Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2024 m. balandžio 19 d. buvo gautas pareiškėjo A. L. skundas atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo. Skundas 2024 m. balandžio 17 d. buvo persiųstas iš Regionų administracinio teismo byloje Nr. I1-8628-780/2024.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai. Komentuojamo straipsnio 9 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, kurių XXIII skyriuje yra įtvirtintas nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimas, kurio 161 straipsnis numato, jog bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas. Tuo tarpu vidaus tvarkos taisyklių 162 straipsnyje numatyta, kad suėjus Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytam terminui, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama ir jei nuteistasis atitinka kitas jam taikomas Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytas sąlygas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu nuteistasis perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, arba perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno motyvuotą siūlymą. Nuteistasis informuojamas apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą. Dėl informacijos, kuria nedisponuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas ir kurios reikia vertinant nuteistojo atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pateikimo šis pareigūnas gali kreiptis į kitus šia informacija disponuojančius laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinius arba šių padalinių darbuotojus. Tuo tarpu BVK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Toks teisinis reguliavimas atskleidžia, jog kompetencija spręsti dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo yra suteikta kontaktiniam laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui, o šių pareigūnų veiksmų kontrolė, per apskundimo institutą, įstatymo yra tiesiogiai deleguota laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnyje yra įtvirtinta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka, kuri šiuo atveju neapima skundų nagrinėjimo dėl laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus sprendimų dėl bausmės sąlygų atlikimo pakeitimo. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 50 straipsnio 3 dalis, kuri numatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo, be kita ko, netekusia galios pripažinta BK 50 straipsnio 3 dalis, ir buvo panaikinta pareiga teismui nustatinėti bausmės atlikimo vietą. Tuo tarpu nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BVK redakcijos (2022 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1196) 32 straipsnis numato kokios yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšys, o kriterijai pagal kuriuos nustatoma konkreti rūšis yra numatyti BVK 33, 34 ir 35 straipsniuose. Bausmės atlikimo vietos rūšį, pagal minėtuose straipsniuose numatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, tačiau ne baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas (BVK 30 straipsnis).

Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) išaiškinimą, nuo 2020 m. liepos 1 d., BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 straipsnis). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Kalėjimų departamentui vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Taigi dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. T-52/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. L. nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė jau po 2020 m. liepos 1 d., todėl teismui pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimą, nekyla pareiga spręsti dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos, o kaip jau aukščiau aptarta, tokia pareiga nekyla ir pagal BPK 362 straipsnį. Taigi, toks teisinis reguliavimas atskleidžia, jog bausmės atlikimo vietos ir bausmės atlikimo sąlygų keitimo, kiek tai yra apibrėžta pagal BVK VII skyrių, klausimų išsprendimo diskrecija išimtinai yra suteikta siauram subjektų ratui, o būtent – kontaktiniam laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui ir laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui, tačiau jokia prasme ne teismui. Tokio teisinio reguliavimo kontekste, nesant pagrindo nagrinėti pareiškėjo A. L. skundą, kadangi laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus sprendimai dėl laisvės atėmimo sąlygų pakeitimo, teismui neskundžiami, teismas pareiškėjo skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30, 37 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.