gruodžio 12 d. priimtas nutarimas dėl ANK 317 straipsnio 1 d. numatyto administracinio nusižengimo.
19. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, didžioji dalis skundo argumentų yra susiję su netinkamu ir selektyviu bylos įrodymų vertinimu, teigiant kad buvo teiktas prioritetas Institucijos atstovės I. J. parodymams, tačiau apygardos teismas su tokiu vertinimu visiškai nesutinka. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas vertino visų bylos įrodymų visumą, t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktos R. A. parodymus, liudytojų F. P., M. A., L. Č., E. A., R. R., I. J. parodymus nesuteikdamas nei vienam iš šių įrodymų didesnės reikšmės, o jų visumą vertino lygindamas kartu su rašytiniais bylos įrodymais, kuriuos teikė apeliantė bei Institucijos patikrinimo aktų išvadomis. Iš liudytojų M. A. ir F. P. parodymų matyti, jog liepos mėn. išpiltas statybines atliekas ant keliuko, kurios buvo užpiltos žvyru 2024 m. rugpjūčio 28 d. nukasė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ant nukasto keliuko buvo išpilta iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirkta nesurišta smulkinto mūro skalda, o ant jos vėl užpiltas žvyras. Liudytojas R. R. patvirtino, kad jis priimdamas atliekas, galėjo įrašyti atliekų kodą- plytos nes kodai nurodomi pagal tai, kokių medžiagų atliekose yra daugiausia. Apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nors šie įrodymai patvirtina, kad R. A. ėmėsi vykdyti privalomo nurodymo reikalavimus, tačiau visgi iki jame nurodytos datos privalomas nurodymas tinkamai nebuvo įvykdytas, nes dviejų pakartotinų patikrinimų metu atliekos dar buvo rastos. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad Institucijos atstovai atlikdami pakartotinius patikrinimus 2024 m. rugsėjo 30 ir spalio 23 dienomis, prakasę kelio pagrindą rado tik kelis 15 mm- 1,5 cm keramikos rutuliukus ir stiklo gabaliuką, kas anot skundo neįrodo fakto, kad kelio pagrindas sudarytas iš statybinių atliekų.
20. Pirmiausia, kaip jau aptarta, iš R. A. buvo reikalaujama iki nurodyto laikotarpio iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, o atliekas priduoti atliekų tvarkytojams, todėl nurodytoje vietoje turėjo būti pašalintos visos atliekos, o ne jų didžioji dalis, ką teigia apeliantė, paliekant atliekų (šiferio gabaliukų, stiklo, keramikos ar kitų smulkių atliekų) fragmentus, juo vėliau užpilant kitu sluoksniu ir sutankinant kelią. Iš 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo vaizdo medžiagos ( b.l.59) matyti, kad tikrinamo kelio sluoksnis yra sutankintas, ką skunde nurodo ir apeliantė, tą rodo ir bylos įrodymai, tačiau prakasus sutankinimą vis tik rasti šiferio, keramikos, stiklo likučiai ir plytų gabalai. Tačiau pažymėtina, kad R. A. nebuvo privalomo nurodymo kelią užpilti nesurišto betono ir mūro mišiniu ir jį išlyginti, o toje vietoje nutiesti kelią, kuris atitiktų įstatymų reikalavimus, ką ji akcentuoja savo skunde, todėl pašalinti visas atliekas nuo kelio ji turėjo iki kelio sutankinimo.
21. Antra, skunde bei teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovė daug dėmesio skyrė atliktam bandymui mineralinėms medžiagoms ir gruntams nustatyti teigiant, kad gamybinių procesų metu tokia kelio danga gali turėti iki 9 proc. tokių medžiagų ir kad tai yra leistina norma, tuo siekiant pagrįsti, jog privalomas nurodymas buvo įvykdytas tinkamai, o atliekų likučiai kelio dangoje yra leistini ( b.l.72-89). Visgi vertinant bylos įrodymus šiuo aspektu matyti, kad apeliantės prašymu laboratorijoje buvo tiriama nesurišto trupinto betono ir mūro skaldos mišinio 0/45 granuliometrinė sudėtis bei jos atitikimas Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.V-191 reikalavimams, t.y. tirtas kelio dangos dalelių pasiskirstymas pagal stambumą, išreikštas išbirų pro nustatytą sietų rinkinį masės procentais. Tačiau minėtas teisės aktas reglamentuoja kelio statybos produktų eksploatacines savybes gamybinio proceso metu, o ne statybinių atliekų ( šiferio likučių, stiklo, keramikos gabaliukų, plytų ir pan.) leistinumą kelio dangoje, todėl aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad toks tyrimas nepaneigia, jog tiriamoje medžiagoje nėra atliekų.
