- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- e2-263-291/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08135-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Trečiasis asmuo
- A. K., Šiaulių miesto savivaldybės
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Ž. R.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. V. įmonei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Šiaulių miesto savivaldybei, A. K. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus, kurie nesusiję su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė D. A. prašo patenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą R. V. įmonę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. nugriauti nugriovimui 2000 m. kovo 8 d. sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai 6, 7, 8, buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) pamatų ir kitų jo dalių liekanas ir pašalinti iš valstybinės žemės visą po nugriovimo likusį statybinį laužą. Nurodo, jog suformuotame 0,9531 ha ploto valstybinės žemės sklype, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) yra likusios R. V. įmonės pagal 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš likviduojamos AB „Nuklonas" nugriovimui pirkto pastato moduliai (duomenys neskelbtini); buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), pamatų liekanos, dėl ko buvo pakartotinai kreiptasi į R. V. įmonę ir pareikalauta pašalinti nugriovimui pirkto pastato pamatų liekanas iš valstybinės žemės iki 2015 m. balandžio 1 d. tačiau iki šiol pamatų liekanos nepašalintos, valymo darbai nepradėti. Kad Pastato pamatų liekanos priklauso R. V. įmonei ir, kad pamatai nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą, kurį sudarė modulis Nr. 6 ir modulis Nr. 7, konstatavo, kad R. V. įmonės ir likviduojamos AB „Nuklonas" 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo, pažymėjo, kad pareiškėjas sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis. Kadangi visos teisminės bylos dėl pastato baigėsi, o R. V. įmonė Nacionalinės žemės tarnybos raginimų geranoriškai atlaisvinti žemės sklypą iš jo pašalinant pastato, kurį buvo įsigijusi 2000 m. kovo 8 d. nugriovimui iš likviduojamos AB „Nuklonas", pamatų liekanų ir kitą statybinį laužą, neįvykdė, ir naudojasi valstybine žeme be jokio teisinio pagrindo, prašo įpareigoti R. V. įmonę pašalinti pamatų liekanas iš valstybinės žemės, duodant atsakovui trijų mėnesių terminą darbams atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Koskus teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai. Atsiliepime į ieškinį atsakovo atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes ieškovo reikalavimas nugriauti statinį yra pareikštas netinkamo ieškovo, nesilaikant išankstinės ikiteisminės tvarkos ir nesant įstatymuose nustatytų sąlygų statinio nugriovimui. Ieškinius dėl statinių nugriovimo, sutinkamai su Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi turi teisę pareikšti tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir tik tuo atveju, kai yra surašomas savavališkos statybos aktas bei įvykdoma išankstinė neteisminė reikalavimo nugriauti statinį procedūra pagal to paties straipsnio 2 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad statinys yra pastatytas savavališkai. Statinio nugriovimas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 punktą yra statybos rūšis, kurios tikslas išardyti ar išmontuoti visas statinio ar jo dalies konstrukcijas. Teisėtai statomas ar statytas statinys gali būti išardomas statytojo ; savininko ar valdytojo noru be leidimo griauti statinį. Atsakovas neturi jokio noro griauti statinį, atsakovo noras yra jį įregistruoti ir tęsti statybas. Atsakovo atstovo nuomone reikalaujamos pašalinti pamatų liekanos yra statinys - nekilnojamas daiktas, kurio negalima perkelti į kitą vietą, nesumažinant jo vertės.
Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Ž. R. prašo ieškinį patenkinti ir nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybė dalyvavo administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl R. V. įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo ginčo žemėje Šiauliuose, Dainų kaime, buvusiame žemės sklype Nr. 21
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-359 patvirtino grąžinamo natūra žemės sklypo plano architektūrinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatė pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nuosavybės teisių atkūrimo procese įvykdė visus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Kadangi žemės sklypas suformuotas tikslu grąžinti jį natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą pretendentui A. K., ieškovas negali užbaigti nuosavybės atkūrimo proceso dėl atsakovo neveikimo, todėl ieškinį prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. taip pat prašo patenkinti ieškinį ir nurodo, jog žemės sklypas, adresu Nuklono g. 20, Šiauliai, yra suformuotas tikslu grąžinti jį natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą jam, pretendentui A. K., kaip laisvas nekilnojamasis daiktas. Priimti nesutvarkyto sklypo jis nesutinka ir pageidauja kad jis būtų atlaisvintas nuo atsakovui priklausančių pamatų likučių bei sutvarkyta teritorija. Sklypo, tokioje būklėje kokioje jis yra, priimti negali, nes tapęs minimo sklypo savininku taptų atsakingas už jo tvarką, priežiūrą, o pamatų liekanos ir statybinių atliekų šalinimas pareikalautų papildomų lėšų. Vienintelis turintis teisę ir privalantis pasirūpinti pamatų liekanų išardymu ir statybinio laužo pašalinimu ir teritorijos sutvarkymu yra atsakovas R. V. įmonė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)" suformuotame 0,9531 ha ploto valstybinės žemės sklype, kuriam suteiktas adresas Nuklono g. 20, Šiauliai, yra likusios R. V. įmonės pagal 2000 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš likviduojamos AB „Nuklonas" nugriovimui pirkto pastato moduliai (duomenys neskelbtini); buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)),) pamatų liekanos. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. 31SD-( 14.31.104)-1134 „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir statybvietės sutvarkymo" kreipėsi į R. V. įmonę ir reikalavo iki 2014 m. birželio 1 d. atlaisvinti valstybinę žemę. 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7950 „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir statybvietės sutvarkymo" pakartotinai kreipėsi į R. V. įmonę ir reikalavo pašalinti nugriovimui pirkto Pastato pamatų liekanas iš valstybinės žemės iki 2015 m. balandžio 1 d., tačiau Šiaulių skyriui 2015 m. balandžio 22 d. atlikus Žemės sklypo patikrą, buvo nustatyta, kad nugriovimui pirkto pastato pamatų liekanos nepašalintos, darbai nepradėti. Buvo nustatytas dar papildomas terminas iki 2015-06-01, Pastato dalių liekanoms iš valstybinės žemės pašalinimui, tačiau ir per papildomai nustatytą terminą pamatų liekanos nebuvo pašalintos, jos nepašalintos iki šiol. Tai, kad pastato pamatų liekanos priklauso R. V. įmonei ir, kad pamatai nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą, kurį sudarė modulis Nr. 6 ir modulis Nr. 7, konstatavo, kad R. V. įmonės ir likviduojamos AB „Nuklonas" 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo, pažymėjo, kad pareiškėjas sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad tiek pareiškėjo (R. V. įmonės), tiek kasatoriaus (A. K.) pasirinkti antstoliai konstatavo, kad šiuo metu pastato vietoje yra tik dalis betoninių grindų, dalis betoninių pamatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Be to, atsakovas ne kartą 2013-2014 metais kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Pastato dalis, kurios buvęs pavadinimas 6 ir 7 modulis, yra nekilnojamasis daiktas, nustatymo, tačiau Šiaulių apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė. Apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimus peržiūrėjęs Šiaulių apygardos teismas R. V. įmonės apeliacinių skundų netenkino (Šiaulių apygardos teismo 2013-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-888-357/2013, 2014-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-879-440/2014, 2015-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-344-267/2015).
V. S. techniniu reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" patvirtinimo" 15 punktu, statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo", 6 priedo 6.1.2 ir 7.1.2 punktuose nustatyta, kad, kai pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, statybą (griovimą) leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad Pastato pamatų liekanų pašalinimui (griovimui) leidimai nereikalingi, teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog trijų mėnesių terminas yra pakankamas reikalavimui atlaisvinti valstybinę žemę įvykdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pastato pamatų liekanos trukdo Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendinti savo teises priimant sprendimus dėl laisvo neužstatyto žemės sklypo grąžinimo natūra, nes Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi asmeniui perduoti žemės sklypą, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį.
Žemės sklypas yra suformuotas tikslu grąžinti jį natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą pretendentui A. K. kaip laisvas, neužstatytas nekilnojamaisiais daiktais. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-359 patvirtino grąžinamo natūra žemės sklypo plano architektūrinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatė pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (kita paskirtis, komercinės paskirties objektų teritorijos).
Nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų Žemės sklype nėra, A. K. 2014 m. birželio 17 d. raštu pareiškė Nacionalinei žemės tarnybai, jog nesutinka iš valstybės priimti Žemės sklypo, kuriame yra likę R. V. įmonei priklausančio Pastato pamatų liekanos ir reikalauja, kad Žemės sklypas būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės paskirtį ir naudojimo būdą, laisvas nuo bet kokių daiktų, nes nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento jis taptų atsakingas už Žemės sklypo tvarką, priežiūrą, o statybinių atliekų šalinimas pareikalautų iš jo papildomų lėšų.
Kadangi atsakovas per nustatytus terminus neatlaisvina valstybinės žemės, nesiima jokių veiksmų geranoriškai įvykdyti ieškovo reikalavimus, ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš atsakovo priteistinas 31.00Eur dydžio žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,
nusprendė:
Įpareigoti R. V. įmonę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. nugriauti nugriovimui 2000 m. kovo 8 d. sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai 6, 7, 8, buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) pamatų ir kitų jo dalių liekanas ir pašalinti iš valstybinės žemės visą po nugriovimo likusį statybinį laužą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.