Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2A-843-273/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2A-843-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00925-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
T. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-843-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00925-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1481-986/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei T. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės T. B. 495,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, 51,06 Eur kompensacines palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta žala. Įvykio metu šį butą ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ginčo butui buvo padaryta 496,67 Eur žala, kurią sudaro remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės. Ieškovė nukentėjusiam ginčo buto savininkui išmokėjo 496,67 Eur žalos atlyginimą, todėl įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kuri yra buto, esančio virš ginčo buto, (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 1,64 Eur sugadinto turto nusidėvėjimą, sudaro 495,03 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė T. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokios jos kaltės dėl ginčo buto užliejimo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 495,03 Eur žalos atlyginimą, 51,06 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (546,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 249,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovės valstybei 8,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 190,58 Eur už trečiajam asmeniui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name pirmame aukšte esančio buto, (duomenys neskelbtini), dalis (46 kv. m.), nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d., buvo apdrausta šios buto dalies savininko R. A. ieškovės Būsto draudimu. Draudimo objektas – butas, buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, pagal lokalinę sąmatą už Buto remonto darbus nustatytą 496,67 Eur sumą išmokėjo draudėjui R. A.. Ieškovė 2016 kovo 23 d. raštu Nr. 1679639 kreipėsi į J. Basanavičiaus namo savininkų bendriją, kurios pirmininkė, atsakydama į paklausimą nurodė, kad dėl 2016 m. vasario 6 d. avarijos buvo gautas R. A. pranešimas, kad šlampa buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena. Priežastys nebuvo nustatytos. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad R. A. teigimu, jis grįžęs į namus rado sulietą kambario apdailą. Vanduo buvo pasklidęs po grindis, vanduo lašėjo iš šviestuvų. Atsakovės pateiktame statinio apžiūros akte Nr. 180614-TAI, surašytame 2018 m. birželio 14 d. nurodoma, kad namo (duomenys neskelbtini), butas Nr. 16 yra pirmame aukšte, aukščiau jo yra 19 butas, sekančioje laiptinėje antrame aukšte yra 13 butas, su 16 butu sieja bendra siena. Apžiūra buvo atlikta dėl 16 buto gyventojų skundo. Pranešta, kad 2017 m. 12 mėn. ir 2018 m. kovo mėn. buvo užlietos vonios lubos. Vandens išsiliejimas buvo momentinis. Apžiūrėjus namo inžinierinius tinklus nustatyta, kad aukščiau esančio buto Nr. 19 vamzdynai yra atnaujinti ir vandens pratekėjimas nestebimas, grindys hidroizoliuotos. Bute Nr. 13 vamzdynai seni, pažeisti korozijos, neatitinka reikalavimų, vandens pratekėjimas nepastebimas. Grindys nehidroizoliuotos, grindų danga suardyta. Komisija buvo iškviesta praėjus keliems mėnesiams po užliejimo, nustatyti vandens atsiradimo bute Nr. 16 priežasties negalima. Iš ieškovės pateiktos Ataskaitos dėl turto nuostolių teismas nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog drėgmė/vanduo į (duomenys neskelbtini) buto 16.2 kambarį pateko iš aukščiau esančio buto Nr.19, jog labiausiai tikėtinas vamzdyno/ sanitarinės įrangos nesandarumas aukščiau esančiose patalpose ir drėgmės šaltinis buvo virš užlietos vietos, t. y. buto Nr. 19 tualeto patalpoje.

6. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Teismas iš byloje pateiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo ir antro aukšto planų nustatė, kad ieškovės apdraustas butas viršuje ribojasi tik su aukščiau esančio, atsakovei priklausančio buto Nr. 19 patalpomis ir su kitais daugiabučio gyvenamojo namo butais vertikaliai nesiriboja, kas reiškia, kad šių butų (Nr. 16 ir 19) išorinės sienos vertikaliai sutampa. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei kitais byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad vanduo į ginčo butą pateko per laikančią sieną, viršuje besiribojančią su atsakovės buto laikančia siena, taip pat kitą sieną ir per pakabinamas lubas, sutampančias su atsakovės butu, ir ginčo buto užliejimo židinys iš esmės sutampa su atsakovės laikančios sienos ir vonios sienos (kurioje yra vandens ir kanalizacijos vamzdynas) susijungimo vieta. Teismas, remdamasis teismų praktika, kurioje yra nurodyta, kad ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas), sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog ginčo buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas ir nenustačius kitų galimų užliejimo šaltinių, yra pagrindas išvadai, kad ginčo buto užliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, todėl pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovė. Teismas kaip nepagrįstas atmetė atsakovės iškeltas versijas, kad atsakovės butas nebuvo užliejimo židinys dėl to, kad tuo metu šiame bute nebuvo gyvenama, vanduo buvo užsuktas. Nurodė, kad ieškovei reiškiančiai reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą, pakanka įrodyti tik jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto. Nurodė, kad net jeigu ir laikyti pagrįsta atsakovės versiją, kad šioje vietoje laikančioje sienoje yra vandentiekio vamzdžiai, ventiliacinės ar kitos angos, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent šios angos ar jose esanti inžinierinė įranga, buvo ieškovės apdrausto buto užliejimo priežastimi. Teismo vertinimu šias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė, nes būtent ji rėmėsi jomis kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas konstatavo, kad byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą statinio apžiūros aktą. Teismo vertinimu minėtas aktas taip pat neleidžia daryti tikėtinos išvados, kad ginčo butas galėjo būti apipiltas vandeniu iš 13 buto jau vien dėl to, kad šis butas vertikaliai nesiriboja su apipiltu butu. Teismas nurodė, kad nustačius, jog vanduo ištekėjo iš atsakovės patalpų (užliejimo židinį), pareiga įrodyti, kad vanduo į atsakovės butą pateko iš kitų patalpų (kaimyninių butų) ar sistemų ar įrenginių (šiuo atveju ventiliacinių angų, vandentiekio ar kanalizacijos tinklų ir pan.), tenka atsakovei, kas nebuvo padaryta. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad drausto buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

7. Dėl padarytos žalos. Teismas nurodė, kad žalos faktą šioje byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – į bylą pateiktos fotonuotraukos, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, lokalinė sąmata, kurioje fiksuotos remonto darbų kainos ir draudimo išmokos paskaičiavimas. Teismo vertinimu šie ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam asmeniui (buto savininkui) iš esmės teisingai apskaičiuota ir vėliau išmokėta 496,67 Eur išmoka. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, atsižvelgusi į apgadinto turto nusidėvėjimą, prašė priteisti mažesnę nei išmokėtą - 495,03 Eur sumą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo žalos dydžio, todėl teismas pripažino ieškovės žalos dydžio apskaičiavimą teisingu ir iš atsakovės ieškovei priteisė 495,03 Eur žalos atlyginimą.

8. Dėl palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės 51,06 Eur kompensuojamos palūkanos yra apskaičiuotos už 753 pradelstų dienų, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. pareikštos pretenzijos, kuria pareikalauta įvykdyti prievolę įvykdyti per 15 dienų iki ieškinio padavimo dienos 2018 m. gegužės 16 d. Nurodė, kad atsakovė praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą CK 6.53 straipsnio 2 dalies ir CK 6.261 straipsnio pagrindu turi prievolę mokėti ieškovei kompensacines palūkanas bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio normų pagrindu 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaido turi būti priteistos ieškovei iš atsakovės, taip pat iš atsakovės turi būti priteistos valstybei išlaidos, susijusios su trečiajam asmeniui teikta antrine teisine pagalba.

III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas, netinkamai vertino įrodymus ir padarė ne visiškai teisingas išvadas, neatsižvelgė į atsakovei palankias aplinkybes;

1.2. Ieškovė neįrodė fakto, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Tikėtino buto Nr. 16 užpylimo momentu atsakovės bute Nr. 19 niekas negyveno nuo Kalėdų švenčių, buvo užsukta sklendė, neleidžianti šaltam vandeniui patekti į buto vandens vamzdynus. Atsakovės bute visi vamzdynai, sanitarinė įranga yra atnaujinti, vonios grindys hidroizoliuotos, jokių vamzdyno/ sanitarinės įrangos nesandarumų nepastebėta iki šiol. Nenustatyta, kad R. A. priklausančio buto Nr. 16 užlietų lubų dalis ir siena patektų po atsakovei priklausančio buto (19 butas) tualeto-vonios patalpa. Kaip teigė liudytojas R. A., pastebėjęs savo bute ant grindų vandenį, jis kartu su atsakovės dukterimi L. T. pateko į atsakovės butą ir jokių požymių, kad vanduo ištekėjo iš atsakovės buto nematė, kadangi visos grindys buvo sausos, bute tuo metu buvo negyvenama. Jei nesandarumas būtų vamzdynuose po grindimis, tai buto Nr. 16 užliejimas tęstųsi iki šiol, nes jokie vamzdynai atsakovės buto grindyse nekeisti. Kadangi bute Nr. 16 nei lubos, nei sienos nedrėksta, darytina išvada, kad tai nebuvo užliejimo priežastis;

