Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. B. 2019 m. liepos 29 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – jai priklausantį automobilį „Honda Civic“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iki kol 2019 m. liepos 29 d. 17.44 val. Panevėžio m., Katedros–Sodų gatvių sankryžoje, buvo sustabdyta policijos pareigūnų bei alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER ARFM 0438“ 18.31 val. nustatytas 2,65 promilės girtumas, o 18.48 val. – 2,40 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajai L. A. B. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios L.s A. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nuoseklūs ir tarpusavyje dėl esminių faktinių bylos aplinkybių neprieštaringi kaltinamosios L.s A. B. ir liudytojo L. S. (policijos pareigūno) parodymai partvirtina, kad L. A. B. 2019 m. liepos 29 d. vairavo kelių transporto priemonę – jai priklausantį automobilį „Honda Civic“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi: važiavo iš RYO iki Katedros–Sodų gatvių sankryžos, kurioje vairavimo faktą matė ir policiją iškvietė G. K., policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu L. A. B. 18.31 val. nustatė 2,65 promilės girtumą, o 18.48 val. – 2,40 promilės girtumą. Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamosios L. A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

L. A. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jos atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 86), administracine tvarka nebausta (b. l. 87), yra našlė, pensininkė, Rožyno (kaltinamosios gyvenamosios vietos) bendruomenės pirmininkė jokios neigiamos informacijos apie kaltinamąją, kuri prižiūri senyvą su negalią gyventoją, gyvenančią (duomenys neskelbtini), nėra gavusi (b. l. 113), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 60–63, 77–80), byloje nėra jokių kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamosios marti patvirtino, kad L. A. B. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo (tai nurodė ir V. P.), kad anksčiau nėra atvejų buvę, jog kaltinamoji būtų sėdusi už vairo neblaivi. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad tai pripažino ir prokurorė baigiamosiose kalbose.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje buvo pateiktas kaltinamosios prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotoja sutinkančios būti marčios L. B. atsakomybėn. 2019 m. spalio 3 d. teismo nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo pateiktas prašymas perduoti kaltinamąją laiduotoja sutinkančios būti draugės V. P. atsakomybėn. Kaltinamosios gynėja 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdyje patvirtino, kad prašo teismo svarstyti klausimą tik dėl V. P. paskyrimo laiduotoja, t. y. nebepalaiko prašymo laiduotoja skirti kaltinamosios marčią L. B.. Atsižvelgęs į tai, teismas pasisako tik dėl V. P. tinkamumo būti paskirta kaltinamosios laiduotoja.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Atsižvelgęs į pačios V. P. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, V. P. apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka nebausta, rūpinasi artimu neįgaliu asmeniu, neigiamai vertina kaltinamosios veiką, bendrijos pirmininkės charakterizuojama teigiamai, neigiamai asmenį apibūdinančių duomenų byloje nėra), teismas konstatuoja, kad V. P. reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji būtų paskirta kito asmens laiduotoja. Pažymėtina, kad to teismo posėdyje neginčijo ir prokurorė, kuri iš esmės abejojo V. P. galimybe daryti realią teigiamą įtaką kaltinamosios, kuri yra brandi asmenybė, elgesiui.

Šiuo aspektu teismas pirmiausia pažymi, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas asmenų, kurie gali būti paskirti laiduotojais, sąrašas nėra išsamus ir baigtinis. Taigi pati savaime aplinkybė, kad kaltinamoji ir V. P. nėra giminaitės, neužkerta kelio svarstyti jos tinkamumą būti paskirta kaltinamosios laiduotoja. Teismų praktikoje ne tik kaltinamųjų giminaičiai, bet ir draugai pripažįstami tinkamai laiduotojais (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-282/2018, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1548-879/2018). Be to, BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios kaltinamieji dėl savo brandumo nebegalėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktikoje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiami įvairaus amžiaus asmenys (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-768/2017).

Kaltinamoji ir V. P. patvirtino, kad jos yra buvusios klasiokės ir iki šiol artimos draugės, kurios bendraudavo net ir tada, kai kaltinamoji būdavo išvykusi į užsienį dirbti. Toks ilgalaikis (nuo mokyklos laikų besitęsiantis) ir iš esmės nuo aplinkybių (gyvenamosios vietos pasikeitimo) nepriklausantis nepertraukiamas jų bendravimas patvirtina, kad jų ryšys nėra atsitiktinis, o yra nuolatinio pobūdžio, jos turi bendrų interesų – abi slaugo artimus asmenis, kuriems reikalinga priežiūra. Teismas, įvertinęs V. P. ir pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl jų bendravimo dažnumo, tai, kad kaltinamoji pati pasisakė draugei apie 2019 m. liepos 29 d. įvykius, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti, kad jų, kaip draugių, ryšys yra pakankamai artimas. Pati kaltinamoji paaiškino priežastis, dėl kurių draugei V. P. pasakė, kas atsitiko, po dviejų savaičių, o ne iš karto (kaltinamoji iš pradžių apie tai, kas įvyko, papasakojo sūnui, su kuriuo kartu gyvena, ir neskubėjo to pasakoti visiems kitiems, nes reikėjo laiko apsiprasti su tuo, ką padarė), kurios nelaikytinos nelogiškomis ar paneigiančiomis pakankamai glaudų draugių tarpusavio ryšį. V. P. nurodė, kad kaltinamoji dažnai klausia jos nuomonės, dabar bendravo kiekvieną dieną telefonu, pati yra vairuojanti, tačiau niekada nevairavo neblaivi, smerkia tokius poelgius.

Atsižvelgęs į V. P. ir pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl jų tarpusavio santykių, teismas konstatuoja, kad V. P. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris turi autoritetą kaltinamajai, kuri ir pati labai gailisi dėl to, kas įvyko (vadina tai didžiausia gyvenimo klaida), bei yra linkusi taisytis. Todėl konstatuotina, kad ilgametė draugė V. P., su kuria santykiai geri, pakankamai artimi, turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją L. A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. P. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (pensininkė, santaupų neturi), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidutinio ilgio, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į jai nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga L. A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam terminui, t. y. 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 30 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl turto (kaltinamosios vairuoto automobilio) konfiskavimo teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokurorė. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Kaip paaiškino kaltinamoji, šiuo metu anūkė siekia įgyti vairuotojo pažymėjimą, nes jai jau yra 18 metų, ji tikėjo, kad jai tas automobilis bus padovanotas. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajai.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jai vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajai ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. A. B. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios Panevėžio AVPK naudai išieškomos automobilio „Honda Civic“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 28–34). O proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (1,90 Eur) iš kaltinamosios priteistinos valstybei.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64–69) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. A. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojos V. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. A. B., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti L. A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Honda Civic“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti L. A. B..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, L. A. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

L. A. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš L. A. B. automobilio „Honda Civic“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 30 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš L. A. B. 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Išaiškinti L. A. B., jog proceso išlaidas ji turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke) (įmokos kodas 5660) arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.