Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7687-1119/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bei elektroniniu paštu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp pradinės kreditorės nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo nuomininko S. G. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-019529, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas „Huawei-Y5 (2019), 16 GB, Dual-WNPNU19427131531“ 13 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 14,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (el. b. medž. 12-16 b. l.). 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 185 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį (el. b. medž. 9, 18-22 l.). 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog kreditorė pasikeitė ir jog atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už daiktą neatsiskaitė.

9. Apeliantė ginčija teismo sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 43,16 Eur delspinigių, juos sumažindamas iki 1,73 Eur ir atitinkamai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą dėl prašomų priteisti delspinigių, rėmėsi tarp šalių sudaryta 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-019529 CK 6.70 straipsniu, 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Būtent remiantis paminėtu reglamentavimu, teismas sprendė, jog sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, teismų praktikoje pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, aiškiai per didelėmis netesybomis laikomi ir 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016 ir kt.), todėl teismas nustatė, jog 0,02 proc. už dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.) yra protingos ir teisingos netesybos.

11. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

12. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

13. Šios bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apeliantės pozicija, jog teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantės po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo, nei su ieškove, nei su teismu nebendradarbiavo.

15. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į esamą teismų praktiką, laikydamas, jog 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną yra protingos ir teisingos netesybos. Tačiau, kaip jau minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

16. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, remiantis nurodytu reglamentavimu, nors pirmosios instancijos teismas, taikė procentinę netesybų išraišką remdamasis teismų praktika, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neatsižvelgė į individualias bylos aplinkybes ir kitus kriterijus, nurodytus teismų praktikoje ir paminėtus šios nutarties 11,12,15 punktuose. Visgi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovei priteista 1,73 Eur netesybų suma, negali būti laikoma logiška, atitinkanti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir padengianti bent minimalius ieškovės kaštus siekiant išieškoti skolą iš atsakovo. Bet kuriuo atveju, priteisiant netesybas, skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį priimt1 civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014), o ne formaliu procentinės netesybų išraiškos nustatymu. Taigi, atsižvelgdamas į prašomų priteisti bendrą delspinigių sumą, į tai, jog ieškovė jį skaičiuoja tik už 180 dienų, į tai, kad atsakovas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus, jų laiku ir tinkamai nevykdė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas apeliantei priteisti visą prašomą 43,16 Eur delspinigių sumą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, atitinkamai didinamos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovo ieškovei viso 136,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. (duomenys neskelbtini), 47,96 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 96 ct) nesumokėtas nuomos įmokas, 46,13 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 13 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos 49,69 Eur, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo padavimą.