1.3. Teismas nesivadovavo ieškovės pateikta Ataskaita dėl turto nuostolių, kurioje nurodyta, kad užliejimas nebuvo intensyvus, todėl darytina išvada, kad labiausiai tikėtina užliepimo priežastis yra vamzdyno/sanitarinės įrangos nesandarumas. Kadangi atsakovės bute niekas negyveno ir nesinaudojo sanitarine įranga, todėl vanduo negalėjo patekti į šalto vandens vamzdynus, vadinasi žalą darantis vanduo niekaip negalėjo ištekėti iš atsakovės patalpų;

1.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tiek atsakovės butas (Nr.19), tiek žemiau esantis R. A. butas (Nr.16) turi bendrą sieną su kitoje laiptinėje antrame aukšte esančiu butu Nr. 13 ir pirmame aukšte esančiu butu Nr. 11. Šios sienos nišose eina visi kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynai, ventiliacinės šachtos, per kurias liudytojo R. B. tvirtinimu, gali pradėti bėgti vanduo. Būtent ši siena bute Nr. 16 ir buvo sudrėkusi;

1.5. Teismas nevertino atsakovės pateikto Statinio apžiūros akto, patvirtinančio, kad bute Nr. 13 vamzdynai seni, pažeisti korozijos, vonios grindys nehidroizoliuotos, grindų danga suardyta. Šiame bute tualeto-vonios siena, šalia kurios yra pažeistas korozijos vamzdis ir suardyta grindų danga, būtent toje vietoje, kur yra sudrėkusi R. A. buto kambario siena ir lubos. Tad visiškai tikėtina, kad didesnis kiekis vandens, radęs įtrūkimų, galėjo pratekėti perdanga ir patekti į gretimą butą Nr. 16. Pati šio buto savininkė S. S. pripažino, kad buvo apipylusi butą Nr. 11. L. T. teigimu, šis butas buvo apipiltas ne vieną kartą. Šio buto savininkė yra išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį, todėl atsakovė negalėjo iškviesti jos liudyti į teismą. Labai tikėtina, kad būtent iš buto Nr. 13 vanduo per suardytas grindis pateko ir į butą Nr. 16. Kadangi buto Nr. 11 savininkė yra išvykusi, ji galėjo ir nepastebėti, kad aplietas ir jos butas;

1.6. Niekas 2016 metų vasario mėnesį netyrė priežasčių iš kur galėjo patekti vanduo į butą Nr. 16. Jei tuo metu būtų buvęs atliktas tyrimas, būtų aiškiai matyti galimybės vandeniui patekti į butą Nr. 16. O tų galimybių buvo ne viena: be aukščiau nurodytos priežasties iš gretimo buto Nr. 13 ir nuo tirpstančio sniego per ventiliacines šachtas ar per namo inžinerines įrangos sistemas, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. B. ir Č. G.. Kadangi pretenzijos dėl žalos atlyginimo buvo pareikštos praėjus nemažai laiko, todėl nustatyti tikrąsias priežastis dėl ko vanduo pateko į butą Nr. 16, nėra galimybių. Teismas šias galimybes vertino kaip prielaidas, tačiau vandens patekimas iš atsakovės buto vertintinas tik kaip prielaida, nes šio fakto nepatvirtina jokie įrodymai;

1.7. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti ieškovei už UAB „Smart Claims“ parengtą ataskaitą dėl turto nuostolių, nes teismas nesivadovavo šiuo dokumentu, kaip neatitinkančiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas išsamiai ir visapusiškai, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Teismas įvertino kiekvieną įrodymą byloje, pasisakė dėl šio įrodymo vertinimo, sąsajumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertino visus atsakovės argumentus bei keltas versijas bei išsamiai išdėstė argumentus, kodėl juos atmeta. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde dėsto versijas dėl užpylimo aplinkybių, židinio, tačiau savo pozicijos neįrodinėja jokiomis objektyviomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė teigdama, kad žalos atsiradimo priežastis nesusijusi su jos butu, turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau to padaryta nebuvo;