22. Trečia, tai, kad privalomas nurodymas įvykdytas netinkamai akivaizdžiai iliustruoja 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktų konstatuojamoji dalis, kurioje nurodyta, kad abiejų patikrinimų metu prakasus įrengto kelio viršutinį sluoksnį, rastos iš kelio pagrindo nesurinktos atliekos, atkasti plytų, šiferio, stiklo gabalai. Tai užfiksuota ne tik patikrinimų aktuose bet ir fotonuotraukose bei jau 19 p. aptartoje vaizdo medžiagoje. Pažymėtina, kad patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir abiejuose patikrinimuose dalyvavusi liudytoja I. J.. Nors skunde kritikuojami liudytojos parodymai teigiant, kad jie grįsti prielaidomis, tačiau kaip jau aptarta, be liudytojos minėtuose patikrinimuose dalyvavo ir kiti Departamento atstovai, o 2024 m. spalio 23 d. patikrinimas buvo vykdomas dalyvaujant ir 4 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skyrių vedėjams, kurie vertino faktinę privalomo nurodymo įvykdymo situaciją vietoje, R. A. pateiktus dokumentus dėl atliekų pridavimo ir fotonuotraukas, bei sprendė, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog privalomas nurodymas tinkami įvykdytas. Pažymėtina, kad kaip įvykdytas privalomas nurodymas ir ar tinkamai iškastos atliekos sprendžia privalomą nurodymą išdavusi Institucija, o dviejų tikrinimų metu ant kelio rasta ne tik keramikos rutuliukų ar stiklo gabaliukų, bet taip pat atkasti plytų, šiferio, stiklo gabalai, tai konstatuota ir užfiksuota. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai skundžiamą nutartį priėmusiam teismui leido nuspręsti, jog privalomas nurodytas įvykdytas netinkamai, o liudytojų F. P., M. A., L. Č., E. A., R. R. parodymai nepaneigia aptartų išvadų.
23. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad privalomo nurodymo surašymo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. jau situacija nebeatitiko faktinių aplinkybių, o kelio danga jau buvo pakeista kita, tinkama skalda, nes jau aptarta, kad tokio nurodymo pakeisti kelio dangą R. A. nebuvo. Akcentuotina, kad šioje byloje svarstomas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y. ar privalomasis nurodymas įvykdytas ir kokia apimtimi, todėl nėra vertinamas privalomojo nurodymo ar pagrindo jį išduoti teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek skųsti patį privalomąjį nurodymą ir šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to paties apygardos teismas nesvarsto ir apeliantės skundo argumento, kodėl jai reikėjo pašalinti įrengto kelio visą pagrindą, jei jis neužteršė gamtos, o už aplinkos teršimą niekas ir nebuvo nubaustas, nes tai taip pat nėra susiję su jai duoto privalomo nurodymo apimtimi.
24. Aukštesnysis teismas nesiremia Departamento kartu su atsiliepimu pateiktais įrodymais, t.y. (duomenys neskelbtini) skundu ir prie jo pateiktomis fotonuotraukomis, nes šie duomenys nėra susiję su R. A. privalomo nurodymo tinkamo įvykdymo aplinkybėmis, kita vertus minėti asmenys teismo posėdyje nėra apklausti, todėl jų dėstomais faktais ir pateiktomis fotonuotraukomis remtis nėra teisinio pagrindo. ( b.l.124-126) . Tai pat nesiremiama ir Apeliantės prie rašytinių paaiškinimų pateiktais dokumentais, kurie neturi jokio ryšio su šioje byloje aptariamomis aplinkybėmis dėl privalomo nurodymo tinkamo įvykdymo. ( b.l.118-137).
25. Pažymėtina ir tai, kad ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neatlieka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, o šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, R. A. iki privalomajame nurodyme nustatyto termino iki 2024 m. spalio 17 d. iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus įvykdė nepilnai, nes po to vykusių dviejų patikrinimų metų prakasus naujai įrengtą kelio dangą buvo rasta atliekų.
26. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. A. padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartis yra pagrįsta, ji paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė pateikė duomenis apie 250 Eur patirtas atstovavimo išlaidas ( 142 b.l.). kurias prašo priteisti iš Nutarimą priėmusios institucijos. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.