2.2. Atsakovės pateiktas į bylą statinio apžiūros aktas buvo surašytas 2018 m. birželio mėnesį, kai byloje nagrinėjamas buvo 2016 m. vasario 6 d. apliejimas. Akte fiksuojama situacija niekaip nesisieja su byloje nagrinėjamais įvykiais ir šis dokumentas negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu kitas žalos atsiradimo priežastis. Be to, kaip nurodė šį aktą surašiusi S. A., akte esanti informacija apie atsakovės buto Nr. 19 vonios grindų hidroizoliaciją buvo surašyta tik iš atsakovės dukters paaiškinimų. Jokie papildomi veiksmai nebuvo atliekami įsitikinti tokių teiginių tikrumu. Ji taipogi nurodė, kad butų Nr. 13, 16 ir 19 apžiūros buvo atliekamos siekiant nustatyti, iš kur pateko vanduo į buto Nr. 16 vonios patalpą. Apžiūros metu buvo siekiama įvertinti kitas aplinkybes, nei byloje nagrinėtos – 2016 m. vasario 6 d. įvykio metu bute Nr. 16 žala buvo padaryta ne vonios kambariui, o šalia esančiai patalpai Nr. 2.;

2.3. Atsakovės dukros parodymai apie aplinkybes dėl bute Nr. 19 vamzdžių ir sanitarinės įrangos būklės, t. y. kad jie tvarkingi, kad vonios grindys hidroizoliuotos, negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi ji yra atsakovės dukra, be to, teisme buvo nurodyta, kad ji gyvena bute Nr. 19. Šios aplinkybės suponuoja išvadą apie šios liudytojos suinteresuotumą duoti tendencingus parodymus. Nors liudytojas R. A. nurodė, kad lankėsi bute Nr. 19 ir vandens pratekėjimo žymių šiame bute nepastabėjo, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau šis liudytojas patvirtino, kad jam priklausančio buto patalpų užpylimą jis pastebėjo ne iš karto, o atsakovės bute Nr. 19 patalpas jis apžiūrėjo vizualiai tiek, kiek buvo įmanoma. 2018 m. spalio 9 d. posėdžio metu R. A. nurodė, kad bute Nr. 19 didelė dalis vamzdynų buvo uždengti. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad liudytojas galėjo ir nepamatyti vandens prasiskverbimo žymių bute Nr. 19. Ta aplinkybė, kad bute Nr. 19 įvykio metu nebuvo gyvenama nėra teisiškai reikšminga. Vandens pratekėjimo galimybę iš buto Nr. 13 atsakovė grindė ir liudytojo R. B. parodymais, tačiau šio liudytojo nurodytų aplinkybių apie sienoje esančias ventiliacijos šachtas daugiabučio namo techninę priežiūrą atliekantys specialistai nepatvirtino;

2.4. Kitos atsakovės keliamos užpylimo versijos – tirpstantis sniegas nutekėjo ventiliacijos šachtomis ar bendra inžinerine įranga - byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovė neteikė duomenų iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie kritulius, sniego dangos storį Kėdainiuose 2016 m. sausio – vasario mėnesiais, fiksuotos vidutinės temperatūros, t. y. ar kelios dienos iki 2016 m. vasario 6 d. buvo fiksuojamas atšilimas ir pan. Nesutikdama su tuo, kad vanduo tekėjo iš jos buto, atsakovė rėmėsi prielaidomis. Priešingai nei ieškovė, kuri pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo į buto Nr. 16 patalpą Nr. 2 sunkėsi iš atsakovės buto Nr. 19: turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, nuotraukos, UAB „Smart Claims“ ataskaita. Pastarasis įrodymas faktinių aplinkybių kontekste yra teisingas. Tiek teismo sprendime, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kad buto Nr. 16 patalpoje Nr. 2 buvo aplieta siena, tačiau tai nėra teisinga faktinė aplinkybė. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte, nuotraukose aiškiai fiksuota, kad žala padaryta tik luboms ir grindims. Įvykio metu buto Nr. 16 patalpos Nr. 2 sienos nebuvo pažeistos. Sienų pažeidimai buvo fiksuoti vėlesnio užpylimo metu, kuris byloje nebuvo nagrinėjamas, tačiau šio įvykio žalos administravimo medžiaga buvo teikiama kaip papildomas įrodymas. Aplinkybės, kad ieškovės apdraustame bute vanduo sunkėsi per lubas, tai, jog atsakovės bute Nr. 19 virš aplietos patalpos yra sanitariniai mazgai, bei UAB „Smart Claims“ pateikta ataskaita yra pakankami įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad 2016 m. vasario 6 d. užliejimo židinys, labiausiai tikėtina, yra atsakovės butas.

12. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

16. Nustatyta, kad atsakovei T. B. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra antrame aukšte. Šiame gyvenamajame name pirmame aukšte esančio buto, (duomenys neskelbtini), dalis (46 kv. m.), priklausanti R. A. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d., buvo apdrausta Būsto draudimu. Draudimo objektas – butas 2016 m. vasario 6 d. buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu apskaičiavo 496,67 Eur draudimo išmoką už sugadintą butą ir šią sumą 2016 m. kovo 9 d. išmokėjo R. A.. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, atlyginusi R. A. žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.

17. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo iš jos priteistas žalos atlyginimais, apeliaciniame skunde nurodo, kad jos bute jokios vandentiekio avarijos nebuvo, todėl jos kaltės dėl R. A. buto užliejimo nėra.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017, kuria pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

19. Pagal į bylą pateiktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo ir antro aukšto planus teismas nustatė, kad ieškovės apdraustas butas viršuje ribojasi tik su aukščiau esančio, atsakovei priklausančio buto Nr. 19 patalpomis ir su kitais daugiabučio gyvenamojo namo butais vertikaliai nesiriboja. Iš 2016 m. vasario 13 d. turto sunaikinimo sugadinimo akto matosi, kad dėl R. A. buto užliejimo buvo sugadintos/pažeistos lubos 6,2 kv. m. ir 15,2 kv. m. laminuotos grindų dangos. Lubų apgadinimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas buvo savininkas R. A. bei į bylą pateiktos fotonuotraukos.

20. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Smart Claims“ ataskaitą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) turto nuostolių priežasčių. Išvadoje nurodoma, kad pagal defektų pobūdį ir vietą, butas Nr. 16 buvo apgadintas dėl vandens/ drėgmės prasiskverbimo iš aukščiau esančių patalpų. Virš užliejimo vietos yra buto Nr. 19 tualeto patalpa, su sanitarine įranga, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynu. Užlieto buto Nr. 16 lubų gipso kartono plokštė nėra stipriai deformuota, pažeistas apdailos sluoksnis, apžiūros metu fiksuota veikianti įleidžiamų šviestuvų lubose instaliacija, todėl tikėtina, kad užliejimas nebuvo intensyvus. Labiausiai tikėtinas vamzdyno/ sanitarinės įrangos nesandarumas aukščiau esančiose patalpose. Pagal faktinę situaciją/ defektų pobūdį bute Nr.16 vanduo skverbėsi pro perdangą, bet ne pro sieną. Todėl daroma išvada, kad drėgmės šaltinis buvo virš užlietos vietos, t. y. buto Nr. 19 tualeto patalpoje.

21. Nors teismas ieškovės pateikta ataskaita dėl turto nuostolių nesivadovavo, tačiau pagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad surašant ataskaitą nebuvo įvertintas vandens tekėjimas pro Buto sienas, nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės buto patalpų, o ne iš gretimų butų ar namo inžinierinės įrangos sistemų.

22. Aukščiau aptartų duomenų bei visumos įrodymų, esančių byloje pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįrodė fakto, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų.

23. Apeliantė nurodė, kad laikančioje sienoje eina kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, sienoje yra daug šachtų, todėl vanduo į R. A. butą galėjo patekti ir iš buto Nr. 13 ar nuo stogo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Kaip matyti iš apeliantės argumentų, galėjo būti ir kitos buto užliejimo priežastys, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų nepateikė.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo, iš surinktų įrodymų visumos pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės drausto buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą) nepagrindė.

26. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 121 Eur išlaidų, susijusių su UAB „Smart Claims“ išvados parengimu. Apeliacinio skundo argumentas, kad šios išlaidos priteistos nepagrįstai atmestinas, nes vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu išlaidos už išvadą dėl turto nuostolių priežasčių nustatymo teismo pagrįstai pripažintos kaip būtinos ir pagrįstos.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

28. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinį skundą netenkinus, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė